Autistukai - 2

Tai va ji irgi kalba daug, bet zodeliu beveik nera , nors dabar kai jau labai nori i kiema eiti - ate rodo ir sako, jau ir zodeliai atsiranda, mama, kate, tete, Mika, bolia, gulia, ein, ati, da, pasau, bet ji niekada neatsakys kai klausiu ko, pvz, einam i kiema?, ji nesakys kad einam ar ne - tiesiog nubegs batu atsinesti , jei ateje vaikai zaidzia su jos zaislais - ji ju neims - tik paims mano ranka - ir des prie zaislu - tipo atimk, jei jai reikia ko - ji nepraso - tik prieina, ima uz rankos, nuveda ir rodo su pirstu ka duoti, retai sako kad niam niam nori, nors specialistai liepe "nesuprasti" - tai bandom - dabar ji jau vakare kai nori miego - sakau eik, prasyk kad tetis lova paklotu, ji rekia, draskosi, bet po kurio laiko nueina ir saukia - vova, tik tada teteis "supranta" ir eina kloti
Bijau ir as ka praziopsoti, mes jau gavom siuntima, geguzes 22 vaziuosim i Vilniaus raidos centra - ziuresim ka sakys ten

maniskis ir tu el, prietaisu iki 1,5 metu nebijojo. paskui su viena diena- ne nesupratom kas nutiko,bet isterija budavo baisi ,net slapias suprakaituodavo ir maista staiga pradejo rikti arba pienas ir tik pienas, arba vel kas,bet daug ko ir sendien nevalgo- kiausiniu ,surio, padazu,kosiu.
i raidos centra mes gavom siuntima kai jam buvo jau 3,5 metai .nuvaziavom psihologas paklausinejo ir sako -gerai reikia gultis i skyriu . yra eile, o kai ji ateis mes paskambinsim, tai buvo 2005 geguzes 26d. o pakvietima gavau tik 2006 vasari ir tai kai jau ten veja pakeliau , o paaiskino kad is klaipedos puses tik po viena vaika i men ir ziuri kad pakviest tuos iki 3 metu. bet patenkinta esu kad ten papuoliau nes supratau kaip prie tokiu vaiku galima priet sudominti knygutem paveiksliukais. kai dar po metu gavom spec. darzeli tai tie galvas kraipe kiek buvom pasiekia namie judam ir dabar

Milda irgi bijo baisingai tu elektriniu, ypac zoliapjoviu kieme , o jei eina pati ir kokia masina garsiai praburzgia, tai ant kaklo kaip bezdzioni uzsliugia akimirksniu , o jei ant ranku, tai jauciu kaip sustingsta net is siaubo, kambarius irgi siurbiu, tik kai tetis buna ir ja ant ranku paima

mes po truputuka pripratinom prie kai ko, pvz, zolepjoves , benzapjuklo , siurblio, plauku kirpimo masineles tik akumuliatorines, graztas taip pat ant akumuliatoriaus, paniskai bijojo grazto ,kai nupirkom ant akumuliatoriaus buvo tas pats, tai i ji istatem vaskines spalvas ir patys piesem ir jam siulem ,pamazu priprato dabar jau pats taikos kur pagrezt, bet jei pamato su laidu elekt. vel ta pati baime .pernai mate kaip musu suo besiusdamas perbreze kitam vaikui koja su nagais , tai dabar bijo sunu , jei paleistum musu suni jam bunant kieme tai uzliptu ant galvos, manau kad pirksim maza suniuka ir pratinsim is naujo

siandien ji visa laika nuo ranku nenulipo, nesupratau del ko, po miegelio - atsisedo zaisti ir atleke klykdama, rodydama i MUSE , tai sugavau ja, ismeciau, parodziau kad neber, bet i spintele nebelenda kur siuksline stovi , nors ji megdavo suksles rinkti nuo grindu ir ismesti

mano jau nebijo vabalu , tik biciu labai nes yra alergiskas ir jom ir uodu ikandimui . pernai bite igele tai per 15 min priemime atsiduriau, o dabar bijo ju , tik isgirsta kad duzgia kur, tai jau lekia tolyn , o uodai tai irgi sutinimas nezmoniskas buna o jei kur i veiduka ar kur prie akies tai sutinsta kad akutem nemato
kaip suprantu turesit problemele su mergyte , bet nedidelia, nes jau daug sugeba pasakyt ir butinai i darzeli ir dirbti su logopedu , kad bendrautu su vaikais ,nes daug ismoksta budami grupeje vieni is kitu, dar mazute daug pasieksit iki mokyklos manau ir nedaug liks kokiu problemu kad kiti gal ir nepastebes o apie darzeli tai jau galvokit

apie darzeli bijom net pagalvoti - ji nuo manes nesitraukia, net su teciu negaliu palikti - baisi panika (net kai as vonioje), su gydytoja snekejom, kad taip palikta ji tik dar labiau uzsiskles savy, tad laukiu gal isaugs ta prisirisima

mes pirma karta i darzeli nuejom budami 3m , nezinau kas ten buvo ne taip, bet rytais visada palikdavau verkianti ,tada dar i darba ejau, o kada nuvedem i spec. darzeli kur yra zmones dirbantys su tokiais vaikais , viskas gerai, buvau pati iki pietu ir isejom kaetu kita diena pabuvau valanda ,po to palikau valandai be manes, kita diena jau palikau viena iki pietu ir po siai dienai jis pasilieka ten su dideliu noru, galima vaikuti pratinti ir savaite ir dvi ,bet darzelis labai padeda.pas mus jis savaitinis ,bet as nepalikau ne karto, o per diena gaunas kad su vazineju 140 km bet dziaugiuosi kad ji lanko, nes logopeda gauna 5 kartus per savaite, vaikai grupeja labai geri , globoja, priziuri, kolektyvas visgi, mokosi tvarkos, ir zaisti kartu ir sokti , o anksciau mano vis vienas kur kamputyje.nors maniskis lig siol miega salia manes , jo lova pristumta prie musu , kartais nustumiu tolyn tai tada nakti pareina i musu lova, niekaip negaliu pripratinti miegot kitam kambary , nes pavargau vedziot atgal

Zinau kad kolektyvas gerai, bet tik ne mano mergaitei - ji tokia vienise gal daugiau - ji tik stebi vaikus - pati neina su jais i joki kontakta, o jei ir palikciau - bijau vaikui didesne trauma sukelti - ji net su teciu nepasilieka, nors mielai su juo zaidzia, bet mama turi buti kartu - tik as per duris - ji is paskos

Kai paklausiau sūnaus kaip sekėsi ekskursija, jis atsakė- pratinausi būti vienas ir svaigo galva .O šiandien jau sergam, manau ,nervai padarė savo.Daugiau vieno nebeišleisiu.

o kuom sergat - nervu kokia liga ar siaip kas , gal tiesiog vaikas nesusiziurejo, susilo, paskui uzpute koks vejas, aisku liudna kad jam dziaugsmo nebuvo, o tik "pratinosi" - juk jis gryzes dziaugtis turejo nugalejes ir vienas atbuves ekskursija

o tu gal bent pabandyk leisti i darzeli. labai atsargiai, vienos pradzioje nepalikinek, paslui tik trumpam - taip kaip Braske dare. Gal ir tavoji pripras? As irgi labai daug ko bijojau su savo vaiku ir nenorejau net bandyt, bet gyvenimas priverte - vaikus auginau viena, nebuvo kam padeti, tai rinktis negalejau - i darzeli tempiau per prievarta, visaad palikdavau verkianti, vakarais vaikai bent karta savaiteje seimininkaudavo vieni, nes as ilgai dirbdavau, o is giminiu ne visada atsirasdavo kam su jais pabuti. Sitaip mano vaikai dar darzelyje-pradinese klasese budami tapo pakankamai savarankiski, ismoko pasiimti valgyt, issivirt kruopu kose ar makaronu, pasigaminti kiausiniene, paskui issikepti paruostas slauneles ir t.t. Ir ne tik valgyt ismoko pasigamint. Sunus -autistukas budavo priverstas leisti laika su hyperaktyviu broliu, kas ji ilga laika siutino ir erzino, bet palaipsniui vaikai apsislifavo ir vienas ismoko buti kantresnis ir atlaidesnis, o kitas - atsargesnis kalbose ir veiksmuose Bo gaudavo i kupra nuo vyresniojo tylenio brolio, jei per daug sneledavo ar judedavo Buvo visko, bet per prievarta, ir kancias, ne savo noru o del to kad gyvenimas priverte, gautos gyvenimo pamokos dave daugiau naudos nei nemalonumu. Galiu pasakyti tik tiek - prie musu vaikuciu poreikiu reikia taikyti ir priprasti, bet negalima jokiu budu nuolaidiauti ir taikstytis su viskuo - jiems taip reikalingi tam tikri "sukretimai", pamokos, kurios paskatintu tinkamai elgtis, o ne augintu ozio ragus -tai musu vaikuciai sugeba net geriau uz bet kuriuos kitus vaikus Jei leisi savo dukrai statyti jus su teveliu ant blakstienu ir pataikausi jai nesitraukdama nei zingsnio, ji to reikalaus kuo toliau, tuo stipriau. geriau pabandyk papratint i darzeli, mergaitei tai iseis tik i nauda. Jei jau tikrai nesigaus, nieko nepadarysi. Bet nepabandzius juk nesuzinosi...