QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 25, 09:52)
Gal jau ir visai nebe į temą aš...Bet smalsu.Taip ir neįkirtau, į kokį/kieno pavadinimą žiūrėt Paaiškink man, blondinei 
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 25, 10:34)
ne atia 
jei jau pradejom kalbetis normaliai, be izeidinejimu ir emociju tai galim ramiai ir test pokalbi. Bet tik neatkalbinek manes
gal taip ir atrodo kad vyksta mainai, bet kiekvienoje seimoje tie mainai vyksta, tik jie vadinasi kompromisais, taikymais vienas prie kito. kitaip butu neimanoma gyventi, kiekvienas darytu ka nori ir negalvotu apie kita.
O meile vaikams zinoma kad bus. Kaip gali noret vaiko ir jo nemylet?
As jau dabar ji myliu. dar nezinau koks jis, bet jau myliu
jei jau pradejom kalbetis normaliai, be izeidinejimu ir emociju tai galim ramiai ir test pokalbi. Bet tik neatkalbinek manes
gal taip ir atrodo kad vyksta mainai, bet kiekvienoje seimoje tie mainai vyksta, tik jie vadinasi kompromisais, taikymais vienas prie kito. kitaip butu neimanoma gyventi, kiekvienas darytu ka nori ir negalvotu apie kita.
O meile vaikams zinoma kad bus. Kaip gali noret vaiko ir jo nemylet?
As jau dabar ji myliu. dar nezinau koks jis, bet jau myliu
NA jei ne atia, tai ne atia
Oi ne aš įžeidinėti tai nenoriu, žinok ir atkalbėti nenoriu. Baik tu. Aš tik pasikartosiu nesuprantu nenoro gimdyti. Bet aišku, kad palaikau globą. Juk niekur nesakiau , kad neglobok visai. Globai manau reikia subręsti visai šeimai, t.y. ir vyrui ir žmonai, jei bus ir bio vaikams. Tik tada bus šeima darni, ir joje visiems vaikams bus gera augti. Mes su vyru abu norėjom savo, abu norėjom ir antro savo, kadangi žinom, kad nebus abu norėjom globotinės, netgi abu norėjom mergyčkos. Man pas tave trūksta minčių brandumo, bet tikrai neproto. Viską sakau iš patirties.
Mainai šeimoje susiję su vaikais manau negalimi (nei kai ruošiesi gimdyti savo, nei kai imi globoti) ,tai jau ne buitis, ir ne taip paprasta, nes tai žmogus, ar norėtum, kad su tavim vyras darytų mainus -žinai aš noriu dabar Onutės, bet neprieštausiu, kad tu liktum gyvent bute, tik nelysk į akis arba aš tave vedžiau tik todėl, kad to norėjo mano mama. Taip ir su vaikais, aš gimdžiau tave todėl,kad tėtis leistų įsivaikinti va tavo broliuką; aš įsileidau tave į šeimą tik todėl, kad žmona man savo vaiką pagimdytų.
Papildyta:
QUOTE(saulenė @ 2008 04 25, 10:55)
Gal jau ir visai nebe į temą aš...Bet smalsu.Taip ir neįkirtau, į kokį/kieno pavadinimą žiūrėt Paaiškink man, blondinei Temos
QUOTE(Dar @ 2008 04 25, 09:59)
* Globai manau reikia subręsti visai šeimai, t.y. ir vyrui ir žmonai, jei bus ir bio vaikams. Tik tada bus šeima darni, ir joje visiems vaikams bus gera augti.
* Man pas tave trūksta minčių brandumo, bet tikrai neproto. Viską sakau iš patirties.
* Man pas tave trūksta minčių brandumo, bet tikrai neproto. Viską sakau iš patirties.
* butent, reikia pribrest visai seimai, del to ir laukiu, kada yras pribres
juk nerasau, kad jau imu vaika ir man dzin, kad jis dar nenori
Butent del to ir lankausi sioje temoje, kuri ir vadinasi "Noreciau isivaikinti. Kaip itikinti vyra?" *neturiu ka pasakyt. laikykit mane nesubrendusia
jei subrendima rodo noras pagimdyt tada kai kurios 14 metes ir panasaus amziaus pagimdziusios mergaites laaaabai subrendusios.
nors visuomenej laikoma atvirskciai.
Tiesa, kad jau išsišifravau (ne be pagalbos ) temos pavadinimą, pasakysiu, kad vyrų įkalbėjimui padeda bendravimo su įvaikinusiom/globojančiom šeimom terapija... Tikrai padeda. 
Be to, verta vis pradėti TĄ pokalbį iš naujo po kurio laiko...Neprimetant savo nuomonės, nereikalaujant, neprašant...
QUOTE(saulenė @ 2008 04 25, 10:39)
Tiesa, kad jau išsišifravau (ne be pagalbos ) temos pavadinimą, pasakysiu, kad vyrų įkalbėjimui padeda bendravimo su įvaikinusiom/globojančiom šeimom terapija... Tikrai padeda. Be to, verta vis pradėti TĄ pokalbį iš naujo po kurio laiko...Neprimetant savo nuomonės, nereikalaujant, neprašant...
as taip ir darau. sia vasara planuojam per atostogas nuvaziuot pabut pas tas seimas kur turi isivaikinusios, tikiuosi pavyks
o per prievarta nieko nebus.
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 25, 11:07)
* butent, reikia pribrest visai seimai, del to ir laukiu, kada yras pribres
juk nerasau, kad jau imu vaika ir man dzin, kad jis dar nenori Butent del to ir lankausi sioje temoje, kuri ir vadinasi "Noreciau isivaikinti. Kaip itikinti vyra?"
*neturiu ka pasakyt. laikykit mane nesubrendusia
jei subrendima rodo noras pagimdyt tada kai kurios 14 metes ir panasaus amziaus pagimdziusios mergaites laaaabai subrendusios.
nors visuomenej laikoma atvirskciai.
juk nerasau, kad jau imu vaika ir man dzin, kad jis dar nenori
Butent del to ir lankausi sioje temoje, kuri ir vadinasi "Noreciau isivaikinti. Kaip itikinti vyra?" *neturiu ka pasakyt. laikykit mane nesubrendusia
jei subrendima rodo noras pagimdyt tada kai kurios 14 metes ir panasaus amziaus pagimdziusios mergaites laaaabai subrendusios.
nors visuomenej laikoma atvirskciai.
Jei laikas nespaudžia laukit, nors vel kažkas tokio į kaprizą panašu, gimdyt negimdysiu, būtinai turiu sulaukt bet kokia kaina jo pritarimo MANO norui. Bet pasakyk kodėl tik TAVO norui turi pritarti vyras, o gal jis lauks ir neįsivaikins tol kol tu pritarsi JO norams turėti savo ir tik savo vaiką. Lygiai kaip tu nori tik globojamo.
Kita vertus galvoju,kad tokie spaudimai(nu neesu specialistė tik manau taip) prie gero pačios šeimos ir jos narių nepriveda. Galvoju, kad žmogaus kuris ryžtasi įsivaikinti neturi tos minties bijoti abskritai. Na nuo tada kai jis jau pajėgus protauti. Jei žmogus iki sakykim kokių 25 m. buvo kategoriškai prieš, ir paskui sutiko, na tipo pakeitė poziciją dėl spaudimo, dėl žmonos, dėl.... tai ar tas sprendimas jo brandus. Globoti ar įsivaikinti turėtų tie žmonės kuriems visada globa ar įvaikinimas buvo priimtini (kaip tau pačiai), nebauginantys, negėdingas dalykas, kaip šelmos atveju sakykim vyras nebuvo labai už , bet tikrai nebuvo kategoriškai prieš, tai iš tikrųjų tylus pritarimas.
Vėlgi noriu paklausti dabar mastai teoriškai,viskas kaip ir gražu, bet jei visdelto vyras pritaria tavo sprendimui, globojat-įsivaikinat, bet laikui bėgant visdelto matai, kad vyras na nemyli taip to vaiko, kaip savo(širdis , akys tai jaus ir matys), ar būsi laimiga jį taip augindama, ar jausiesi gerai padariusi patenkinus savo norą. Jei jam išsprūs frazė -aš jo nenorėjau, dariau dėl tavęs.
Mes abu norėjom, todėl visas auklėjimas , ugdymas, lepinimas, auginimas abiems tenka, kaip savaime suprantamas dalykas, abu norėjom, tai dabar bet kuris užpakalį nuvalys,jei bus problemų , tai neprikaišiosim, kad kam ėmei, sakiau neimk, pati ir spręsk.
QUOTE(Dar @ 2008 04 25, 10:59)
Jei laikas nespaudžia laukit, nors vel kažkas tokio į kaprizą panašu, gimdyt negimdysiu, būtinai turiu sulaukt bet kokia kaina jo pritarimo MANO norui. Bet pasakyk kodėl tik TAVO norui turi pritarti vyras, o gal jis lauks ir neįsivaikins tol kol tu pritarsi JO norams turėti savo ir tik savo vaiką. Lygiai kaip tu nori tik globojamo.
kodel neskaitai visu mano postu?
juk rasiau, kad IESKOM KOMPROMISU ir kokie jie pas mus.
ai, nesvarbu.
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 25, 12:02)
kodel neskaitai visu mano postu?
juk rasiau, kad IESKOM KOMPROMISU ir kokie jie pas mus.
ai, nesvarbu.
juk rasiau, kad IESKOM KOMPROMISU ir kokie jie pas mus.
ai, nesvarbu.
Aš skaitau
Tai aš ir sakau, kad kalbant apie vaikų globą negali būti kažkokių kompromisų, tu man tą , tai aš tau tą. Nu vaikas tai ne daiktas. Kaip jaustumeisi, jei kažkas ieškotų kompromisų dėl tavęs. Draugė norėtų draugaut su tavim, bet jos vyras neleistų, tai ji vis bandytų įtikinėti jį, kad nusileistų ir leistų draugauti,kažką jam pažadėtų , kad tik leistų su tavim draugauti, ar tau būtų malonu pas juos eiti, ar palauktum kurį laiką kol draugės vyras apsispręs, kad jau jo žmona gali draugauti su tavim ir tada laiminga lyg nieko nebuvo, bendrautum su jų šeima, tavęs tai nežemintų. Kaip jaustumeisi kai kažkas derasi dėl tavęs. Kalbu iš vaiko pusės. Pabūk vaiko vietoj.
Aš kai pasiėmiau mergaitę, ilgą laiką, gal kokį pusmetį nebuvau tikra ar gerai padariau, iš vaiko pusės žiūrint. Galvojau ar mergaitė pas mus yra laiminga, ar bus laiminga, ar mes jai tikrai tinkame, ar jai pas mus gerai, ar aš gera mama, ar nesugadinau kažko jai, juk gal ji būtų į kitą geresnę šeimą patekusi, nes mes toli gražu ne idealai, ir pabarame, ir savas taisykles turime. Tiesiog galvojau ar mergaitė bus pas mus laiminga dėl mūsų sprendimo ją pasiimti. Buvau tiesiog savikritiška savo šeimos atžvilgiu nors ir visi jos norėjome. Ar tu apie tai pagalvoji.
Jei jūs abu su vyru brandžiai, protingai ( ne jokių sąlygų iškėlimo vienas kitam)būtumete nusprendę, kad negimdom savo vaikinamės arba pasigimdom vieną savo, kitą vaikinamės, tada aš tau tik sekmės palinkėčiau, iš visos širdies.
aš apie paveldėjimą sakau todėl kad pati su tuo susidūriau skaičiuok pati močiutė iš tėvo pusės tėvas jo sesuo aš mano puseserė iš tos pačios linijos visis turime tam tikrų problemų su sveeikata aš ir tėvo sesuo turėjome įpatingai didelių problemų taigi paveldėjimas yra labai stiprus dalykas .
Beje mano sesers vyras išvažiavo į JAV prieš 7 metus kai jo sesuo visai mažytė buvo ir dabar kai apsilankė pas brolį mano sesuo apstulbo mėgsta tuos pačius patiekalus turi tas pačias įdelė elgiasi ir kalba labai panašiai tiesiog keista kaip kartu mažai augę du vaikai gali turėti tiek daug panašumo man visa tai kvepia ge
nais
Beje mano sesers vyras išvažiavo į JAV prieš 7 metus kai jo sesuo visai mažytė buvo ir dabar kai apsilankė pas brolį mano sesuo apstulbo mėgsta tuos pačius patiekalus turi tas pačias įdelė elgiasi ir kalba labai panašiai tiesiog keista kaip kartu mažai augę du vaikai gali turėti tiek daug panašumo man visa tai kvepia ge
nais
QUOTE(Pumpuryte @ 2008 04 25, 10:09)
as nesu 100% kategoriska, kad negimdysiu. Visada zinojau, kad mano vyras nori savo vaiku, del to ir ieskom kompromisu visokiu.
As galiu pasakyt ka noriu as - as noriu paimti vaikeli. Man uzteks vieno vaiko, todel gimdyt nenoriu.
Jis nori- tureti savo vaika.
Kadangi seima yra ir tevas ir mama ieskome kompromisu.
O kompromisai yra keli- isivaikinam, tada pasigimdau; pasigimdau tada isivaikinu.
Visai gali but kad jei pasigimdysiu nebenoresiu isvaikinti, nes visa savo demesi noresiu skirt tik vienam vaikui. Tuomet mano svajone neissipildys.
Kadangi nesiruosiam to daryti siandien ar rytoj tai apie tai kalbames daug ir reguliariai.
As domiuosi, renku informacija, kalbu su globeja.
Gal jums atrodo, kad as prievartauju savo vyra? gal jums atrodo, kad as jo nemyliu?
tikrai ne. pas mus viskas puiku, grazu ir mes patys spresim kaip mums elgtis ir kada.
As galiu pasakyt ka noriu as - as noriu paimti vaikeli. Man uzteks vieno vaiko, todel gimdyt nenoriu.
Jis nori- tureti savo vaika.
Kadangi seima yra ir tevas ir mama ieskome kompromisu.
O kompromisai yra keli- isivaikinam, tada pasigimdau; pasigimdau tada isivaikinu.
Visai gali but kad jei pasigimdysiu nebenoresiu isvaikinti, nes visa savo demesi noresiu skirt tik vienam vaikui. Tuomet mano svajone neissipildys.
Kadangi nesiruosiam to daryti siandien ar rytoj tai apie tai kalbames daug ir reguliariai.
As domiuosi, renku informacija, kalbu su globeja.
Gal jums atrodo, kad as prievartauju savo vyra? gal jums atrodo, kad as jo nemyliu?
tikrai ne. pas mus viskas puiku, grazu ir mes patys spresim kaip mums elgtis ir kada.
Labas visoms
Turiu savaitgaliui interneto stebuklą, ryt vyras jį vėl iš manęs paims... nesaugu Santariškėse tokį turtą laikyti... narkomanai prasieina kartais... Prisiskaičiau čia jūsų... Pumpuryte, turiu tau keletą minčių, gal klausimų, gal pastebėjimų... Tikiuosi, kad paskaitai savaitgaliais, nes po to iki švenčių vėl negalėsiu komunikuoti...
Troškimas turėti savo biologinių vaikų yra gal didžiausias ir natūraliausias žmogaus noras. jei vienas iš sutuoktinių negali turėti vaikų - kitas pagal visus žmogiškuosius dėsnius netgi privalo jį paleisti. Jei žmogus lieka su mylimu žmogumi, kuris negali turėti vaikų - jam reikia būti dėkingam. Nes jis dėl jausmo pamina savo didžiausią biologinę teisę - turėti vaikų. Neteisinga sakyti - "kur jis be manęs dings?", "ką jis darys" ir pan... Nei vienas žmogus be kito nepražuvo ir nepražus.
Aš esu nepaprastai dėkinga, kad iš meilės man mano vyras liko su manimi. Iš meilės man (o kaipgi kitaip - juk jis galėjo turėti BIOLOGINIŲ vaikų) jis ėmė galvoti apie įvaikinimą (nors įvaikinimo mintis irgi brendo manyje nuo jaunystės, tačiau aš, skirtingai nei tu, svajojau vieną pagimdyti, o kitą įvaikinti). ir su vyru iki vedybų visi sielos jausmai ir šauksmai buvo apkalbėti ir išjausti. Pagimdyti nepavyko. Vieną globojau, kitą - įvaikinome.
Aš čia aptariau situaciją, kai žmogus NEGALI TURĖTI SAVO BIOLOGINIŲ VAIKŲ. Nelabai galiu išmodeliuoti situacijos, kai viena pusė nenori ar atsisako gimdyti... Tokiu atveju, manau, abi pusės turėtų labai gerai tuo klausimu sutarti ir tiesiog būti vienodos nuomonės... Tokiu atveju, nepyk, bet tu privalėtum suprasti, kad esi netradicinė moteris, o tavo vyrui prieš gamtą pasukti gali būti labai sunku, ypač suvokiant, kad tu ne NEGALI, o NENORI!!! Manau, kad jokio sprendimo prieš tuokdamiesi jūs nepriėmėt, vyras galvojo perkalbėti tave, tu - jį.
Tavo noras mylėti svetimą vaiką man yra suvokiamas. Bet nenoras savo vaiko, arba sakymas - noriu vieno ir taškas - na, nežinau... Manau, kad labai daug visame tame egoistinių motyvų... Įsivaikinus egoizmas tampa ypač dideliu priešu.
Ir klausimas: tu sakai, kad nori vieno. Tu labai nori įvaikinti, o vyras biologinio. Vieno JŪSŲ VAIKO. Ar tu manai, kad įvaikintas vaikas TAPS TAVO VAIKU ABSOLIUČIAI, tokiu, kaip ir biologinis vaikas? Koks tavo požiūris į jo biologinius tėvus?
Aš augindama savuosius, vis labiau išjaučiu, kad įvaikinimas ir/ar globa yra labai sudėtingas gyvenimo procesas. Ir vis labiau manau, kad tam jokiu būdu nepakanka vien gerų ir humaniškų paskatų. Reikia kur kas daugiau. jau kas kas, o gailestis - vienas didžiausių šio proceso priešų... Net neįgaliukų nereikia gailėti. Jiems reikia padėti tuo, kuo galime. Atjausti. Atjauta yra visai kas kita nei gailestis...
Jei pasižiūrėsi į šeimą ypač iš įvairiausių pozicijų, tai vienas svarbiausių jos tikslų yra susilaukti (būtent susilaukti, o ne globoti ar įvaikinti) savo vaikų, kurie pratęstų giminę, į kuriuos žiūrėdamas matytum savo mamos plaukus ar vyro senelio akis. Tas noras - matyti savo dalelę kitame žmogutyje... Tai prigimtinis žmogaus troškimas. Juk ne veltui net bažnyčia laiko santuoką negaliojančią, jei vienas iš poros nesutinka turėti savų vaikų... Vyrams šis noras daug stipresnis nei moterims.
Į šeimos sąvoką sudėta daug kultūrinių-prigimtinių dalykų, kaip kad gyvenimą kartu, seksą, vaikus. Jei viena pusė kažkurį šių dalykų įsivaizuduoja kitaip (na pvz. kad abu gyvens skirtingose valstybėse ir nebandys gyventi kartu arba kad neturės vaikų) - tai turi būti aptariama iš anksto ir pakankamai priimtina abiems.
Jei tai abiejų vizija, kodėl gi ne. Kiekvienas turime savo kelią.
Pumpurytės problema tame, kad jos šeimos samprata (negimdyti, bet įvaikinti), turėjo būti iš anksto gana aiškiai ir konkrečiai suderinta ir tai turėjo būti abiejų noras-sutikimas. O jei tai buvo vienas-kitas sakinys tarp kitko pasakytas, tai nieko nereiškia.
Į šeimos sąvoką sudėta daug kultūrinių-prigimtinių dalykų, kaip kad gyvenimą kartu, seksą, vaikus. Jei viena pusė kažkurį šių dalykų įsivaizuduoja kitaip (na pvz. kad abu gyvens skirtingose valstybėse ir nebandys gyventi kartu arba kad neturės vaikų) - tai turi būti aptariama iš anksto ir pakankamai priimtina abiems.
Jei tai abiejų vizija, kodėl gi ne. Kiekvienas turime savo kelią.
Pumpurytės problema tame, kad jos šeimos samprata (negimdyti, bet įvaikinti), turėjo būti iš anksto gana aiškiai ir konkrečiai suderinta ir tai turėjo būti abiejų noras-sutikimas. O jei tai buvo vienas-kitas sakinys tarp kitko pasakytas, tai nieko nereiškia.
