Norėčiau įsivaikinti

Manau, kad turesi sunu, nes berniuku daugiau globos namuose yra, ir, jei nesvarbu lytis, siulys berniuka

Tik ar laiminga tavo dukrytė turėdama tokia pagiežinga mamą
Kažkaip fui paliko...Žinau, kad tai tik nuomonė, bet....

Žinot, mielosios, nuskriaustus vaikelius mylinčios mamos, o man atėjo kažkoks nuovargis. Vis mažiau noriu ką nors pasakyti tokioms kaip petunija13. Burnoj veliasi begalė minčių, bet viduje kažkoks beviltiškas jausmas: o kam to reikia? Argi gali išmokyti žvirblį kalbėti?

Gal todėl dažniausiai kyla juokas ir galvoje ima suktis šmaikštūs vaikų posakiai: "labas, karve, aš drugelis", "ai, aš irgi einu maudytis" ir pan...

Petunija13, 45 metai pačiai ir 8 mergaitei... sakyčiau vėlyvoka motinystė. O tai irgi lemia tam tikrus "nusikraustymus iš proto"... Aš pati tokia ypatinga, turiu ypatingą vaiką, o visi kiti - vargšai. Niekada negali žinoti kas gali nutikti. Niekada.

na ir tebūnie , nors, turėdama sūnų, norėčiau dukrytės, bet juk ir besilaukiančios nori kažko, o augina ką Dievas duoda.

šaunuolė

Aš visada svajojau apie įsivaikinimą... Nors vienam paliktam vaikučiui duoti namus. Gaila man jų, visų neprigausiu, bet bent vieną...
Tik MB žinau niekada nesutiks. Vis užsimenu. Gal kada subręs ir jis tokiam žingsniui

Sveikos merginos,
Zinokit, man PUMPURELIS visai ne keista. Kazkuo gal net ir save matau joje. Svajojau nuo vaikystes isivaikinti ir dabar tebesvajoju. Pagimdziau savo sunu (netyciuka), kurio irgi labai laukem. Kai jis gime, as dar karta isitikinau, kad galeciau pamilti beglobi vaikeli lygiai taip kaip savo berniuka. Man nebutu skirtumo, ar pagimdziau, ar pasiemiau. Esu maciusi laida, kaip liute globojjo stirniuka, net leido jam zisti, saugojo ji nuo kitu. O kai stirniuka suede kitas liutas, ji gedejo taip, kaip gedetu savojo liutuko. Paskui ji globojo dar kelis bejegius padarelius, kuriuos tai suede kiti zverys, tai mire nes truko pienuko. Viskas imanoma siam pasaulyje. Imanoma pamilti nebiologini vaikiuka taip, kaip savaji.
Manes artimieji irgi nesupranta del mano svajones. Kam tau vaikas, jei savu gali turet. As irgi laukiu iki vyras panores isivaikinti. Jis sako, kad jam reikia dar vieno biologinio vaiko, o tada jau mastytu.. As tikrai neimsiu vaikucio, jei jausiu, kad vyras jo nesugebes pamilti. Bet truputi bijau, nes neesu tikra, ar tas vyro pasakymas: "pagimdyk dar viena, tada svarstysim", nereiskia, kad isivaikinimas teliks mano svajone.

Miela ponia, auginanti dukryte...

Iš kur tas jūsų "žinojimas"- iš asmeninės patirties? Kad ir kokia skeptikė esat, bet visgi drįstu teigti, jos atsiranda gi dar tokių keistuolių , kurie augina biologinius ir įvaikintus ( globojamus) vaikučius ir neskirsto jų į "mano" ir "svetimas" . Tokiose šeimose auga MŪSŲ vaikai.

Patarimas. Neskleiskit savo dukrytei tokių erezijų- piktų, pagiežingų, egoistų mūsų visuomenėje ir taip apstu.
Sėkmės Jums, ponia


Papildyta:


Pagimdykit dar vieną , o kitą įsivaikinkit. Įsivaizduokit, jei auks du vaikiukai panašaus amžiaus- tarytum dvynukai. Ir Jūsų svajonė bus įgyvendinta, ir vyro lūkesčiai išsipildys, ir kažkuriam tėvų atstumtam mažyliui padovanosit laimingą bilietą į ŠEIMĄ.

Linkiu rasti kompromisą

ir kam aš čia užklydau
pasibaisėjau tamstos mintimis

pasakysiu savo situaciją:
Sūnus (jis ne mano gimdytas) auga pas mus nuo kelių savaičių. Jo mama tragiškai žuvo, jo tėtis - mano dabartinis vyras.Pirmas ir paskutinis. tiesiog gavos kaip gavos, jis išsiskyrė su žmona, kai ji buvo kelių savaičių nėštume, kad vaikutis yra tikrai jo, patvirtinta, tiesiog likimo pokštas padarė taip. deja gimus sūneliui tegalėjo pasidžiaugt kelias savaites, žuvo tragiškai.
pirmasis į globą buvo jo teisėtas tėvas. tada jau mes buvome pažįstami.
taip ir pasiiėmėm auginti.jam tai nepakeitė nieko, jam tai buvo tas pats sūnus. man buvo JO vaikas, kuris po kelių mėnesių patapo MŪSŲ sūnumi.
po kelerių metų pastojau.deja nesėkmingai. leliuką paradau įpusėjus nėštumui.
po kelių mėn sužinojom kad laukiuos vėl. dar didesnei nuostabai - dvynukai. vėlgi įpusėjus nėštumui sužinojau, kad tai mergaitės. žinoma visų pirma buvo svarbiausia išnešioti, bet visą nėštumą mūsų sūnus kalbėjo, kaip jis nori brolio ir kaip jis tikisi, kad bent vienas iš vaikučių bus brolis, ka turėtų su kuo žaisti. tai ir lėmė mūsų apsisprendimą.
vyras mane bandė įkalbėti bandyti dar kartą, gal bus brolis, bet aš bijojau. ne dėl to, kad bus ne berniukas, myliu juk visus vienodai, bet dėl to, kad kaip sūnus sureaguos, jam būtų per skaudu, jei vėl lauktų brolio, ir sužinotų, kad vėl bus sesė, ar net dvi. to mes bijojom,vaikui psichologiškai būtų per sunku.
todėl nusprendėm įsivaikinti. ir ne mažiuką, o tik metais jaunesnį už sūnų. Kad jis ir toliau būtų didžiuoju broliu, bet turėtų ir kitą, su kuriuo galėtų žaisti, galėtų pasidalinti savo pasauliu.ir kad mes galėtume suteikti gerus ir saugius namus dar vienam piliečiui,kol tam turime galimybę.
net menkiausiu plaukeliu neabejoju, kad jį mylėsiu kaip savą. suprantu,kad pradžioje bus sunku,nes auginsim jį ne nuo mažų dienų, bet jau dabar globojam,kas kelius mėn atvažiuojam aplankyti,deja neleidžia įsivežti pas save dar,nes gyvename ne lietuvoje.
jis nuostabus vaikas .toks mielas,geras,kalbus,deja nuskriaustas likimo, paliktas tėvelių 2 metukų,ir toks panašus į vieną iš mergyčių, atrodo kad tikrai brolis.Adomas jį JAU priėmė kaip savą.
tai kaip tu gali teigti, kad ta meilė dalijama nebus vienoda. tu tik gali teigti UZ SAVE. jei nesugebi perlipti per save ir pamilti svetimo,netavo teisė sakyti, kad ir kiti to negali

Pritariu, ačiū iž nuomonę ir sekmės Jūsų gražiai šeimai

Merginos, o ar nei viena neturit( neturejot) baimes, kad pasiimsit vaika su ivairiais nukrypimais? Juk vaiku namuose daugiausia alkocholiku, narkomanu , siaip, asocialiu tevu vaikai??? O tiek sveikata, tiek protiniai gabumai- negabumai yra paveldimi, auklejimu cia nieko nepakeisi? Nebijot gaut ligoni ar protiskai silpna vaika??? Ar vaiku namuose bent pasako, kas tevai???
As po keliu metu noreciau pasiimt vaika, bet butent sie nuogastavimai gasdina mane, kaip ir vyra

o tu esi garantuota, kad tavo vaikai gimdami nepaveldės tavo senelio brolio - alkoholiko - genų? Čia kaip pavyzdys, nesakau kad būtent tavo senelio brolis - alkoholikas. Ar esi tikra, kad per 7 kartas (rodos tiek galima paveldėti) nebuvo "kažko". Aš žinau kad buvo. Žinau kad mano kai kurie giminaičiai paveldėjo "blogus genus", bet aš kažkaip žiūriu į tuos giminaičius (ir žiūriu ), bet ne į geneologinį medį.
Ligos - ar esate su vyru tobulai sveiki? paveldėjai kažkokią ligą iš mamos, tėčio? Maniškiai tarkime abu sirgo/serga vėžiu. Tai ką, dabar iš anksto vyniotis į drobbulę ir šliaužti link kapinių?