man patiko kai viena mano drauge megdavo bendraut su zmonem tik uzsidejus akinius nuo saules.tiesiog jai labiau taip aptiko
akiu kontaktas geras dalykas , tik jeigu žmogus neturi kažkokių užslėptų kėslų..man patinka žvelgt žmonėms į akis , bet kartais vyrų žvilgsniuose įžvelgiu šį bei tą ..mane muša iš pusiausvyros tokie keisti žvilgsnai drumsti netgi sakyčiau ..bett jei žmogus nori žaist aš sužaidžiu pagal jop taisykles.
Nemegstu kai zmogus sneka ir ziuri i sona kazkur 
Studijavau dar tais laikais, kai egzaminai buvo tik žodžiu. Tai kontaktas su dėstytojo(s) akimis duodavo daugiau nei gera paruoštukė. Pamatai, kad jau kažkur pradedi grybauti, pasitaisai. Ir tiesiog buvo tragedija per filosofijos egzaminą, bet jau vadinamąjį kandidatinį [dabar būtų daktarinį]. Vienas prof. sėdi delnu prisidengęs akis ir piešia namukus neatitraukdamas rankos. Nupiešia ir užtepa. Vienas žiūri pro langą, trečias prie kitos palangės atkakliai spokso į lubas. Nežmoniškai blaškė. Tooookį diskomfortą jaučiau 
Gerai, kad atejau i sia tema, nu tai pazvengiau lig soties 
, net akyse pasviesejo, ka daro vitaminas C 
Nepykit uz atviruma, nu as tai bent irgi ne visada i tas akis ziuriu, idomu kame cia esme, bet pastebejau, kad kartais man taip lengviau susikaupt ir nepamirst ka norejau ispasakoti, nes buna pasiziuri ir pameti minti kazkaip. 
, net akyse pasviesejo, ka daro vitaminas C Nepykit uz atviruma, nu as tai bent irgi ne visada i tas akis ziuriu, idomu kame cia esme, bet pastebejau, kad kartais man taip lengviau susikaupt ir nepamirst ka norejau ispasakoti, nes buna pasiziuri ir pameti minti kazkaip.
Kiek domėjausi, tai ilgas ir įdėmus žiūrėjimas kitam į akis, gali būti nesąmoningai suprastas kaip agresijos ženklas. bent jau gyvūnų pasaulyje taip yra. Kartą bandžiau savo šuniui pažiūrėti tiesiai į akis, niekaip nesigavo, suko galvą šonan ir viskas. Prisimenu kai buvau vaikas lankiau muzikos mokyklą, kurioje chorinį dirigavimą dėstė tokia chorvedė, Jezau koks man baisus jos žvilgsnis buvo, jei praleisdavai užsiėmimą ar nudainuodavai į šoną, tokią porciją jos žvligsnio gaudavai tiesiai į akis, jos labiausiai norėdavosi prasmekti kiaurai žemę, ir bendrauti su ja nesinorėdavo, ji taip tiesmukai žiūrėdavo savo mažomis akytėmis tau akis, jog atrodydavo, jog pašnekovo smegeninę per akis tuoj pragręš. Nu negalėčiu bendrauti su žmogumi, kuris mano akis gręžia savo akimis. Taip galiu bendrauti tik su MB, nejaučiu jokios įtampos, galim žiūrėti ilgai vienas kitam į akis. O bendraudama su svetimu žmogumi, žvilgsniu klaidžioju po jo veidą. Kiek domėjausi, tai psichologai rekomenduoja bendraujant ne tiesmukai žiūrėti į akis, o daugiau į tarpuakį, bet man dažniausiai žvilgsnis krypsta į pašnekovo burną, net nežinau kodėl
Interna
Kad tu nežiūri į akis tai čia visai ne bėda, aš irgi nežiūriu į akis niekam ir niekada, o jei kada sąmoningai prisiverčiu tai jaučiu didelį diskonfortą.
Nenoriu tavęs gasdinti, bet bėda gali būti visai kitur... kiek supratau vaikų tu dar neturi, na bent jau nerašai, tai va ta bėda gali persiduoti vaikam...
Akių kontakto nebuvimas yra autizmo požymis.
pavartyk Autistukų temą, ten rasi daugiau tokių kurios į akis nežiūri
Kad tu nežiūri į akis tai čia visai ne bėda, aš irgi nežiūriu į akis niekam ir niekada, o jei kada sąmoningai prisiverčiu tai jaučiu didelį diskonfortą.
Nenoriu tavęs gasdinti, bet bėda gali būti visai kitur... kiek supratau vaikų tu dar neturi, na bent jau nerašai, tai va ta bėda gali persiduoti vaikam...
Akių kontakto nebuvimas yra autizmo požymis.
pavartyk Autistukų temą, ten rasi daugiau tokių kurios į akis nežiūri
QUOTE(TODEL KAD @ 2009 05 02, 00:56)
As irgi labai nemegstu...man is karto atrodo, kad man meluoja kai neziuri i akis
