QUOTE(svetima @ 2008 03 19, 15:24)
Su antru gal irgi būčiau prasilaužus, bet negi turėjau toliau marint kūdikį badu-gal reikėjo laukt kol numes dar 0,5 kg?
Atsakykit, pagaliau-tos sėkmingai maitinančios-jūs būtumėt marinusios kūdikį badu toliau-kiek dar? mėnesį? gal du? kad tik maitint MP???
QUOTE(svetima @ 2008 03 19, 19:38)
Na ir keisti jūs žmonės-visus patarimus ir mastito gydimus aš puikiai žinau-gi nebegalėjau maitint ANTRO vaiko, o su pirmu viską išsigydžiau-su specialistų pagalba (beje tai buvo sudėtingas gydymas, aišku antibiotikai, kompresai, procedūros..)
Viską aš žinojau, gydžiau ir dariau, nes turėjaui visą patirtį su pirmu vaiku(ir pažįstamus specialistus)..
Bet tai nepadėjo....aišku galit netikėt, daugiau nieko nežadu aiškint, atsibodo...
QUOTE(svetima @ 2008 03 19, 19:56)
Pavargstu aš nuo tobulų žmonių-nelabai mėgstu su tokias bendraut ir tokių vengiu..
Nebent SM tenka susidurt-ypač žindymo skyreliuose..
Bet šiaip stengiuosi laikytis tų kitų-netobulųjų, nes priklausau jiems..
Pavargau aš nuo jūsų-grįžtu į savo netobulą realybę..sėkmės..
Matau, kad visgi nepalieki šio tobulo sėkmingų žindyvių pasaulio, tai išdrįsiu dar kartą užkabinti. Išklausyk ir įsiskaityk ir išgirsk, kas sakoma, padaryk tai, ko stoka kaltini mane.
Nors su pirmuoju vaiku turėjau problemų pradžioje (tris mėn skaudėjo spenelius - ne dėl to, kad nugraužta, mastitas, keli pieno sąstoviai), žindžiau jį iki metų. Galėčiau sakyti, kad jau tada viską žinojau ir manęs nelabai ką buvo galima pamokyti - juk sėkmingai žindžiau iki metų!!! Bet nepaisant to, dar prieš planuodama antrą vaiką mokiausi, lankiau kursus - ne nėščiosioms, akušerėms skirtus - apie žindymą ir susipažinau su žmonėmis, kurių žiniomis apie žindymą galėjau pasitikėti. Ir ką gi - nuostabu, aš, sėkmingai įveikusi daug žindymo problemų - turėjau ką tuose kursuose išmokti! Antras vaikas buvo ypatingai neramus, ištisai prie krūties, dieną ir naktį. Spenelių skausmai, kurių negalėjo pataisyti nei mano žinios, nei konsultantės, išvados - susiaurėję latakai, tris savaites laukiau kol pralaisvės, keli pieno sąstoviai ir nuolatos - nuolatos! kasdien! - skaičiuojamas vaiko siusiukų ir kakų dažnumas. Kad būčiau tikra, kad vaikas nebadauja - pirmą mėnesį ir vėliau.
Kai laukiausi trečio - turėtų būti gėda prisipažinti - lankiau žindymo kursus nėščiosioms, tiesą sakant pati stengiausi tokius kursus pradėti, surasti finansavimą, patalpas ir klausytojus. Iki gimdymo spėjau išklausyti DU kursus - t.y. mokiausi su dviem nėštukių grupėmis (naudojausi padėtimi). Kai mažasis gimė, po dviejų savaičių dariau siusiuko tyrimą, nes jo siusiukas visada buvo geltonas - o knygos rašo, kad turi būti skaidrus. Dėl atpylinėjimo fontanais ir geltono siusiuko nelaukiau mėnesio laiko, kad įsitikinčiau pieno pakankamumu.
Kodėl tai rašau? Todėl, kad tu aiškini, jog nesugebėti žindyti ANTRO vaiko neįmanoma, jei turėjai sėkmingą pirmojo vaiko žindymo (ir jo problemų sprendimo) patirtį ir bandai mane ir kitas įtikinti, kad tu VISKĄ žinai apie žindymą, žinai VISKĄ, ką reikia daryti ir dar turi SPECIALISTUS, kurie tau gali gerai patarti.
Na, aš negaliu pasigirti tuo, kad žinau VISKĄ apie žindymą ir man nėra ko mokytis. Priešingai, mokausi, skaitau knygas, ruošiuosi egzaminui, ir vis kažką naujo sužinau, suprantu, išmokstu.
Apie tobulą pasaulį. Pažįstu moterį, kuriai neišsiskiria ositocinas ir pieną ji išgaudavo iš krūtų tik įsidėjusi oksitocino tamponėlius į nosį. Pažįstu dvi mamas, kurių vaikai negavo tinkamo kiekio pieno ir nepriaugo gimimo svorio per dvi savaites, po to buvo primaitinti mišiniais, o nuo trečio mėn buvo maitinami tik mamos pienu - nes jos gavo tinkamą pagalbą ir palaikymą. Su viena visai neseniai kalbėjau - ji sakė, kad jei ne žindymo kursai ir nuolatinė, tris mėnesius trukusi pagalba, ji būtų metusi žindyti, neatlaikius artimųjų spaudimo ir nusitraukinėjimo.
Taigi mano pasaulis nėra tobulas, jame yra vietos įvairioms žindymo patirtims. Ir tam tikra prasme dauguma atvejų, kai mamos skundžiasi "vaikas neramus, verkia, gal man trūksta pieno" yra nuobodūs, nuobodūs dėl to, kad yra lengvai išsprendžiami, jei tik mama nesiblaško. Taip, yra labai smagu, kad gali patarti, bet patarimų ir pagalbos kiekis tiesiog rodo, kad mamos neturi elementarios informacijos, nežino kur jos gauti ir neturi palaikymo. Kai SM pradėsiu skaityti istorijas , kuriose mamos nurodys objektyvius pieno trūkumo požymius, tada jau pakeisiu nuomonę ir galėsiu sakyti, kad štai, tai yra išprususios žindymo klausimais mamos, kurios žino, ką daro.
Tavo atvejis man įdomus dėl to, kad tau nepavyko ne tiek žindyti, tau nepavyko anksčiau nei po mėnesio sužinoti apie pieno trūkumą. Nors sakai, kad viską žinai ir dar turėjai specialistų šalia pasikonsultavimui. Atrodo mįslingai. Norisi, kad papasakotum daugiau.
Papildyta:
QUOTE(svetima @ 2008 03 20, 16:26)
Tai kuris variantas geresnis?
Man labai įdomi ragnez nuomonė
Čia yra dar ir tečia nuomonė kodėl atsiranda pilvo diegliai ir kaip juos pašalinti:
http://www.iwantmymu...?showtopic=1165