apie bio aš žinau nemažai (lietuva mažas kaimas pavyko sužinoti per savus kanalus) apie tėvą niekas nežinoma tai didelis iksas augini vaiką ir nežinai kas su juo bus o gal vieną dieną į beprotnamį išveši (na čia aš vėl sutirštinau spalvas) ir verksi kiauras dienas dėl jos ligos ,jei auginčiau savo tai baimių būtų mažiau .
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 04 24, 18:38)
Žinot aš irgi manau kad reikia pirma savo pasigimdyti o paskui jau vaikintis nes dabar kai turiu savi angeliuką tikrai galiu pasaklyti kad vargu ar imčiau antrą vaiką nes ir vienas vaikas reikalauja daug jėgų , pastangų ir kantrybės.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
Kitas reikalas jei būtum iš tokių moterų kurios alpsta nuo vaikų ir joms tai gyvenimo viršūnė, bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
Kitas reikalas jei būtum iš tokių moterų kurios alpsta nuo vaikų ir joms tai gyvenimo viršūnė, bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.
Visiškai nepritariu.Arba yra motinystės jausmas, arba jo nėra. Antru atveju nei gimdymas, nei dar kas nors nepadės...Beje, skaičiau ir toliau Tavo mintis apie baimes ir apie tai, kad drąsiau jaustumeis, jei tai būtų biologinis vaikas. Vėl nepritariu. Dar stipriau reaguotum į kiekvieną galimos ligos ženklą... dabar viską bandai suvokti protu, o su biologiniais tas protas dingsta, lieka tik emocijos 
Ką gali žinoti, kas gali būt paveldėta, o kas šiaip lenda...Ir iš viso aš tų genšų ir prigimčių nesureikšminu. Niekas iš nepažįstamų nepasako, kad tai ne mūsų vaikai, mes kiekvienam to ir nesakom. Daržely tik po pusmečio sužinojo ir labai nustebo...Viskas prasideda nuo požiūrio: jeigu esi įsitikinęs, kad tai-tavo vaikas, tai ir problemų sumažėja ir matai jas NE PRO PADIDINAMĄJĮ STIKLĄ, o kaip ir visos mamos...Esmė ta, kad mes NĖ VIENA neturim teisės aiškint, kaip elgtis kitam žmogui(GLOBOTI ar GIMDYTI) ir NE MUMS spręsti, kas yra teisingiau ar geriau...
Papildyta:
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 04 24, 20:51)
Gavau savo angeliuko nuotraukas iš vaikų namų 1 ir 2 menesių
Kaip Tau pasisekė. Pas mus net 2,5 metai ir 1,5 metai šiuo atveju "prarasti"
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 04 24, 17:38)
*Žinot aš irgi manau kad reikia pirma savo pasigimdyti o paskui jau vaikintis nes dabar kai turiu savi angeliuką tikrai galiu pasaklyti kad vargu ar imčiau antrą vaiką nes ir vienas vaikas reikalauja daug jėgų , pastangų ir kantrybės.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
* bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
* bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.
* visiskai nepritariu
nera skirtumo ar ivaikintas ar savo- lygiai tiek pat laiko atima, demesio ir pinigu. negi pagimdytas reikalauja kazko maziau????*
koks absurdas, zinai, nera man 16 metu, kad kazka daryciau is principo. Nuo pat vaikystes, kai buvau visai maza norejau isivaikinti, nes jau zinojau, kad yra vaiku, kurie neturi mamos ir tecio. Puikiai atsimenu kai ejau su mama i darzeli paemus ja uz rankos ir paklausiau ir kur atsiranda vaikai, ji atsake, kad kai mamyte su teveliu nusprendzia tureti vaika jis uzauga pas mama pilvelyje, tada as jai atsakiau, kad neauginsiu pas save pilvelyje vaiko, o paimsiu kuris neturi mamytes ir tevelio.taigi tai nera kazkokia mano uzgaida, tai svajone nuo mazumes.
ir ne todel kad man gaila tu vaiku, o todel, kad norint tureti vaika, seima, nebutina jo gimdyt, o galima ta savo siluma ir meile pasidalinti su vaiku, kuris visa to neturi.
jei butu daugiau tokiu, kurie noredami vaiku pagalvotu apie vaikus, kurie nori seimos, tuomet butu maziau beglobiu vaiku. O kol kas musu visuomene yra pilna kompleksu ir abejoniu del iavikinimo. Kiekvienas isgirdes apie ivaikinima jaucia pareiga paprotinti ir "atvest i teisinga kelia"
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 04 24, 18:31)
ištikrūjų jei turėčiau bio vaiką taip nesijaudinčiau dėl kiekvieno menkniekio o dabar kiekviemnas spuogas ant vaiko veiduko man tolygus kokiai nors egzemai (na aš čia hiperbolizuoju bet) beaabejo jei bučiau galėjusi turėti savo bvaiką ir paskui būčiau ėmusi savo mergytę tai jausčiausi tvirčiau bet jau žinočiau pačius elemntariausiu dalykus apie vaiką o dabar sunku prisminti pirmą mėnesį kai dorai nežinojau net kaip maitinti ir aplamai nežinojau net kuo maitinti.
taip pat visiskai nepritariu
ar nepagimdzius daug labai zinojai apie mazus vaiku? ogi nieko.
viskas ateina su patirtimi ir domejimusi.
taip pat ir su ivaikintu. Kai lauki to vaiko domiesi viskuom, ligom, prieziura, fiziologija ir tt.
taip kad negalima sakyt kad su pagimdytu lengviau, tikrai ne.
ir dar saulenė tau atsake toliau pratesdama mano minti:
QUOTE(saulenė @ 2008 04 25, 07:33)
Viskas prasideda nuo požiūrio: jeigu esi įsitikinęs, kad tai-tavo vaikas, tai ir problemų sumažėja ir matai jas NE PRO PADIDINAMĄJĮ STIKLĄ, o kaip ir visos mamos...
Esmė ta, kad mes NĖ VIENA neturim teisės aiškint, kaip elgtis kitam žmogui(GLOBOTI ar GIMDYTI) ir NE MUMS spręsti, kas yra teisingiau ar geriau...
Esmė ta, kad mes NĖ VIENA neturim teisės aiškint, kaip elgtis kitam žmogui(GLOBOTI ar GIMDYTI) ir NE MUMS spręsti, kas yra teisingiau ar geriau...
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 25, 09:01)
taigi tai nera kazkokia mano uzgaida, tai svajone nuo mazumes.ir ne todel kad man gaila tu vaiku, o todel, kad norint tureti vaika, seima, nebutina jo gimdyt, o galima ta savo siluma ir meile pasidalinti su vaiku, kuris visa to neturi.
jei butu daugiau tokiu, kurie noredami vaiku pagalvotu apie vaikus, kurie nori seimos, tuomet butu maziau beglobiu vaiku. O kol kas musu visuomene yra pilna kompleksu ir abejoniu del iavikinimo. Kiekvienas isgirdes apie ivaikinima jaucia pareiga paprotinti ir "atvest i teisinga kelia"
jei butu daugiau tokiu, kurie noredami vaiku pagalvotu apie vaikus, kurie nori seimos, tuomet butu maziau beglobiu vaiku. O kol kas musu visuomene yra pilna kompleksu ir abejoniu del iavikinimo. Kiekvienas isgirdes apie ivaikinima jaucia pareiga paprotinti ir "atvest i teisinga kelia"
Ir aš turėjau tokią svajonę 
Ji jau išsipildė.Visoms tavo mintims pritariu
Būk drąsi ir nepasiduok. 
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 04 24, 18:38)
Žinot aš irgi manau kad reikia pirma savo pasigimdyti o paskui jau vaikintis nes dabar kai turiu savi angeliuką tikrai galiu pasaklyti kad vargu ar imčiau antrą vaiką nes ir vienas vaikas reikalauja daug jėgų , pastangų ir kantrybės.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
Kitas reikalas jei būtum iš tokių moterų kurios alpsta nuo vaikų ir joms tai gyvenimo viršūnė, bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.
todėl jei pasigimdysi savo vaiką tai žinosi kiek kam užteks jėgų o dabar tas vaikas gali atsidurti kaip įkaitas ir palikti gaila ir jėgų nebeturi su 2 ar 3 vaikais .
Kitas reikalas jei būtum iš tokių moterų kurios alpsta nuo vaikų ir joms tai gyvenimo viršūnė, bet iš tavo pasisakymo suprantų kad taip nėra tiesiog manau kad tai kvailas užsispyrimas greičiausiai iššauktas vyro pasipriešinimo na padarys vyras ko aš noriu ir viskas. bet gyvenime reikia ieškoti kompromisų reikia ieškoti ir su vyru ir su vaikais.
Tu kalbi iš patirties, ir tai yra tiesa.
Pumpuryte, klausiau jau bet neatsakiai, jei tu norėjai būtent globoti, bet ne savo gimdyti nuo vaikystės, tai kai tuokiaisi su savo vyru ar jam tai pasakei, ar manai, kad to nebuvo privaloma pasakyti, kad tai nereikšmingas dalykas, nes kiek suprantu tu to jam nesakiai, taip tiksliai ir aiškiai kaip čia mums dėstai, su visais motyvais.
Va mane tas ir nustebino, kad pumpurytė netrykšta motinystės jausmais, nealpsta nuo vaikų, bet galvoja, kad globojamą labai bus lengva mylėti ir auginti.
QUOTE(Dar @ 2008 04 25, 09:26)
Va mane tas ir nustebino, kad pumpurytė netrykšta motinystės jausmais, nealpsta nuo vaikų, bet galvoja, kad globojamą labai bus lengva mylėti ir auginti.
Kodėl taip manai? Aš tokios išvados negalėčiau padaryt...
Be to, yra žmonių, kurie "alpsta dėl vaikų", bet tik tada, kai jie išpuošti, šypsosi, žaidžia sau linksmi...O kai pradeda rėkti, reikia pakeisti pampersą ar vaikas suserga, visas "alpimas" dingsta... Kas pamatuos tai, kas mūsų širdyse? Kaip gali pasakyt, kuris žmogus myli vaikus, o kuris ne
Nu niekaip neįkertu Negi dabar forume PUMPURYTĖ turėtų rašyti:"myliu vaikus be galo, nebegaliu be vaikų gyventi, gyvenimas beprasmis, jei neturėsiu vaikelio
"??? Nu cirkas būtų ir tiek 
QUOTE(saulenė @ 2008 04 25, 08:33)
Visiškai nepritariu.Arba yra motinystės jausmas, arba jo nėra. Antru atveju nei gimdymas, nei dar kas nors nepadės...Beje, skaičiau ir toliau Tavo mintis apie baimes ir apie tai, kad drąsiau jaustumeis, jei tai būtų biologinis vaikas. Vėl nepritariu. Dar stipriau reaguotum į kiekvieną galimos ligos ženklą... dabar viską bandai suvokti protu, o su biologiniais tas protas dingsta, lieka tik emocijos Ką gali žinoti, kas gali būt paveldėta, o kas šiaip lenda...Esmė ta, kad mes NĖ VIENA neturim teisės aiškint, kaip elgtis kitam žmogui(GLOBOTI ar GIMDYTI) ir NE MUMS spręsti, kas yra teisingiau ar geriau...Papildyta:
O aš nepritariu tau, bet tikrai niekam neaiškinu ką daryti. Manau mes čia diskutuojam tik.
Pati pasakei, kad su bio sieja emocijos, jos stiprios, jos didelės, ir tai skiriasi nuo globojamo vaiko ryšio. Su globojamu ryšys trapus iš abiejų pusių. Ir taip yra Dievo duoda, motinos ir vaiko ryšys yra nenusakomas, didelis, neišmatuojamas.
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 25, 09:01)
* visiskai nepritariu nera skirtumo ar ivaikintas ar savo- lygiai tiek pat laiko atima, demesio ir pinigu. negi pagimdytas reikalauja kazko maziau????
nera skirtumo ar ivaikintas ar savo- lygiai tiek pat laiko atima, demesio ir pinigu. negi pagimdytas reikalauja kazko maziau????Yra skirtumas ir didelis, ir santykiuose, ir ateityje, ir laukime, (skiriasi kai pasiimi kokių 2 m. ir kai savo planuoji laukimą, nešioji 9 mėn. gimdai, pamatai ką tik gimusį). Pagimdytas reikalauja ne kažko mažiau, bet viskas su juo yra tiksliau ir aiškiau.
QUOTE(saulenė @ 2008 04 25, 08:08)
nepasiduosiu
stengiuos kad mano svaojone issipildytu. bet ne per prievarta. Kadangi laiminga be savo vyro nebusiu, laukiu kada jis pribres.
O jis jau daro pazanga kazkokia.
QUOTE(zorza @ 2008 04 25, 08:13)
[B]Pumpuryte
kad vyras dabar nenori to vaiko tu jau sakiai. o sakyk tu turi artimuosius, teva, motyna, sese/broli, kaip jie reaguoja? ar palaiko? Ir kaip vyro seima?
kad vyras dabar nenori to vaiko tu jau sakiai. o sakyk tu turi artimuosius, teva, motyna, sese/broli, kaip jie reaguoja? ar palaiko? Ir kaip vyro seima?
palaiko drauges, su kuriomis galiu apie tai atvirai pasneketi, kurios supranta mane, o mano gimines sako pirma vaika pasigimdyk, vyro mama is viso senamadisku paziuru ir ji su manimi nesutinka.
Gerai, kad musu gimineje yra dvi seimos, kurios isivaikinusios po mergaite, ju seimos grazios, sakyciau net pavyzdingos, nes niekada nemaciau tarp ju gincu. tos dvi seimos man yra pavyzdis ir as matau, kokie geri buna vaikai, paimti is Globos namu. Zinau, kad ir pas juos buna problemu, buna ju ir kitose seimose. Bet tai jokiu budu nereiskia, kad paimti vaikai yra blogesni. Mano atveju, jie netgi geresni.
Puikiai suvokiu kokiu gali but sunkumu, pasiemus vaika, as nusiteikus viskam, as galiu su tuo susitvarkyti.
As zinau, kad tai mano lemtis, mano paskirtis yra ne pagimdyt, bet isivaikint, as zinau, as jauciu, kad mano vaikas jau yra
Bet cia yra musu su vyru reiklas ir jei mes nuspresim taip ir bus.
QUOTE(Dar @ 2008 04 25, 08:26)
*Pumpuryte, klausiau jau bet neatsakiai, jei tu norėjai būtent globoti, bet ne savo gimdyti nuo vaikystės, tai kai tuokiaisi su savo vyru ar jam tai pasakei, ar manai, kad to nebuvo privaloma pasakyti, kad tai nereikšmingas dalykas, nes kiek suprantu tu to jam nesakiai, taip tiksliai ir aiškiai kaip čia mums dėstai, su visais motyvais.
*Va mane tas ir nustebino, kad pumpurytė netrykšta motinystės jausmais, nealpsta nuo vaikų, bet galvoja, kad globojamą labai bus lengva mylėti ir auginti.
*Va mane tas ir nustebino, kad pumpurytė netrykšta motinystės jausmais, nealpsta nuo vaikų, bet galvoja, kad globojamą labai bus lengva mylėti ir auginti.
*zinoma, net kai dar su vyru draugavom, esu jam daug pasakojus apie savo gimines, kurios isivaikino, apie tai, kad as irgi planuoju, niekada tai nebuvo paslaptis, mes su vyru kalbames ir kalbejomes apie viska. Mes su juo iki vestuviu gyevnom kartu 4 metus, kalbedavomes apie seima, taigi jis puikiai zino ko as noriu. Manau nuslepti tokius dalykus neprotinga, nes taip gali isirt seima.
*deja klysti.
QUOTE(Dar @ 2008 04 25, 09:38)
Pati pasakei, kad su bio sieja emocijos, jos stiprios, jos didelės, ir tai skiriasi nuo globojamo vaiko ryšio. Su globojamu ryšys trapus iš abiejų pusių. Ir taip yra Dievo duoda, motinos ir vaiko ryšys yra nenusakomas, didelis, neišmatuojamas. Yra skirtumas ir didelis, ir santykiuose, ir ateityje, ir laukime, (skiriasi kai pasiimi kokių 2 m. ir kai savo planuoji laukimą, nešioji 9 mėn. gimdai, pamatai ką tik gimusį). Pagimdytas reikalauja ne kažko mažiau, bet viskas su juo yra tiksliau ir aiškiau.
Dėl ryšio Tu visiškai teisi. Jei kas sako, kad vienodas ir biologinio ir nebiologinio-netiesa. Nesakau, kad jo nėra. Ryšys yra, tik KITOKS.
Ir įvaikinamo/globojamo juk lauki...Kartais ir gerokai ilgaiu negu 9 mėn...Aš laukiu nuo paauglystės... Čia irgi ne rodiklis...
QUOTE(saulenė @ 2008 04 25, 09:30)
Kodėl taip manai? Aš tokios išvados negalėčiau padaryt...
Saulene , kam gimdei ir savo vaikus, kaip pareigą, kaip prievolę
, juk galėjai pasiimti iš vaikų namų.
