QUOTE(mikasi @ 2007 04 24, 22:51)
jeee

pasirodo as ne viena pasinesusi bet kiek ir bet kada
idomu kokia priklausomybes jiems paslaptis
ir dar. pati esu nuo Aukstaitijos, tai mano bobule mano vaikystes laikais tokius saltibarscius dare (jie buvo kaime laikomi jau itin prabangus, nes nemazai grietines deti reikia) ir vadinom tai visi "chaladnyku":
grietines,
dilgeliu,
batviniu,
rugstyniu,
kiausu,
agurku,
druskos,
ir daug vandens.
pati dabar panasiai (sau) darausi kai grietines perteklius buna, tik nededu rugstyniu, batviniu ir dilgeliu. siaip reikia pacios riebiausios grietines, ir tikrai daug druskos. nu super. kadangi jie zymiai skystesni uz raudonus, tai gerai atsaldzius tas ju lengvumas nu nerealiai gaivina.
mano bobule po siai dienai i mano padarytus saltibarscius isipila puodeli vandens ir druskos prisideda, mat jai per daug tirsti maniskiai
gudrybe, kuria mano bobute tik man leisdavo daryti - kai dar nebudavo agurku, bet jau pradedavo jie zydet, bobute leisdavo nuskinti "tuscius" (neuzsimezgusius) ziedus. juos smulkiai supjaustydavau ir dedavau i saltibarscius - bobute sake, kad panasus skonis i agurka, nors man asmeniskai grynai kaip kiausinis
nu bet as gyvenime nevalgiau neskaniu saltibarsciu (cia apie klasikinius ir baltus kalbu) - taip smarkiai juo dievinu
beje - kiek zinau butent balti saltibarsciai yra LT nacionalinis valgymelis.
o paskaiciusi recepturas supratau, kad ne viskas saltibarsciai, kas nevirta ir su kefyru...