Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių pašnekesiai

QUOTE(ajuka @ 2008 03 20, 15:51)
dabar apie mus.. suslogavom labai  verysad.gif as itariau kad perejo nuo akyciu.. nors akys apsitvarke po lasiuku, bet dabar jau trecia diena kankinu savo mazyte su nosies plovimais... man tai pikciausia, kad prisiskaicius apie mamos pieno nauda, galvojau kad mazyte bus sveika MP valgydama, o silpnute visai.. ir saugau ir siltai laikau... silpnute mano mergyte  verysad.gif Tikiuos paaugsim susitvarkys


Viskas pas jus bus gerai. Mažiukė sustiprės - pamatysi.

QUOTE(STT @ 2008 03 20, 16:32)
Dėl to, kad viskas gerai, tai negali patvirtint kol kas niekas, nes realiai mano pūsliukui dar tik trys savaitės ir jis tik pūsliukas, mažas gemaliukas, su besiformuojančia širdele bei ataugėlėm. Taigi, kai po dviejų savaičių pamatysim leliuką, tada ir sakysim, kad viskas gerai. Nes kiek žinau, šiais laikais 50% nėštumų yra nesivystantys. Taigi - sugniaužiam kumštukus ir laukiam balandžio 3 d, o tada ir matysim, kaip kas ir prie ko ir kiek pūsliukui laiko ir tt


Tikėkimės, viskas bus puiku.

QUOTE(bim @ 2008 03 20, 21:09)
negailiu saves, gailiu savo artimosiu, ne vienas is mano artimu nemato mano silpnumo akimirku, jau gera menesi. nekalbu su nekom apie tai. mano skausmas lieka su manim ir jio nekam neuzkraunu, gal cia kartais pasakau savo jausmus.
gal net per daug uzsidariau savi, noriu leliuko, bet su tokia sveikata ir dvasine busena ne. viskas is ranku krenta, sveikata bira ant akiu, jauciu begalini skausma dvasini, o dabar dar ir fizini, sunku temt ta kryziu pasidar, koju nepavelku! pavargau, nenoriu nekam but nasta, o sio metu esu, del pablogejusios sveikatos, daug pinigu isleidziu visokem vaistam ir gyditojem.


Gal tau kaip tik reiktų kada išsilieti... Palengvėtų. Aš tai, prisimenu, naktim išsiverkdavau, kai niekas nemato. Buvo tiesiog būtina. Kai būdavau viena, norėdavosi kaukti, - tada bijodavau būti viena. Kai viena nebūdavau - atvirkščiai: norėdavau pasilikti viena. Tai norėdavau bendravimo su žmonėmis, tai nenorėjau aplamai nieko matyti. Tiesiog buvo tokia stadija.
Atrodė, taip bus visada, niekad nepraeis, bet visgi tas skausmas apslopo, susigulėjo. Viskas pasikeitė.
Su sveikata, matyt, irgi visoms panašiai po netekties negeri dalykai dedasi. Viskas pradėjo taisytis, kai pradėjau dirbti. Nervai susitvarkė - sveikata pagerėjo. Nors visko dar būna. Ir bus.

QUOTE(rugsėjė @ 2008 03 20, 21:27)
bandyk susirast koki uzsiemima,  tau paciai bus lengviau mirksiukas.gif
man pvz padejo pradet gyvent is naujo siuvinejimas... juokas juokais bet jauciu kad stogas biski paciuoze "ant menu"... kartais tiek uzsikuiciu su savo"sedevrais" kad namie burdakas ojojoi doh.gif  mastau.gif


Gerai, kaip tai pavyksta... Aš IKI VISKO be galo mėgau rankdarbius, mezgimą, skaitymą. O dabar nejaučiu nu visiškai jokio malonumo tame. Bandžiau prisiversti, galvojau, gal vėl pamėgsiu, bet nieko gero iš to nesigavo... Bet su malonumu "stebiu" Jūsų pomėgius. O siuvinėt tai visai visai nemoku... blush2.gif

QUOTE(rugsėjė @ 2008 03 20, 21:38)
as kai grizau namo is ligonines buvau visiskai viena-vaikas i darzeli, vyras i darbus, tik pietu grizdavo, menesi ne kojos  beveik nekeliau is namu... dabar jau dirbu... ryt paskutine bandomojo laiko diena... kaznai liksiu darbe g.gif  wink.gif  apie atleidima neuzsimine, bet pasiruosus viskam irnesakyk.gif


Viskas lygiai taip, kaip pas mane. Tik pas mane bandomasis laikotarpis pasibaigė prieš mėnesiuką... Nors ir man buvo neramu. Viskas bus gerai.

QUOTE(bim @ 2008 03 21, 09:53)
mes labai skirtingi, tu gali sau leist jai nera notaikos kazko nedarit, o as negaliu, as kaip nesveika visada darau ta ka reike, gal delto ir buna labai sunku kai visai neturi laiko pabut su savo skausmu, as nekad nebunu viena, nebent retais atvieis kai dukra jau miega o vyras dar negrizes. as visai neturiu laiko sudeliot savo jausmu ir minciu. gal todel as jaucios pavargus, ir neturinti jegu.
Papildyta:

Ir man ne taip seniai atrodė, kad neturiu laiko jausmams sudėlioti, neturiu laiko pailsėti, buvau pastoviai pavargus (matyt, daugiausia nuo minčių). Tiesiog tada kitaip negalėjau. Praėjo kiek laiko - palengvėjo
Ir visos mes kiekvienu skirtingu laiku skirtingai interpretuodavome tuos pačius žodžius... Taip jau atsitinka. Bet niekas manęs taip gerai nesuprato, kaip šio skyrelio MAMOS.
Atsakyti
QUOTE(Rugiaveide @ 2008 03 21, 12:44)
Viskas pas jus bus gerai. Mažiukė sustiprės - pamatysi.
Tikėkimės, viskas bus puiku.
Gal tau kaip tik reiktų kada išsilieti... Palengvėtų. Aš tai, prisimenu, naktim išsiverkdavau, kai niekas nemato. Buvo tiesiog būtina. Kai būdavau viena, norėdavosi kaukti, - tada bijodavau būti viena. Kai viena nebūdavau - atvirkščiai: norėdavau pasilikti viena. Tai norėdavau bendravimo su žmonėmis, tai nenorėjau aplamai nieko matyti. Tiesiog buvo tokia stadija.
Atrodė, taip bus visada, niekad nepraeis, bet visgi tas skausmas apslopo, susigulėjo. Viskas pasikeitė.
Su sveikata, matyt, irgi visoms panašiai po netekties negeri dalykai dedasi. Viskas pradėjo taisytis, kai pradėjau dirbti. Nervai susitvarkė - sveikata pagerėjo. Nors visko dar būna. Ir bus.
Gerai, kaip tai pavyksta... Aš IKI VISKO be galo mėgau rankdarbius, mezgimą, skaitymą. O dabar nejaučiu nu visiškai jokio malonumo tame. Bandžiau prisiversti, galvojau, gal vėl pamėgsiu, bet nieko gero iš to nesigavo... Bet su malonumu "stebiu" Jūsų pomėgius. O siuvinėt tai visai visai nemoku...  blush2.gif
Viskas lygiai taip, kaip pas mane. Tik pas mane bandomasis laikotarpis pasibaigė prieš mėnesiuką... Nors ir man buvo neramu. Viskas bus gerai.
Ir man ne taip seniai atrodė, kad neturiu laiko jausmams sudėlioti, neturiu laiko pailsėti, buvau pastoviai pavargus (matyt, daugiausia nuo minčių). Tiesiog tada kitaip negalėjau. Praėjo kiek laiko - palengvėjo
Ir visos mes kiekvienu skirtingu laiku skirtingai interpretuodavome tuos pačius žodžius... Taip jau atsitinka. Bet niekas manęs taip gerai nesuprato, kaip šio skyrelio MAMOS.

aciukas!!!
Atsakyti
Kažkada, kai dar tik atėjau į šį skyrelį, perskaičiau vienos mamos žodžius :
" tas skausmas nė truputėlio nesumažėjo.... Aš paprasčiausiai su juo susigyvenau. Dabar žinau, kad jei vieną dieną jo nebejausčiau, nebežinočiau kaip reiktų gyventi toliau. Supratau, kad tas skausmas yra tai kas liko po mano dukrelės, vadinasi tai meilė, tai mano turtas. Ir jei to skausmo nebejausčiau, reikštų, kad aš pamiršau savo vaiką... Todėl aš tą skausmą prisijaukinau ir labai branginu, todėl jis manęs nebesprogdina iš vidaus, nebedrasko.... Kai aš tai supratau man pasidarė šviesiau ir ramiau gyventi. Gyvenimas nebebėga pro šalį, aš vėl gyvenu....

Tokia mano dabartinė būsena. Aišku, kad liūdna... kad ilgu.... kad sunku kartais be proto.... Bet šypsaus, auginu dukrą.... ir mažylę aišku...
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 03 21, 12:19)
Kažkada, kai dar tik atėjau į šį skyrelį, perskaičiau vienos mamos žodžius :
" tas skausmas nė truputėlio nesumažėjo.... Aš paprasčiausiai su juo susigyvenau. Dabar žinau, kad jei vieną dieną jo nebejausčiau, nebežinočiau kaip reiktų gyventi toliau. Supratau, kad tas skausmas yra tai kas liko po mano dukrelės, vadinasi tai meilė, tai mano turtas. Ir jei to skausmo nebejausčiau, reikštų, kad aš pamiršau savo vaiką... Todėl aš tą skausmą prisijaukinau ir labai branginu, todėl jis manęs nebesprogdina iš vidaus, nebedrasko.... Kai aš tai supratau man pasidarė šviesiau ir ramiau gyventi. Gyvenimas nebebėga pro šalį, aš vėl gyvenu....

Tokia mano dabartinė būsena. Aišku, kad liūdna... kad ilgu.... kad sunku kartais be proto.... Bet šypsaus, auginu dukrą.... ir mažylę aišku...

Aukso vertės žodžiai drinks_cheers.gif
Atsakyti
Ateina žmogeliukas pas daktarą. Daktaras:
- nusirenkite. - net nepakėlęs akių, į pacientą
Paima zelionkos priena prie paciento ir nudažo jo vieną kiaušinį žaliai, tuomet grįžta prie stalo ir kažką užrašęs į ligonio istorijos kortelę paduoda pacientui ir liepia nueiti į kitą kabinetą. Na žmogelis nueina, ten kitas daktaras , atsiverčia kortelę perskaito rimtu veidu ir liepia vėl nusirengti. žmogelis vėl visas nusirengia, daktarėlis paima raudoną rašalą ir nudažo kitą kiaušinį raudonai, ir kažką parašo į kortelę, siunčia grįžti į ankstesnį kabinetą. Žmogelis išeina iš kabineto ir nutarė paskaityti, kas toje ligonio kortelėje parašyta, atsiverčia ir mato:
"Sveikinu jus kolega su Šv. Velykom."
"Dėkui jus taip pat"



cia kad biski nuotaika pakelt ax.gif
likau dirbt darbe, bet gale darbo buciau kliente 100lt apstacius doh.gif blush2.gif , gerai kad apsiziurejau
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rugsėjė: 21 kovo 2008 - 18:24
QUOTE(rugsėjė @ 2008 03 21, 18:20)
likau dirbt darbe,


Smagu 4u.gif . O kurioj sritį darbuojiesi ax.gif ?
Atsakyti
Bim reikia laiko Tau, reikia naujos vilties...Palengves, pamatysi... Patikek Mieloji, dzaukis tuom ka turi, siaip tikrai gerai butu susirasti naujos veiklos, prasiblaskytum, gal isitrauktum, maziau galvotum ir save graustum..

Del liniuociu man pvz patinka matyt savo parase cia kiek laiko mano mautei but buve.. kituose forumuose as beveik neaktyvi dabar.. As prisiminimu nelaikau kad nepaleidziu jos, tiesiog as ja prisimenu. Kiekvienas renkas, man gera taip mirksiukas.gif tad nesipykit ir tos, kurios irgi turit tokia liniuote nebijokit jos deti smile.gif svarbiausia pacios busena. As turiu du vaikucius ir noriu Ela prisiminti visada.. todel ir medalionas su ja visada prie mano sirdies ir mano mazoji Ariele labai megsta valgydama i ji isikibti biggrin.gif
Tai man tik padeda susitaikyt su netektimi ir gyventi su tuo. As neneigiu praeities ir gyvenu santarveje su ja smile.gif
Atsakyti
QUOTE(ajuka @ 2008 03 21, 21:42)
Bim reikia laiko Tau, reikia naujos vilties...Palengves, pamatysi... Patikek Mieloji, dzaukis tuom ka turi, siaip tikrai gerai butu susirasti naujos veiklos, prasiblaskytum, gal isitrauktum, maziau galvotum ir save graustum..

Del liniuociu man pvz patinka matyt savo parase cia kiek laiko mano mautei but buve.. kituose forumuose as beveik neaktyvi dabar.. As prisiminimu nelaikau kad nepaleidziu jos, tiesiog as ja prisimenu. Kiekvienas renkas, man gera taip  mirksiukas.gif tad nesipykit ir tos, kurios irgi turit tokia liniuote nebijokit jos deti  smile.gif  svarbiausia pacios busena. As turiu du vaikucius ir noriu Ela prisiminti visada.. todel ir medalionas su ja visada prie mano sirdies ir mano mazoji Ariele labai megsta valgydama i ji isikibti  biggrin.gif
Tai man tik padeda susitaikyt su netektimi ir gyventi su tuo. As neneigiu praeities ir gyvenu santarveje su ja  smile.gif

sveikute ajuka, aciu tau uz palaikima. na naujos veiklos kol kas negaliu sau leist nes maze i darzeli eis tik po metu, nors dirbt pradesiu po men, bet tas darbas name, popergalius tvarkisiu vyro uabo, o kol kas esu priversta taip.

tavo mazule jau paaugo, greit meno. ar doda dar megot naktim, ar jau nelabai?
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 03 21, 20:25)
Smagu  4u.gif  . O kurioj sritį darbuojiesi  ax.gif  ?

priimu uzsakymus roletams smile.gif
Atsakyti

Sveikutės 4u.gif

QUOTE(vaivos juosta @ 2008 03 21, 12:19)
Kažkada, kai dar tik atėjau į šį skyrelį, perskaičiau vienos mamos žodžius :
" tas skausmas nė truputėlio nesumažėjo.... Aš paprasčiausiai su juo susigyvenau. Dabar žinau, kad jei vieną dieną jo nebejausčiau, nebežinočiau kaip reiktų gyventi toliau. Supratau, kad tas skausmas yra tai kas liko po mano dukrelės, vadinasi tai meilė, tai mano turtas. Ir jei to skausmo nebejausčiau, reikštų, kad aš pamiršau savo vaiką... Todėl aš tą skausmą prisijaukinau ir labai branginu, todėl jis manęs nebesprogdina iš vidaus, nebedrasko.... Kai aš tai supratau man pasidarė šviesiau ir ramiau gyventi. Gyvenimas nebebėga pro šalį, aš vėl gyvenu....

Tokia mano dabartinė būsena. Aišku, kad liūdna... kad ilgu.... kad sunku kartais be proto.... Bet šypsaus, auginu dukrą.... ir mažylę aišku...

Tikrai aukso vertės žodžiai..

O mano gyvenime vėl juodas dryžis - VĖL susipykau su vyru, VĖL močiutei "atgimė" vėžys, nors jau 2 metus buvo ramu, VĖL neįtikau šefui darbe... Kartais pagalvoju kad kilpa ant kaklo būtų idealiausias variantas.. Ačiū Dievui iki tokių kraštutinumų neprieičiau, bet jau kai žmogus apie tokius dalykus galvoja - matyt nekas. Kažkaip pradėjau visiškai mirties nebijot, tiesiog pagalvoju - jei mirsiu sutiksiu JĄ wub.gif Netgi šiandien važiavau mašina per mišką ir galvoju - o jeigu dabar dingtų stabdžiai ir pločiausi į medį? Suveikė savisauga ir užmyniau ant stabdžių...Tiesiog pati nebesusivokiu ką galvoju.. Po laidotuvių gėriau Flux'ą kažin gal vėl reiktų pagerti? O gal psichologui pasirodyt g.gif
Nu va išsiliejau...O tai sprogčiau turbūt...
Atsakyti
QUOTE(lina31m @ 2008 03 22, 00:21)
Sveikutės 4u.gif
Tikrai aukso vertės žodžiai..

O mano gyvenime vėl juodas dryžis - VĖL susipykau su vyru, VĖL močiutei "atgimė" vėžys, nors jau 2 metus buvo ramu, VĖL neįtikau šefui darbe... Kartais pagalvoju kad kilpa ant kaklo būtų idealiausias variantas.. Ačiū Dievui iki tokių kraštutinumų neprieičiau, bet jau kai žmogus apie tokius dalykus galvoja - matyt nekas. Kažkaip pradėjau visiškai mirties nebijot, tiesiog pagalvoju - jei mirsiu sutiksiu JĄ wub.gif  Netgi šiandien važiavau mašina per mišką ir galvoju - o jeigu dabar dingtų stabdžiai ir pločiausi į medį? Suveikė savisauga ir užmyniau ant stabdžių...Tiesiog pati nebesusivokiu ką galvoju.. Po laidotuvių gėriau Flux'ą kažin gal vėl reiktų pagerti? O gal psichologui pasirodyt g.gif
Nu va išsiliejau...O tai sprogčiau turbūt...

na as manau kad gal reiktu arba pas gyditoja, arba vaistuku pagert, as pradejau vel gert heopatinius, nes irgi momentais lenda blogogs mintis.
Atsakyti
sveikos, mum svenciu proga sunukas apsirgo angina doh.gif ... na bet nenukabinam nosies ir einam lipdyt kiausiniu(surinkom kinderiu plasmasiukus ir apklijuosim spalvotu popieriu)...
man velykos labai liudna svente,nes pries metus per velyku iseigines gime dukryte, gimdymas didziausias patirtas kosmaras-neoperuoja, kaipradeda operuot narkoze nesuveikia... "gyvai" pilva pjauna...
bet reik gyvent toliau ir sypsotis, nes sunukas jau kelinta kart pradeda verkt sesytes, todel negaliu sau leist but blogos nuotaikos vien del savo maziaus...
su ateinanciom nors ir nepavasariskom Velykom 4u.gif
Atsakyti