Aš ir sportuoju namuose. Naujametinis pažadas čia toks, bet tik dabar (vasario pabaigoje - kovo pradžioje) įsibėgėjau su sportais, kad patempčiau didesnį krūvį ir tai man patiktų. Dabar stengiuos sportuoti 4-5 kartus per savaitę. Sportavimo programos man nelipo. Dabar pasportavimą sudaro elipsinio treniruoklio mynimas apšilimui (nuo 10 min padidinta iki 30 min), 8 min abs, 8 min arms ir 8 min buns. Dar įterpiu porą serijų pritūpimų su svareliais. Lankau pilvo šokio treniruotes, bet jos savaime vienos turėjo įtakos tik gerai savijautai ir nuotaikai, ne pilvui. Labiausiai noriu paveikti plerzas kojas, padailinti pilvą.
1 kg nusirideno (didelio + ir nėra, dar atėmus 3-4 kg viskas būtų gerai). Bėda toji pati mityba. Aš negaliu sportuoti alkana. Apskritai, sportuoju vakare 20-20:30, kai jau visi dienos maistai būna suvalgyti ir nėra alkanumo jausmo. Gal ir blogas mano sporto laikas, bet aš esu pelėda, visada tokia buvau ir veikiausiai liksiu. Rytais sportuodama tikrai jaučiu silpnumą, o iškart po darbo noriu valgyti, o ne sportuoti

. Apskritai, man labiau tinka įvairaus maisto valgymas tais mažesniais kiekiais, nei kažko atsisakymas. Aišku, žavu, kad kažkas gali nuolat maitintis krūtinėlėmis ar laimingi jaučiasi suvalgę varškės pakelį (pieno produktai man netinka ir nepatinka), bet žinau, kad man tokia mityba baigtųsi neprognozuojamu apsirijimu tų produktų, kurių "negalima".
Kvyka, varškę imčiau riebesnę varškę ir nesukčiau galvos. Gal suvalgyčiau jos mažiau, bet jei ji tokia skanesnė, tai ir reikia ją imti. Lieknėjant ar ne, maistas turi būti skanus