Autistukai - 2

zinai nesokineju per daug tik tiek kad netruktu kantrybes kitiem seimos nariam jeigu jis nori ko nors tokio ko negali pats padaryti tai kaip prades prasyti ir kartos tai simta kartu pvz.noriu gerti ,noriu gerti ir tt o pats bijo isipilti nors mokem simtus kartu ir taip daugeli dalyku o zinai seses tingi jom irgi atsibosta tetis tai darbe iki vakaro tai kam belieka mamai nezinau gal kiek isaugs mes tai labai tikimes laikas parodys

norėčiau nesutikti dėl pasisakymo, kad logika visus vienija jeigu mūsų gyvenime būtų tik logika...jis taptų super racionalus, neįdomus, per daug aiškus ir suprantamas, kažkoks labai tipiškas iš tiesų daugelį dalykų mūsų gyvenime neįmanoma paaiškinti logiškai, bet nuo to jis tampa tik įvairesnis, spalvingesnis, nenusakomesnis emocijos, jausmai, jie gali būti visai nelogiški ir ko gero daugeliui nesuprantami, bet kaip gi be jų
stebiu čia tokią tendenciją...lyg būtų susidariusios dvi grupės...viena tai ta dauguma, nenorinti priimti mažumos tokios, kokia ji yra...bet tuo pačiu ir ta mažuma nepriima daugumos tokios, kokia ji yra...ir žiūrėdami vieni į kitus jie mato vien tik netobulumą....trūkumus labai gaila, kad taip viskas klostosi...kodėl nepažvelgus į šiuos skirtingus pasaulius kitu žvilgsniu...taip būtų daug smagiau, juk visur yra savų pliusų ir savų minusų ir jau mūsų pačių reikalus katruos mes akcentuosim

Nepastebejau nieko tokio Kokios dar grupes? Nebent turite galvoje paskutines kelias zinutes - tai jos nera tendencija, cia tik naujokes isreiksta nuomone apie tai, ka ji isivaizduoja savaip

turėjau uomenyje apskritai...iš gyvenimo ( na kaip visuomenė reaguoja į tai, ko negali suprasti... )
na ir čia kai kurių žmonių pasisakymus
tarkim kažkada F minėjo, kad ją žeidžia, jeigu kas mėgina teigti, kad ji neturi AS..nes tai lyg atima jos savitumą...tuo pačiu visad būdavo akcentuojama, kad visi kiti ( dauguma, be sindromų ) jie visi panašūs...( nerašysiu apie bandą ir t.t. ) tuo pačiu ji lyg teigia, kad žmonės, neturintys sindromo, nėra saviti o juk taip nėra kažkodėl norisi tikėti, kad kiekvienas mūsų savita asmenybė, nepriklausomai nuo to ar turi jis kokį sindromą ar ne
aš tiesiog mėginu suprasti, kaip mes matome vieni kitus...norėtųsi to supratimo, kad visi mes turime teisę į savo išskirtinumą ir tereikia tik pasistengti vieniems kitus suprast

Sveikutes, senai cia lankiausi. Bandome eiti i prieki, bet labai pamazu.

Euforija, gerai, kai tas savitumas, o ir diagnoze apsiriboja Aspergiu. Zmogiukai buna su aukstu IQ.
Ka darytyi tiem, kuriu IQ mazelesnis arba savitumai didesni...

Pavyzdziui man sunku su savo mazuciu iseiti parduotuve - turiu laikyti abi jo rankutes, nes gali ka nuversti, sudauzyti, istraukes rankute begti i gatve ir t.t. Pastoviai turi buti isitempusi.

Sunelis atrodo visiskai normalus. Isvaizda niekuo nesiskiria, Kokia aplinkiniu reakcija i jo elgesi - mama blogai isauklejusi. O VISUOMENE AUKLETI MEGSTA - svetimus ypac.

Sunkiausia man gal but todel, kad nors ir praejo jau keturi metai, as vis dar nesusitaikau su realybe. Nepaleidziu minties, kad viskas bus gerai, kad pasikeis, kad tik pati issigalvoju bedas.
Pasiskaitau, kaip puikiai tvarkosi mamytes augindamos Saules vaikucius.
O va man, liudna, pikta, negera. Vis perkratau mintyse, ka as padariau, ka galejau pakeisti...

visiskai tau pritariu. Ypac del to, kad visuomene megsta aukleti svetimus vaikus. Labai daug [protingu ir mokanciu gerai patarti aplink, tik kazkodel nei vienas is tu patareju neaugino tokiu ypatingu vaikiuku kaip musiskiai. O tu neliudek Pou, negalima Na, gal tik kartais... O siaip nepasiduok. Kadangi vaikas reikalauja daug demesio ir issekina nerviskai, psichiskai, bandyk tai kompensuoti maziau skirdama demesio buiciai. Jei taip iseina... Tik nepyk nei ant saves, nei ant kitu, ir negalvok, kad kazka darei ne taip - savigrauza nepadeda niekam. O klaidu daro visi - tiek auginantys paprastus vaikus, tiek ypatingus TOdel nepergyvenk ir niekuo saves nekaltin, tik stebek vaika, uzsiimk su juo, duok tai ko jam reikia ir dziaukis rezultatais. Net mazyte pazanga - jau didele pergale ir malonumas, ir nereikia leisti niekam to gadinti - tegul sneka kas ka nori, tegul galvoja kaip jiems patinka, nekreipk i nieka demesio

As laikausi, Linabalt, laikausi. Bet kartais tiesiog liudna. Galvoju apie ateiti ir bijau. Kas mano spurgeliu pasirupins be manes, kam jis bus reikalingas.

Dabar dar i darziuka eina, o veliau? Jei negales i mokykla eiti.

Pou, ziuriu jus maziausi is cia esanciu, kurios augina tokis vaikiukus, gal gali pasidalinti - kada tu pradejai itarti kad tavo maziukas "kitoks", kodel, ka jis dare ne taip, ar ko nedare
Dabar as tame kapstausi - viena diena mano itarimai pasitvirtina, kita - as juos paneigiu

Aš nesakau, kad visų žmonių gyvenime yra vien logika. Sakau, kad logika visus tik vienija. Be logikos, visų žmonių gyvenimuose yra daug kitų dalykų, kurie juos ir skiria vienus nuo kitų, padaro, kad jie būtų skirtingi. Nesakau, kad nėra jausmų ir emocijų. Jie yra. Bet jie nėra tas dalykas, kuris absoliučiai visus vienija. Skirtingiems žmonėms ta pati situacija gali sukelti skirtingus jausmus, ir jeigu jie bandys komunikuoti per jausmus, jie gali tiesiog nesuprasti vienas kito. Pvz man didelį džiaugsmą sukelia kokių nors pavardžių bijojimas. Ir jeigu aš bandysiu pasidalinti tomis emocijomis su atsitiktiniu asmeniu, tai nieko neišeis, nes jis tiesiog nesupras. Bet jeigu aš jam logiškai pasakysiu "aš+pavardžių bijojimas = tu+ėjimas į tūsą su draugais (ar kitas jam džiaugsmingas dalykas)" , tai tada jis supras.

Sakot, kad mažuma nepriima daugumos tokios, kokia ji yra. Bet kad ta dauguma pradeda nuo to, jog "kitoks - blogai". Tai čia panašu į situaciją, kada diskriminuojami asmenys prašo daugiau tolerancijos, ir jiems yra atsakoma "O jūs patys tolerantiški? Jeigu taip, tada prašom toleruoti mus ir mūsų netoleranciją jums". Kaip jums tokia situacija?

Prieš NT aš nieko neturiu. Nepatinka tik, kad dažnai yra laikoma būtinybe elgtis kaip jie. Tada aš protestuoju, nes aš noriu elgtis kaip aš, o ne kaip kažkas sugalvojo. Tada gali ir pasirodyti, kad nemėgstu NT. Bet aš nemėgstu tik prievartos. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateiksiu situaciją. Įsivaizduokit. Staiga aplinkoje, kurioje jūs gyvenate, atsiranda žmonių, kurių gyvenimo būdas nepanašus į jūsų ir jūs savaime nenorėtumėt taip gyventi. Bet kažkodėl visi pradeda imti iš jų pavyzdį, elgtis kaip jie, rengtis kaip jie, kalbėti kaip jie. Jums nepatinka taip rengtis, tokie drabužiai jums nėra patogūs ir negražiai atrodo. Bet visi jus sutikę stebisi, kodėl jūs taip nesirengiate, ir išsako abejones, kad neapsirengę taip, jūs negausite darbo arba kad kiti jūsų negerbs. Jums nepatinka taip kalbėti, kaip jie, jums tai sudėtinga, reikia daug apgalvoti prieš sakant ką nors. Bet kai kalbate natūraliai, tai jie stebisi arba nesiklauso, arba tiesiai pasako, kad reikėtų išmokti kalbėti "normaliai". Tai jums šitaip patiktų? Turbūt nepatiktų. Bet nepatiktų ne tas žmonių tipas, pagal kurį buvo sukurtas normalumo standartas. Tie žmonės čia niekuo dėti, juk atsitiktinai susiformavo tokios jų savybės ir atsitiktinai jie tapo dauguma. Jums nepatiktų pati situacija, prievarta, kuri būtų taikoma.

Dar aš rašau tokią knygą. Ten maždaug parašyta, kas būtų, jeigu AS būtų dauguma, o NT mažuma. Knygos pagrindinė veikėja negalėjo savęs priskirti nei vienam, nei kitam tipui. Abu tipai turėjo savybių, kurios ją labai žavėjo, ir savybių, kurios jai nepatiko.

nenoredama nieko izeisti as nelabai suprantu ar cia susirasineja ir merginos visiskai dar nieko neauginancios .Man tai nesvarbu bet as manau kad niekas net ir tie patys psichologai ar medikai negali nei suprasti nei ka papasakoti apart MAMOS kuri ta vaika augi na ir su juo buna 24h todel kad jie visi skirtingi kiekvienas su savais pliusais ir minusais ir tik mama gali zinoti kaip su juo elgtis ir ka daryti kad ne tik jam butu gerai bet ir kitiems seimos nariams nes tai slegia visa seima.

Nu aš pati tas vaikas, ir mama geriau nežinos už mane, kaip reikia elgtis.

Pou, labai norėčiau tikėti, kad visuomenės požiūris į aplinkinius su laiku keičiasi vis į gerąją pusę man tai nesuprantamas tas kitų noras paauklėti juk jie nieko nežino, kas kaip kodėl yra tokių žmonių, tegu sau jie būna, man ir pačiai teko susidurti su "paauklėjimais" iš šalies, kai dar buvau vaikas ar paauglė pamenu, buvo labai nemalonu, manau tokiose situacijose pabuvojome beveik visi su laiku imi kitaip reaguoti, aš tai atsiribojau, tiesiog apsisukdavau ir nueidavau šalin, neišklausius pamokymų iki galo arba tiesiog nusišypsodavau ir tiek tu neliūdėk ir nekankink savęs mintim apie tai kas būtų jeigu būtų..yra kaip yra...o ateityje bus tikrai geriau su visų jūsų pastangomis, stiprybės jums begalinės
ir šiaip lenkiu galva prieš visas mamytes, auginančias vaikučius

Papildyta:


aš čia parašiau, nes noriu tiesiog geriau suprasti..kas ir kaip vyksta..kodėl..ką pati galiu padaryti, kad nebūtų tokių nuoskaudų dėl visuomenės reakcijų...juk pradedam visi nuo savęs...ir šiaip visi buvome vaikais..visi esam susidūrę su visuomenės netolerantiškumu...bet juk ta visuomenė, tai mes patys..todėl ir pradėdam nuo savęs...