Noriu pasidžiaugti ir paliūdėt apie tai, kaip sekas įtikinėt savo vyrą. Jis pas many "kietas riešutėlis". Kartais tokia neviltis apima. Na neturim savų vaikelių, o taip skaudžiai norisi, kad nors rėk. Taigi jau anksčiau rašiau, kad negaliu jo spausti, bet aš taip po truputį, po truputį
, ir dabar "stadija" tokia: iš principo mano vyras jau nieko prieš, netgi aptarėm, kada galėtumėm dokumentus tvarkyt, bet vis atidėlioja. Neramu jam dėl to ar galės prisirišti prie svetimo vaikelio, bijo, ar tas vaikelis (mažiuko norim) nebus neįgalus. Daug visokių baimių, nors man atrodo normalu nerimauti, blogiau būtų jei
, jei jokio nerimo nebūtų. Tik labai norėčiau, kad nepultumėt smerkti už abejones. Protu žinau kokie sunkumai gali laukti, tačiau kol to nepatyriau, neįsivaizduoju kaip sunku gali būti. Dėl savęs esu tikresnė, neramu man dėl vyro. O be vaikų susenti kategoriškai
nenoriu. Labai norėčiau, kad mano vyras trokštų įsivaikinti taip, kaip aš, liūdna, kad taip nėra. Nors aš pagalvoju, kad vyrams, turbūt yra kitaip, jiems laiko reikia viską apmąstyt, pasvert, tai yra sprendimą priimt protu, o mes moteriškės labiau savo širdies klausom. Žodžiu, tęsiu įtikinėjimą toliau. Bent jau kalbėtis apie tai daugiau galim, nei seniau.
QUOTE(rutikė @ 2008 10 19, 21:10)
Noriu pasidžiaugti ir paliūdėt apie tai, kaip sekas įtikinėt savo vyrą. Jis pas many "kietas riešutėlis". Kartais tokia neviltis apima. Na neturim savų vaikelių, o taip skaudžiai norisi, kad nors rėk. Taigi jau anksčiau rašiau, kad negaliu jo spausti, bet aš taip po truputį, po truputį
, ir dabar "stadija" tokia: iš principo mano vyras jau nieko prieš, netgi aptarėm, kada galėtumėm dokumentus tvarkyt, bet vis atidėlioja. Neramu jam dėl to ar galės prisirišti prie svetimo vaikelio, bijo, ar tas vaikelis (mažiuko norim) nebus neįgalus. Daug visokių baimių, nors man atrodo normalu nerimauti, blogiau būtų jei
, jei jokio nerimo nebūtų. Tik labai norėčiau, kad nepultumėt smerkti už abejones. Protu žinau kokie sunkumai gali laukti, tačiau kol to nepatyriau, neįsivaizduoju kaip sunku gali būti. Dėl savęs esu tikresnė, neramu man dėl vyro. O be vaikų susenti kategoriškai
nenoriu. Labai norėčiau, kad mano vyras trokštų įsivaikinti taip, kaip aš, liūdna, kad taip nėra. Nors aš pagalvoju, kad vyrams, turbūt yra kitaip, jiems laiko reikia viską apmąstyt, pasvert, tai yra sprendimą priimt protu, o mes moteriškės labiau savo širdies klausom. Žodžiu, tęsiu įtikinėjimą toliau. Bent jau kalbėtis apie tai daugiau galim, nei seniau.
Sveikinu pasistumejus tikslo link. Smagu, kad Tavo vyras daro pazanga, gal jau netiek daug liko laukti?
QUOTE(rutikė @ 2008 10 19, 22:10)
Nors aš pagalvoju, kad vyrams, turbūt yra kitaip, jiems laiko reikia viską apmąstyt, pasvert, tai yra sprendimą priimt protu, o mes moteriškės labiau savo širdies klausom. Žodžiu, tęsiu įtikinėjimą toliau. Bent jau kalbėtis apie tai daugiau galim, nei seniau.
Visiskai su tavim sutinku,pas mane irgi buvo tokia situacija.Kazkaip jis vis tikisi kad viskas bus gerai ir kad turesim savo lialiu,bet laikas eina, noras yra,o viltis jau po truputi uzgesta. Bet aciu dievui,jis mane pagaliau suprato,dokumentai priduoti,dabar belieka laukti skambucio ir zingsnioti i prieki...
Pirmiausiai dar bandau ir pati pastoti,bet jau zinau,kad po metu,tikiuosi, turesim vaikiuka, o savo,ne savo,cia jau neaktualu.
QUOTE(kukaraca @ 2008 10 20, 08:15)
Pirmiausiai dar bandau ir pati pastoti,bet jau zinau,kad po metu,tikiuosi, turesim vaikiuka, o savo,ne savo,cia jau neaktualu.
Vaikiukas ir bus jusu: nesvarbu, ar pagimdysi, ar isivaikinsi, jis bus jusu vaikas
QUOTE(ziv @ 2008 10 20, 10:56)
Vaikiukas ir bus jusu: nesvarbu, ar pagimdysi, ar isivaikinsi, jis bus jusu vaikas 
QUOTE(Šelma @ 2008 10 20, 11:29)
Aciu,ir as taip galvoju.
QUOTE(rutikė @ 2008 10 19, 22:10)
Noriu pasidžiaugti ir paliūdėt apie tai, kaip sekas įtikinėt savo vyrą. ....
Žodžiu, tęsiu įtikinėjimą toliau. Bent jau kalbėtis apie tai daugiau galim, nei seniau.
Žodžiu, tęsiu įtikinėjimą toliau. Bent jau kalbėtis apie tai daugiau galim, nei seniau.
Kalbėtis reikia daug ir apie viską . Ir ne tik pačiai kalbėti, bet ir paklausyti ką gi sako vyras
Ne tik moterys būna teisios ir viską žino
Sėkmės jums
QUOTE(Vitvita @ 2008 10 20, 13:36)
Kalbėtis reikia daug ir apie viską . Ir ne tik pačiai kalbėti, bet ir paklausyti ką gi sako vyras
Ne tik moterys būna teisios ir viską žino
Sėkmės jums
Ne tik moterys būna teisios ir viską žino
Sėkmės jums
Vyras sako, kad nenori isivaikinti/globoti, jam nereikia svetimo vaiko. Ir ka - palikti viska vyro valioj?
Ziv, o nėra pažystamų tarpe įsivaikinusiu? Gal vyrui padėtu pabendravimas su jais, na kad pamatytu, kad tas vaikas svetimas būna tik tol kol jo neaugini
QUOTE(Šelma @ 2008 10 20, 14:00)
Ziv, o nėra pažystamų tarpe įsivaikinusiu? Gal vyrui padėtu pabendravimas su jais, na kad pamatytu, kad tas vaikas svetimas būna tik tol kol jo neaugini 
Deja, neturim isivaikinusiu pazistamu, dabar laukiam savo leliuko, tai bijau, kad taip ir gali likti ivaikinimas tik mintyse.
Na, nebent, po gimdymo nuomone pakeis
QUOTE(ziv @ 2008 10 20, 14:52)
Vyras sako, kad nenori isivaikinti/globoti, jam nereikia svetimo vaiko. Ir ka - palikti viska vyro valioj?
Taip, palikti vyro valioj. Jei norite likti su šiuo vyru...
Skaudu?
O,kodėl nenorit paimti vaikelio tik savaitgaliais pagloboti arba per atostogas. Gal vyras pabendravęs pasijaustų kitaip. Yra vaikelių , kurie glaustosi,nori būti mylimi kad ir nepažįstamo žmogaus.
Juk taip trūksta globėjų savaitgaliams arba atostogoms. Manau pilnai suprantu jūsų vyrą dėl nenoro turėti svetimą vaiką namuose. Kažkas nežinoma, svetima,juk prie visko reikia priprasti , susipažinti.
Juk taip trūksta globėjų savaitgaliams arba atostogoms. Manau pilnai suprantu jūsų vyrą dėl nenoro turėti svetimą vaiką namuose. Kažkas nežinoma, svetima,juk prie visko reikia priprasti , susipažinti.





