Kastracija ir sterilizacija

maniškis katinas po kastracijos kažkoks tinginys pasidarė, dar tik trys savaitės prabėgo, bet matau kaip jis beveik visą laiką miega, eina eina nudrimba kur vidury kambario ir guli, žaist nelabai nori, ir kažkoks liūdnas, atrodo kad supranta, kas jam padaryta. O gal čia man tik taip atrodo, gal jam nuo to tik geriau?!

O jums neatrodo, kad oras dabar ne koks žaidimams ir dūkimams? Karšta, slapstosi gyvūnai po visus kampus, o dar ir hormonai organizme keičiasi...

Vat liūdnumas ir pas mano kantiną įsimetęs.. Nu toks iš snukučio ir akių atrodo liūdnas..

Aš galvoju.. ar čia dėl kastracijos.. ar dėl to, kad namie dar kita katė yra.. Nes kokį mėnesį iki jos jis vienas namie karaliavo..

nu iš dalies tai taip, namuos tikrai karšta...

na žodžiu katinas ant tiek sužvėrėjo( pirmą kartą užpuolė ir apdrąskė vyrą, o ankščiau tik prieš mane ir vaiką nugus skleisdavo), kad žodžius "matai , ką padarei- prisidirbai katine" užskaičiau už leidimą kastruot ir šiandien nunešiau... deja, pašalino visą turėtą grožį jaučiu gausiu pylos, kad suluošinau katiną
o čia rytmečio nuotykis( širdagraužiui dėl katino prasklaidyt):

iš pat ryto nunešiau kastruot katiną... Nervinaus- tai išėjau laukan palaukt, kol baigs operaciją, parūkyt. Stoviu sau- rūkau- prieina toks vyrukas. Sustoja nuo manęs prieš pusmetrį, lapt lapt akimis. Matau kaupiasi kažką sakyti, galvoju- cigaretės matyt prašys. Ale ne bomžas toks, nepanašus. Žodžiu įsidrąsino ir sako:
-Norit sexo?
-Ką ką?
- Na, sexo gal norit?
-Aaaaaa, sekso. Nea- sakau- nenoriu. Aš čia katiną kastruot atnešiau- laukiu. O jei jus labai jau tos problemos kankina- užeikit ten kur mėlynos raidės virš durų ( veterinarijos klinika)- mažu ir jums pagelbės...
Blyn kaip nešėsi vyrukas šalin, o aš vos neprisisiojau iš juoko...
Paskui primečiau- gi viskas logiška, stovi mergina, gatvėje, rūko. Veiksmas šalia padhalės...
Ale nuo tokio ankstaus ryto nedopisius žmones kankina...

Ir mes jau ruošimės savo brangiausiąjį katuką kastruoti, nes nebe įmanoma apsikęsti jo pasikeitusio elgesio ir prasiveržiančio pykčio, tai nors tiek gerai kad dar niekur nemyžčioja. Vos tik sukako 6 mėnesiai ėmė siaust po namus kaip viesulas, ypatingai naktimis, jei būdavo dienomis karšta tai naktimis duodavosi kaip išprotėjęs ir taip jau 2 savaitės. Negano to, vakarop apie 17-18 val. prasideda nesibaigiantys koncertai prie buto duru, ir kniaukimas kartu su prašymu jį kuo greičiau išvesti į lauką, nes medžiotojo instinktas neleidžia jam net ramiai valgyti ir miegoti. Kadangi mes turbūt patys kalti kad vieną kartą jo malonumui ir atrakcijai išvedėm į lauką už pavadėlio, buvo toooks patenkintas, kad puikiai išmoko atskirti valandas nuo kada prašytis į lauką: jei tai darbo diena-prašosi nuo 17 val., jei tai išeiginė-prašosi nuo pat 12 val. Ir tik pabandyk neišvesti, tai kakarynę paleis su giliu ikvėpimu ir tęs iki tol kol išssikvėps visai vos nepritrūkdamas oro... nu katinėlis pasikeitė tiesiog ant akių: ankščiau pribėgdavo pasitikti grįžtant, murkdavo, rytais begaliniai meilumo priepuoliai, o štai dabar ne taip viskas, suirzęs, uždėti dirželio išvest į lauką neleidžia, kanda į ranką, kas šiai veislei visai nebūdinga tokia agresija- jis birmiukas, tai man net truputį šokas, kad birmos katinas gali taip suagresyvėti, bet verčiu kol kas bėda ant tos jo paauglystės taip laiku prasidėjusios ir labai tikiuosi kad kastracija padės jam tapti ramesniu ir švelnesniu, nes jei ne, tai čia bus pirmasis grynaveislis birmos katinas su tokiu charakteriu nebirmišku

Sveikos, mielos sterilizacijos, kastracijos klausimo aptarimo dalyvės (atrodo, apie šią temą diskutavo ir vyras).

Visai neseniai buvau sterilizacijos priešininkė, bet su viena sąlyga, apie kuria rašiau ne tik aš, bet, kiek prisimenu, Nerealioji ir kitos.
Ši sąlyga skamba maždaug taip: viskas labai individualu ir tokį poreikį diktuoja gyvenimas. Todėl plačiai nesikartosiu.

Viena mūsų 8 m. katė nesterilizuota ir tokio poreikio (dėl įvairių priežasčių) visai nėra.
Rašiau, kad turime iki 1 m. katę, kurios sterilizacija kol kas nesuplanuota, tačiau gyvenimas parodys.
Na gyvenimas jau ir parodė tą būtinumą kartu su pirmo ,,morčiaus" atėjimu. Ir niekas negalėjo jos nuraminti bei padėti. Tada ir nusprendėme, kad katės nekankinsime.

Po sterilizacijos katė vos išgyveno, sunkiausia buvo pirma para, paskui pasikankino savaitę, bet išgyveno. Gerai, kad visą laiką galėjau būti šalia.

Visų mano pažįstamų žmonių katės po sterilizacijos atsigavo lengvai, tą pačia diena gėrė ir valgė, net bandė dūkti. Tačiau tokia ramia situacija iki galo pasikliauti negalima (būna ir išimčių), todėl, jei planuojama sterilizacija, turėtų būti numatyta, kad tokiu periodu namie su kate kažkas būtų nors tą dieną. Juk katei gali prireikti ir pagalbos.

Šiuo metu mūsų sterilizuota katytė jau atsigavusi, linksma ir žaisminga. Todėl ir mes laimingi. Tik mažinamas jos ėdalo kiekis, nes ji ir ankščiau apetito trūkumu nesiskundė, o dabar - tuo labiau.

Gero vakaro!

sveiki
As irgi savo kate stelizavau. Gyvenu provincijoje tai akademiju paslaugomis nesinaudoju. Beje mano kate beveik istisus metus morciuota vaiksciojo. Bandziau taikytis prie jos bet padariau kap man patogiau. mano kate ne veisline. Atsirado suaugusi net nezinau kokio amziaus yra. Sutarem su veterinaru kad penktadieni vakare atnesiu(tai pries sventes buvo tai 4 dienas galejau buti su ja). Atiave iskarto po operacijos mirksinti liepe ir 3 valandas sake kad miegos. O jei bus problemu skambinti net nakti. Operacija buvo sudetingesne nes daug cistu gimdoje rado tai viska ir sutvarke. Kazkaip ramiai islaukiau kol atsigaus. siule keistai atrode siulu beveik nesimate tokia vagyte maza. Po narkozes buvo nerami kelesi krito ejo slepesi, bet tai norma. Zaizda visai nekraujavo. Po narkozes labai greitai pasiusiojo. Naudoju silikonini kraika tai tik daugiau ipyliau, kad uzkastu. Kta diena ant manes gulejo paglostau. Beje kai tokia slapta siule tai niekuo ne vilkau nei gaupto nedejau o kai laizyti bande tai zaizda antiseptiku papurskiau(veterinaras sake kad neapsinuodys o gis greiciau) palaizo, neskanu tai ir nelaize. Lipti bade bet matyt skaudejo tai pora dienu ramu buvo. Palake ir paede tik kitos dienos vakare. Po 4 dienu i darba jau visai rami ejau nes maciau, kad pati tinkamai elgiasi. Gal laiztis ir bande bet tokiu pasleptu siuliu nekaip nepasieke. Po 10 dinu siules nueme per minute. As veterinaro darbu labai patenkinta padare viska taip kad vargo nebuti nei gyvunui nei man. Tiesa tik va charakteris pasikeite visiskai. mano rami svetimu vengianti sunkiai pagaunama kate, kurios buvimas matesi is to kad paede ir smeli pakase. Ant keliu eidavo retai kai salta ar kokios pagalbos reikdavo, daznai guledavo tik salimais. mano kambarine kate buvo visai nemeili itariu kad senuose namuose skriaudzema budavo ns bijodavo kai ranka pakeldavau. Po operacijos lyg kita kate buciau parsinesus. nuo keliu nenulipa tik atsisesk i duris pabeldzia tai nubega paziureti(viena karta vos neapsivoziau per ja nes nesitikejau kad uz nugaros sedes kai duris atidariau) zaisti begioti pradejo ko anksciau nedare. Veterinaro klausiau ar cia taip bus visam ar laikina nes vsi sake kad kates tingios pasidare o manoji lyg ir apsidziauge kad tai prarado( o gal tos cistos ja vargino tik nesuprasdavau as) sustorejo kaip ir tikejausi ypac kai as atostogauju ir maitina tevukas. Pati kai slaugiau nuo pirmos minutes tai buvau tikra kad ji priziutera bus nemanau kad klynikose pristovi prie kiekvieno gyvuniuko pamirksina kiek as sededama su kae ant keliu. kazkaip as labiau pasitikiu gamta aisku pergyvenau ir as kai gulejo kaip skuduriukas vis i zaizda ziurejau visa issitepiau melynai, vis ziurejau ar ne salta. Gal su veislinemis ir kitaip negaliu spresti. Tiesiog parasiau savo patirti. kiekviena operacija yra rizika bet jei ji atlikta su meilia ir profesionaliai gyvunas stiprus ir sveikas tai viskas ir bus gerai. tiesiog patarimas kas tai zada daryti. susiraskit informacijos apie sterelizacija slauga komplikacijas pasiklausinetik tu kas tai dare, man tai padejo jaustis ramiai. Mano patirtimi kaip ir patarimu pasinaudosite ar ne ai jusu paciu reikalas. sekmes visoms zvalumo ir sveikatos jusu gyvunams tegul musu katineliai mus dziugina ilgus metus.

Uoj kaip nenoriu i sia tema rasyti , bet pribrendo reikalas kaip sakant...
Labai ilgai nesvarsciau ir neieskojau paranojiskai vetu, kurie sterilizuos mano didziaja meile ir nusprendziau kreiptis i Kriauceliuno klinika. Uzsiregistravom pas Januškaitį - kol kas pokalbiui , nes tikrai nesuprantu, ar jau laikas, ar dar ne ir t.t.
Gal kuriai teko su savo katyciais lankytis pas si chirurga ?

JEZAU MERGAITES !!! Uzregistravo tai registraturoje mus pas ta mineta veterinara... bet kai as jam paskambinau paciam ....
As tikrai nenoriu, kad su manim buciuotusi ir ciulbetu per telefona, tokiu kaip as per dienas simtai priskambina- bet toookio bendravimo tikrai nesitikejau...Mane beveik apreke, registraturoj labiau isaiskino ( katyte 12 val turi buti needus ir t.t.) - o jis man susake ir vos ne viso gero - atvezat neserta, paliekat, pasiimat vakare, siules bus, traukt reikes, uzdesit plastikini TA DAIKTA ir viskas...
Nenoriu as pas si chirurga...
Ka gi, teks vistik i Vilniu vaziuoti- kur keletas giminaiciu ir pazystamu labai patenkinti liko klinika ir veterinarais..
Man taip sunku ir taip bijau, o sitaip sugadino nuotaika ir dar daugiau baimes ivare...

Nepanikuok. Registruokis pas Laurusevičių.

Ką tik norėjau tą patį rašyti

Diva Viskas bus gerai Ir nereiks jokių ten lempų ir t.t.