Gal kas turite kokiu minciu, pasvarstymu, patarimu sia tema?
Ieskojau panasios temos, bet neradau, tad, tikiuosi, niekas nesupyks, kad kuriu nauja. Zodziu turiu tokia problemele - vengiu akiu kontakto bendraujant. Jau net aplinkiniai man kartais sako, kur tu ziuri kalbedama
Isivaizduoju, kad nera malonus vaizdas, kai zmogus, kalbantis su tavimi, ziuri vos ne i lubas ar bent jau kazkur i toli
Bent nieko negaliu padaryti... Galiu akimirkai pazvelgti ir vis tiek net nejausdama nusuksiu zvilgsni. Nesuprantu, kodel taip.
Gal kas turite kokiu minciu, pasvarstymu, patarimu sia tema?
Gal kas turite kokiu minciu, pasvarstymu, patarimu sia tema?
Galbūt nepasitiki savimi todėl ir vengi akių kontakto? O ar žiūri į akis kai bendrauji su labai artimais žmonėmis, pvz. tėvais?
QUOTE(Miglužė @ 2008 02 26, 22:34)
Galbūt nepasitiki savimi todėl ir vengi akių kontakto? O ar žiūri į akis kai bendrauji su labai artimais žmonėmis, pvz. tėvais?
Dabar pagalvojau, kad kai bendrauju su artimais ar bent labai gerai pazistamais zmonemis, nera taip, kad isvis neziureciau i akis... Siek tiek ziuriu, atrodo
Man atrodo, kad svarbiausia yra tai, kaip jautiesi bendraudama. Jei bendraudama su artimaisiais net gerai nežinai ar žiūri jiems į akis, tai reiškia, kad kalbėdama nejauti jokio diskomforto, jautiesi laisvai. Tuo tarpu svetimi žmonės turbūt Tave trikdo. Šiaip jau nieko baisaus į akis nežiūrėti, juk nevisi žiūri. Tačiau, jei Tu jautiesi nesmagiai ir tas akis visur sukalioji be vietos, tai turbūt ir pastebi aplinkiniai, kad kažkas ne taip.
Pabandyk save stebėti tuomet kai bendrauji su artimaisiais, o vėliau tą bendravimo būdą pabandyk pritaikyti ir su kitais žmonėmis.
Pabandyk save stebėti tuomet kai bendrauji su artimaisiais, o vėliau tą bendravimo būdą pabandyk pritaikyti ir su kitais žmonėmis.
as negaliu pakest kai snekiesi ir i tave neziuri..ta prasme isvis nepaziuri
..turiu toki sefa
..jam kazka aiskini-jis i kompa,i telefona ilindes ir vsio
..tik "aha,aha..aha"
as ziuriu tiesiai i akis..jei mano zvilgsnio vengia,dar labiau spitriju
o beto man patinka ziuret i akis,grazias..vyriskas pvz
as ziuriu tiesiai i akis..jei mano zvilgsnio vengia,dar labiau spitriju
QUOTE(Miglužė @ 2008 02 26, 22:51)
Man atrodo, kad svarbiausia yra tai, kaip jautiesi bendraudama. Jei bendraudama su artimaisiais net gerai nežinai ar žiūri jiems į akis, tai reiškia, kad kalbėdama nejauti jokio diskomforto, jautiesi laisvai. Tuo tarpu svetimi žmonės turbūt Tave trikdo. Šiaip jau nieko baisaus į akis nežiūrėti, juk nevisi žiūri. Tačiau, jei Tu jautiesi nesmagiai ir tas akis visur sukalioji be vietos, tai turbūt ir pastebi aplinkiniai, kad kažkas ne taip.
Pabandyk save stebėti tuomet kai bendrauji su artimaisiais, o vėliau tą bendravimo būdą pabandyk pritaikyti ir su kitais žmonėmis.
Pabandyk save stebėti tuomet kai bendrauji su artimaisiais, o vėliau tą bendravimo būdą pabandyk pritaikyti ir su kitais žmonėmis.
Aciu uz nuomone
Papildyta:
QUOTE(Afroditte @ 2008 02 26, 23:00)
as negaliu pakest kai snekiesi ir i tave neziuri..ta prasme isvis nepaziuri
..turiu toki sefa
..jam kazka aiskini-jis i kompa,i telefona ilindes ir vsio
..tik "aha,aha..aha"
as ziuriu tiesiai i akis..jei mano zvilgsnio vengia,dar labiau spitriju
o beto man patinka ziuret i akis,grazias..vyriskas pvz

as ziuriu tiesiai i akis..jei mano zvilgsnio vengia,dar labiau spitriju
Vat, zinau, kad yra tokiu zmoniu, kurie nepakencia, kai neziuri jiems i akis. As bandau isivaizduoti, kad tikrai nemalonu, kitam net atrodo, kad visai neidomu man su juo bendrauti, jei nuolat uzsiimu kuo kitu... Bet, zinok, tiesiog neina kitaip bent man. Pati sau mintyse kartoju, mazdaug kur tu cia ziuri, ko blaskais, bet vis tiek tas pats
QUOTE(saldomane @ 2008 02 26, 22:09)
Vat, zinau, kad yra tokiu zmoniu, kurie nepakencia, kai neziuri jiems i akis.
na jei i akis negali ziuret,ziurek tiesiai tarp akiu tame tarpe,i kakta..atrodo kad ziuretum i akis
o siaip pastoviai ir nereik ziuret,uzmetei ir vel sneki,pasakoji..bet visiskai nepaziuret-tai man prilygsta nepagarbai
as tai nemegstu kai visiskai neziuri i akis, bet dar blogiau kai prieina prie pat, nu tiesiog prilimpa, ziuri i akis ir sneka. ir dar nori kad atsakytu. as nemegstu i burna kazkieno sneket.
buvo pas man tokia grupioke, sneka ir vis artyn artyn manes, akiu nenuleidzia,o as tik traukdavausi atgal. sunku taip bendraut
buvo pas man tokia grupioke, sneka ir vis artyn artyn manes, akiu nenuleidzia,o as tik traukdavausi atgal. sunku taip bendraut
QUOTE(saldomane @ 2008 02 26, 22:53)
Ieskojau panasios temos, bet neradau, tad, tikiuosi, niekas nesupyks, kad kuriu nauja. Zodziu turiu tokia problemele - vengiu akiu kontakto bendraujant. Jau net aplinkiniai man kartais sako, kur tu ziuri kalbedama
Isivaizduoju, kad nera malonus vaizdas, kai zmogus, kalbantis su tavimi, ziuri vos ne i lubas ar bent jau kazkur i toli
Bent nieko negaliu padaryti... Galiu akimirkai pazvelgti ir vis tiek net nejausdama nusuksiu zvilgsni. Nesuprantu, kodel taip.
Gal kas turite kokiu minciu, pasvarstymu, patarimu sia tema?
Gal kas turite kokiu minciu, pasvarstymu, patarimu sia tema?
šiap jei esi žmogus nepasitikintis savimi rekomenduoju perskaityti Carnegie (karnegio) knygą bet kurią. o jei šiaip mano sesers patarimas, kuri baigus psichologiją ir šiaip labai drąsi mergina, kai į tave nei iš šio nei iš to , ne per pokalbį spokso, tai patarimas vienas, ir tu įsispoksok. akimirksniu atsiranda net kažkoks tai azartas, kas pirmas nuleis akis.
QUOTE(saldomane @ 2008 02 26, 21:53)
Ieskojau panasios temos, bet neradau, tad, tikiuosi, niekas nesupyks, kad kuriu nauja. Zodziu turiu tokia problemele - vengiu akiu kontakto bendraujant. Jau net aplinkiniai man kartais sako, kur tu ziuri kalbedama
Isivaizduoju, kad nera malonus vaizdas, kai zmogus, kalbantis su tavimi, ziuri vos ne i lubas ar bent jau kazkur i toli
Bent nieko negaliu padaryti... Galiu akimirkai pazvelgti ir vis tiek net nejausdama nusuksiu zvilgsni. Nesuprantu, kodel taip.
Gal kas turite kokiu minciu, pasvarstymu, patarimu sia tema?
Gal kas turite kokiu minciu, pasvarstymu, patarimu sia tema?
pries keleta metu ir as taip elgiausi, visiskai nepasitikejau savimi ir jausdavausi nejaukiai ziuredama zmogui i akis...bet viena diena ar kazkur perskaiciau, ar isgirdau (nebepamenu jau), kad negerai vengti akiu kontakto, kazkaip kitaip ten buvo sakoma ar rasoma, bet nuo to karto bendraudama su zmonem per prievarta stengdavausi ziureti jiems i akis ir po to tai tapo norma, pradejau labiau pasitiketi savimi...labai daug galima isskaityti zmogui is akiu ir siulyciau nevengti to, nes tikrai nefaina, kai kalbi su zmogum, o jis ziuri kazkur i sona...atrodo, akd zmogus nori nuo taves atsiriboti ir jam nemalonu su tavim bendrauti.
Pamegink bendraudama su artimiausiais zmonemis pradziai kuo ilgiau islaikyti akiu kontakta, tik nereikia spoksoti ikyriai, nes tai vercia jaustis nepatogiai
as irgi kaip temos autore vengiu akiu kontakto su man neartimais zmonemis. nors pati tai suprantu ir stengiuos taisytis
bet siaip labai nejauku pasidaro, kai pasiziuri pasnekovui i akis ir jis tau irgi tuo paciu atsako ir tie susikertantys zvilgsniai tikrai privercia nuleist akis ir vengt kontakto. Na nezinau ar tiksliai pasakiau
siaip zinau, kad nepasitikiu daznai savimi ir tai atsiskleidzia ir elgesyje, kuno kalboje. Taciau net ir zinant tai, nera taip lengva ka nors keisti
Niekad aneziuredavai i akis niekam- nepatogu man budavo....Per mano gimtadieni vinas vaikinas pastebejo kad kai tik paziuri man i akis as jas nuleidziu....Ir ta savo pastebejima viesai pareiske....Man pasidare baisiai pikta ir prasidejo toks zaidimas kuris pirmas is mudvieju nuleis akis....Ziurejau ziurejau ir raudonavau ir kaitau ir asarojau...ir vistiek laimejau
Nuo to laiko kalbedama visada ziuriu zmonems i akis ....








