Angelėlių mamyčių pašnekesiai

Tikrai

bandziau kazkaip padet bet... gal reikejo sakyt kokia tu vargse , kokia tu nelaiminga... atsiprasau... ne visus vienodi zodziai paguodzia. Vieniems reik gero spyrio kad susiimtu, kitiems-apkabinimo... del liniuociu tik paklausiau... man paciai daug geriau kai as matau ir susiduriu kuo maziau daiktu ir prisiminimu su savo mazute... be proto ja myliu ir kekviena kart apie ja pagalvojus akyse renkasi asaros... vienodo recepto kaip tai isgyventi ir susitaikyti nera... kartais zodziai tik supainioja viska... norisi kaip geriau, bet gaunasi kaip visada

ne aciu gailet manes nereike...
buvau nesuprasta ir tiek, ir tikrai jusu zodise nepagoda , o susierzinimas jautesi, ko tu cia lendi su to skausmu, mum gerai o tu gadini...
kiekvienas padaro savo isvadas, bet uzpult tikrai nereike...
gera sneket kai jau atslugo, matomai pamirsot jau kaip jum buvo bloga...
noras atsikratit daiktu kure primina, man yra nesamoningas, nuo praeites nepabegsi...
tiek to geros klotes!
nestukem sekmes aginant pilvukus!
gal cia as durna ir kazko nesuprantu, tai tada atsiprasau!!!

bim, nieks taves nepuola
suprantu ir tavo reakcija i kai kuriuos pasisakymus, tiesiog yra kaip yra ir kartais buna labai sunku
man paciai pirmi trys menesiai buvo labai sunkus, labai skaudino kai kurie "paguodos zodziai", ne visi moka tinkamai paguost ir ne viska moki tinkamai priimt... pati atrode atsigulciau salia savo mazutes ir daugiau nebeatsikelciau, kad tik buciau salia...
as radau sau tokia terapija- darau tai ka noriu ir kada noriu:budavo net vaikui valgyt nedarau- tegu tetis ir kartais pasirupina vaiku, nera nuotaikos netvarkau, neskalbiu, indu neplaunu... dabar biski lengviau, sviesesne galva

Labas rytelis,
nu mergaiciukes ko cia tokios negeros nuotaikos tvyro, nereikia taip erzintis del vienokio ar kitokio zodzio, baikit, taigi mes ne to cia susirenkam, kad pyktumemes, as nemanau, kad musu rugsejele norejo ko blogo nepriimkit taip jau, taigi rastu perduodamos zinutes visai kitaip gali nuskambeti, nes mes nematome nei zmogaus veido israisku nei akiu, todel kartais kaip perskaitai zinute gali pasirodyti, bet tikrai jau nesipykime nors cia

Labutis

Retokai čia rašau, gal tiesiog tyliai laukiu kol galėsiu parašyt, aš jau pasveikau, išmokau gyventi toliau Mergaitės, tik nesipykit, juk bendras skausmas mus visas sujungė, laikykimės drauge
STT, labai smagu už Tave Vėl gyvenimas gražus atrodo, ar ne?
Bim, tiesiog ir be žodžių Tave suprantu, Tu tik laikykis, juk turi dėl ko gyventi..

Jau turbūt neįlįsiu į šį skyrelį iki Vėlykų, tai noriu visoms palinkėti gražios, šiltos, ramios šventės. Kad su atbundančia gamta, mūsų širdyse ir vėl atsirastų viltis, tikėjimas ir ramybė

neks nesipiksta, as gi atsipraseu, sakau kad gal ka ne tai supratau, ir buvau nesuprasta.
Papildyta:

mes labai skirtingi, tu gali sau leist jai nera notaikos kazko nedarit, o as negaliu, as kaip nesveika visada darau ta ka reike, gal delto ir buna labai sunku kai visai neturi laiko pabut su savo skausmu, as nekad nebunu viena, nebent retais atvieis kai dukra jau miega o vyras dar negrizes. as visai neturiu laiko sudeliot savo jausmu ir minciu. gal todel as jaucios pavargus, ir neturinti jegu.
Papildyta:

aciu uz palaikima. ir tau grazios sventes!

bim, negalvok, kad kažkas ant tavęs užvažiavo, kad kažkas tavęs nesupranta ar pan.
visos jaučiamės/tėmės panašiai, vienos praradom anksčiau kitos vėliau.
Rugsėjė ir aš tik paklausėm, kodėl laikot angeliukus parašuose. Buvo laikas kai ir mes laikėm, atsiprašom, tiesiog gyveni čia, laikai šiokiais tokiais draugais mamas ir tiesiog užmiršti, kad aš praradau prieš metus o ji prieš du mėnesius.
Argi tą patį patyrusios mamos, kuri tikrai gali suprasti ir visada suprato paklausimas turi būti įžeidimas, traktuojamas kaip įžeidimas.
Mes atsiprašom, jei tie žodžiai buvo parinkti ne tokie, kokie galėjo tau patikti. Mes esam skirtingos o ir tu sureagavai todėl, kad tau vakar buvo kaip supratau labai sunki diena, buvai pavargus. Vėlgi reikia laiko. Paskaitytum po poros mėnesių šiuos žodžius, tą paklausimą ir tikiu, kad jis tau jau atrodytų kitoks.
Tau taip todėl, kad praėjo mažai laiko, o mums daugiau šiek tiek, mes gal jaučiamės stipresnės, laikas apgydo. Atsiprašom, jei įskaudinom, jei kažkas netaip. Ir negalvok, kad mes to norėjom ar specialiai tai darėm. Tiesiog bendrauiji ir negali kas sekundę prisimint rašydama postus, kad rugsėjė prarado tada, laura tada bim tada, pas rugsėję dabar tiek laiko, pas kitą tiek, pas vieną tokia gedėjimo stadija, vadinas galima klaust tą, pas kitą kita vadinas to klaust negalima.
O ir klausimas nebuvo skirtas tau vienai.
Taigi, imk balioną nepyk, stenkis jaustis stipresnė, žinau ir suprantu, kaip tau sunku, kaip kartais vargšas žodis gali įskaudinti, kaip mane skaudindavo mano vyro kažkada užduodami paprasti klausimai, kurie šiandien atrodo normalūs, tuo metu buvau gatava jam akis išlupt : kaip jis nesupranta.
Taigi, suprantu tave, atsiprašau. Laikykis ir jei kas - rašyk, jei kas ne taip. Pasitaisysiu


vienoms taip, kitoms kitaip. aš irgi viską suslėpiau vaikučio nors guli spintoje, kaip ir nepaslėpta. ant akių nėra, bet kai atsidarau - matau. Nieko neišvežiau. Viskas liko ir yra su manim.

Nenorėjom bim tavęs įžeist, tiesiog vakar tu buvai labai labai jautri. o mes to nežinojom ir atsiprašom, kad neatsižvelgėm į tavo paskutines žinutes


o kartais atrodo kalnus nuversi ir bus kitaip. ir nuverti, bet nepagerėja.



nei rugsėjė nei aš tikrai išsišiepusios ir su panieka tų žinučių nerašėme. Viskas tiesog išėjo natūraliai.
Beje, aš nelabai lendu į šį skyrelį, kai man būna nereali nuotaika. nors ji būna labai retai, o ypač dabar labai dažnai prisimenu mažylį, nes laukiuosi ir man dar sunkoka kažkaip, baisu truputį, nors tikiu, kad viskas bus gerai

Ne žinok, kol kas dar neesu ant sparnų. Esu ant žemės. Nežinau, ar galima skraidyt turėjus tokią patirtį. Gal ir skraidysiu, kai turėsiu šitą leliuką šalia savęs sveiką, gyvą ir laimingą. Tada ir aš gal skraidysiu.
Ačiū
Papildyta:

nemačiau kad rašai. na svarbiausia, kad nepyksti.
Prirašiau praeita žinutę daug. O tu va rytą atsikėlei ir jau kita nuotaika.
Ačiū kad nepyksti. Atsiprašau.
Laikykis bim, o kaip šiandien jautiesi?

bim, pirmiausia tu turi laiko rasti sau nors trumpa valandele... mes visos gyvenam del vaiku, del seimos.Tu taip pat esi ne maziau svarbi nei vaikas ar vyras. aisku ne visada to laiko yra, bet gali tiesiog ryte anksciau atsikelt15min kad ramiai isgert arbatos ar kavos puodeli uzdegt zvakele ir pabut mintyse su angeleliu... mane tai ramindavo... vieno recepto nera...

deja neturiu tokios galimibes, dukra anksti kelesi o man rytais labai sunku atsikelt, to labiau velai einu gult kokia 12 val. o vyras dar veliau gulasi tai kaip ir nesigauna.

geros dienos ir nuotaikos merinos
keliauju darban ir bus zinot ar kita savaite dar dirbsiu ar pasakys laisva

sekmes!