QUOTE(ajuka @ 2008 03 20, 15:51)
dabar apie mus.. suslogavom labai
as itariau kad perejo nuo akyciu.. nors akys apsitvarke po lasiuku, bet dabar jau trecia diena kankinu savo mazyte su nosies plovimais... man tai pikciausia, kad prisiskaicius apie mamos pieno nauda, galvojau kad mazyte bus sveika MP valgydama, o silpnute visai.. ir saugau ir siltai laikau... silpnute mano mergyte
Tikiuos paaugsim susitvarkys
Viskas pas jus bus gerai. Mažiukė sustiprės - pamatysi.
QUOTE(STT @ 2008 03 20, 16:32)
Dėl to, kad viskas gerai, tai negali patvirtint kol kas niekas, nes realiai mano pūsliukui dar tik trys savaitės ir jis tik pūsliukas, mažas gemaliukas, su besiformuojančia širdele bei ataugėlėm. Taigi, kai po dviejų savaičių pamatysim leliuką, tada ir sakysim, kad viskas gerai. Nes kiek žinau, šiais laikais 50% nėštumų yra nesivystantys. Taigi - sugniaužiam kumštukus ir laukiam balandžio 3 d, o tada ir matysim, kaip kas ir prie ko ir kiek pūsliukui laiko ir tt
Tikėkimės, viskas bus puiku.
QUOTE(bim @ 2008 03 20, 21:09)
negailiu saves, gailiu savo artimosiu, ne vienas is mano artimu nemato mano silpnumo akimirku, jau gera menesi. nekalbu su nekom apie tai. mano skausmas lieka su manim ir jio nekam neuzkraunu, gal cia kartais pasakau savo jausmus.
gal net per daug uzsidariau savi, noriu leliuko, bet su tokia sveikata ir dvasine busena ne. viskas is ranku krenta, sveikata bira ant akiu, jauciu begalini skausma dvasini, o dabar dar ir fizini, sunku temt ta kryziu pasidar, koju nepavelku! pavargau, nenoriu nekam but nasta, o sio metu esu, del pablogejusios sveikatos, daug pinigu isleidziu visokem vaistam ir gyditojem.
gal net per daug uzsidariau savi, noriu leliuko, bet su tokia sveikata ir dvasine busena ne. viskas is ranku krenta, sveikata bira ant akiu, jauciu begalini skausma dvasini, o dabar dar ir fizini, sunku temt ta kryziu pasidar, koju nepavelku! pavargau, nenoriu nekam but nasta, o sio metu esu, del pablogejusios sveikatos, daug pinigu isleidziu visokem vaistam ir gyditojem.
Gal tau kaip tik reiktų kada išsilieti... Palengvėtų. Aš tai, prisimenu, naktim išsiverkdavau, kai niekas nemato. Buvo tiesiog būtina. Kai būdavau viena, norėdavosi kaukti, - tada bijodavau būti viena. Kai viena nebūdavau - atvirkščiai: norėdavau pasilikti viena. Tai norėdavau bendravimo su žmonėmis, tai nenorėjau aplamai nieko matyti. Tiesiog buvo tokia stadija.
Atrodė, taip bus visada, niekad nepraeis, bet visgi tas skausmas apslopo, susigulėjo. Viskas pasikeitė.
Su sveikata, matyt, irgi visoms panašiai po netekties negeri dalykai dedasi. Viskas pradėjo taisytis, kai pradėjau dirbti. Nervai susitvarkė - sveikata pagerėjo. Nors visko dar būna. Ir bus.
QUOTE(rugsėjė @ 2008 03 20, 21:27)
bandyk susirast koki uzsiemima, tau paciai bus lengviau
man pvz padejo pradet gyvent is naujo siuvinejimas... juokas juokais bet jauciu kad stogas biski paciuoze "ant menu"... kartais tiek uzsikuiciu su savo"sedevrais" kad namie burdakas ojojoi

man pvz padejo pradet gyvent is naujo siuvinejimas... juokas juokais bet jauciu kad stogas biski paciuoze "ant menu"... kartais tiek uzsikuiciu su savo"sedevrais" kad namie burdakas ojojoi
Gerai, kaip tai pavyksta... Aš IKI VISKO be galo mėgau rankdarbius, mezgimą, skaitymą. O dabar nejaučiu nu visiškai jokio malonumo tame. Bandžiau prisiversti, galvojau, gal vėl pamėgsiu, bet nieko gero iš to nesigavo... Bet su malonumu "stebiu" Jūsų pomėgius. O siuvinėt tai visai visai nemoku...
QUOTE(rugsėjė @ 2008 03 20, 21:38)
as kai grizau namo is ligonines buvau visiskai viena-vaikas i darzeli, vyras i darbus, tik pietu grizdavo, menesi ne kojos beveik nekeliau is namu... dabar jau dirbu... ryt paskutine bandomojo laiko diena... kaznai liksiu darbe
apie atleidima neuzsimine, bet pasiruosus viskam 
Viskas lygiai taip, kaip pas mane. Tik pas mane bandomasis laikotarpis pasibaigė prieš mėnesiuką... Nors ir man buvo neramu. Viskas bus gerai.
QUOTE(bim @ 2008 03 21, 09:53)
mes labai skirtingi, tu gali sau leist jai nera notaikos kazko nedarit, o as negaliu, as kaip nesveika visada darau ta ka reike, gal delto ir buna labai sunku kai visai neturi laiko pabut su savo skausmu, as nekad nebunu viena, nebent retais atvieis kai dukra jau miega o vyras dar negrizes. as visai neturiu laiko sudeliot savo jausmu ir minciu. gal todel as jaucios pavargus, ir neturinti jegu.
Papildyta:
Papildyta:
Ir man ne taip seniai atrodė, kad neturiu laiko jausmams sudėlioti, neturiu laiko pailsėti, buvau pastoviai pavargus (matyt, daugiausia nuo minčių). Tiesiog tada kitaip negalėjau. Praėjo kiek laiko - palengvėjo
Ir visos mes kiekvienu skirtingu laiku skirtingai interpretuodavome tuos pačius žodžius... Taip jau atsitinka. Bet niekas manęs taip gerai nesuprato, kaip šio skyrelio MAMOS.








