Iš tikrųjų zamiokulkas priklauso aroninių ( Araceae ) šeimai. Tai Pietų Afrikos augalas, kuris gamtoje dažniausiai auga sausose vietovėse ir dažnai laikomas sukulentu. Po žeme zamiokulkas užaugina stambius šakniagumbius, kuriuose kaupia vandenį. Auga lėtai, todėl dideli augalai brangūs ir labai vertingi. Žydi tik gerai subrendę. Žiedai neišvaizdūs, kaip ir daugumos aroninių šeimos augalų. Tai nedidelė burbuolė su papėdlapiu.
Zamiokulką nesunku auginti. Geriausiai jaučiasi ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje, nors pakenčia ir pavėsį. Gali augti įvairioje temperatūroje, bet nemėgsta labai vėsių patalpų (iki 17oC). Pakenčia perdžiovinimą ir perlaistymą, bet geriau laistyti nuolat ir saikingai. Galima purkšti vandeniu, bet nepurkšti taip pat gerai auga. Vasarą 2 kartus per mėnesį pakaitomis tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Tai pagreitina augimą ir sustiprina augalą.
Zamiokulką lengviausiai padauginti kero dalimis. Augalas išskirstomas į keletą dalių, kad kiekvienas šakniagumbis turėtų po vieną lapą. Galima nupjauti suaugusį lapą su šakniagumbio dalimi ir pasodinti į smėlio ir durpių mišinį. Pabandykite padauginti ir lapo plokšteles - nulaužkite vieną ir pasodinkite į smėlio ir durpių mišinį. Laikykite šviesiai ir šiltai (20-25°C), dėžutę ar vazonėlį uždenkite stiklu arba polietileno plėvele. Lapo plokštelė suformuoja ovalų šakniagumbį, kuris ušaugina šaknis ir lapus.
Gamtoje nepalankiomis sąlygomis zamiokulkas numeta lapelius, kurie vėliau dažnai išleidžia šaknis ir taip pasidaugina. Jeigu krinta jūsų zamiokulko lapeliai, augalui greičiausiai kažkas nepatinka. Lapeliai savaime pradeda kristi ir tuomet, kai augalas pasensta. Jį reikia išskirstyti ir persodinti.
Žemei zamiokulkas nereiklus, tinka daržo žemės (velėninės), lapinės, durpinės žemės ir smėlio mišinys lygiomis dalimis. Kad oras ir vanduo lengviau pasiektų šaknis, galima įdėti smulkintų kiminų ir medžio anglies gabalėlių. Zamiokulkas labai mėgsta persodinimą kasmet į didesnį ir platesnį indą.
Zamiokulkai labai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Kartais gali užpulti amarai, dažniausiai jaunus ūglius. Naikinami paprasčiausia vandens srove, o kai lapai subręsta, amarai savaime dingsta. Jei kambaryje labai sausa ir šilta, gali užpulti voratinklinės erkės. Tuomet augalą būtina dažniau nupurkšti vandeniu. Kenkėjai naikinami fastaku, fitovermu ir kitais insekticidais.
Svarbiausia zamiokulką laikyti švariai, šviesiai ir laistyti saikingai. Nereikia dažnai dalinti, juk dideliame kambaryje gražiau atrodo dideli, vešlūs ir sveiki augalai.
