Bet štai ką atradau ir labai nustebau pati. Gyvenu šiuo metu ne LT. Neplanavau išvykti, nenorėjau, bet sekiau paskui vyrą ir esu ten kur esu. LT turėjau normalią karjerą. Na neturėjau labai gerai apmokamo darbo, bet man patiko mano veikla ir jaučiausi gerai. Dirbau, nes norėjau dirbti, nebuvo finansinio poreikio dirbti. ta prasme, kad iš vyro uždirbamų pinigui puikiai išgyvenom, o aš dirbau, nes taip norėjau. Visada galvojau, kad nuolatinis aplinkos kalimas į galvą, kad turi neprarasti darbinės kvalifikacijos, kai esi motinystės atostogose, kad ne duok Dieve vyras paliks su vaikais, manęs neliečia. Tačiau, kad ir kaip tai neigiau, kažkur pasąmonės lygmenyje ko gero bijojau tų minčių. Ir dabar peržiūrėjusi save kokia buvau praeityje, tai pamačiau, kad nuolat apsikrovusi papildomais, neapmokamais darbeliais, kad tik ta kvalifikacija išliktų, nesugebėjusi normaliai mėgautis motinyste ir t.t. To nei truputį nejaučiau, nes buvo tokia aplinka ir atrodė normalu.
Dabar gyvenu aplinkoje, kur atvirkščiai: moteris šeiminkė yra norma. Yra visokių begalės pasirinkimo galimybių: kaip dirbti iš namų, pasirinkti kiek valandų dirbsi ir t.t ir panašiai. Jei tik nori grįžti į darbą po vaiko gimimo. nėra jokių vaiko pinigų, jokių ilgų specialių atostogų ar darbo vietos išlaikymo ilgus metus. Atsipalaidavau, viduje užliejo tokia ramybė ir palaima, kad kaip žmogus pasikeičiau. Išvaliau tą aplinkos kišamą brudą. Pagaliau turiu normaliai laiko savo hobiams, atradau dar daugiau hobių nei tikėjausi turiu ir dar daug gerų dalykų atradau
O jei papasakočiau savo eilinę savaitę, tai pamatytumėt, kad namuose buvimo ne taip ir daug būna, nes nuolat kažką kažkur darau/darom ...Ech, keiskit požiūrį į pačius paprasčiausius dalykus ir džiaukitės, kad kiti randa ramybę ten, kur ją randa. Geriau negyventi savo minčių dėžėse. Pasaulis daug įdomesnis kai atidarai tą dėžę
