Įkraunama...
Įkraunama...

Maitinti krūtimi ar ne?

QUOTE(Raideles @ 2008 03 20, 15:25)
Kodėl tai rašau? Todėl, kad tu aiškini, jog nesugebėti žindyti ANTRO vaiko neįmanoma, jei turėjai sėkmingą pirmojo vaiko žindymo (ir jo problemų sprendimo) patirtį ir bandai mane ir kitas įtikinti, kad tu VISKĄ žinai apie žindymą, žinai VISKĄ, ką reikia daryti ir dar turi SPECIALISTUS, kurie tau gali gerai patarti.

Na, aš negaliu pasigirti tuo, kad žinau VISKĄ apie žindymą ir man nėra ko mokytis. Priešingai, mokausi, skaitau knygas, ruošiuosi egzaminui, ir vis kažką naujo sužinau, suprantu, išmokstu.

Apie tobulą pasaulį. Pažįstu moterį, kuriai neišsiskiria ositocinas ir pieną ji išgaudavo iš krūtų tik įsidėjusi oksitocino tamponėlius į nosį. Pažįstu dvi mamas, kurių vaikai negavo tinkamo kiekio pieno ir nepriaugo gimimo svorio per dvi savaites, po to buvo primaitinti mišiniais, o nuo trečio mėn buvo maitinami tik mamos pienu - nes jos gavo tinkamą pagalbą ir palaikymą. Su viena visai neseniai kalbėjau - ji sakė, kad jei ne žindymo kursai ir nuolatinė, tris mėnesius trukusi pagalba, ji būtų metusi žindyti, neatlaikius artimųjų spaudimo ir nusitraukinėjimo.

Tavo atvejis man įdomus dėl to, kad tau nepavyko ne tiek žindyti, tau nepavyko anksčiau nei po mėnesio sužinoti apie pieno trūkumą. Nors sakai, kad viską žinai ir dar turėjai specialistų šalia pasikonsultavimui. Atrodo mįslingai. Norisi, kad papasakotum daugiau.
Papildyta:

Čia yra dar ir tečia nuomonė kodėl atsiranda pilvo diegliai ir kaip juos pašalinti: http://www.iwantmymu...?showtopic=1165


Aš jau ir taip perdaug papasakojau mirksiukas.gif
Ir pastebėjau, kad kuo daugiau pasakoji, tuo daugiau ir netikėjimo..
Negaliu dabar imti ir papsakot visą tą pirmo mėnesio istoriją padieniui-bus paprasčiausiai nuobodu, bet kažką praleidus jau gaunasi nepilnas vaizdas ir visokie "įtarimai", kad kažką ne taip padariau..
Ir koks tikslas? Kad kažkas reabilituotų, nelaikytų kalta..Man to nereikia smile.gif
Ar gavau kvalifikuotą pagalbą? Manau, kad ne visai-negavau kvalifikuotos psichologinės pagalbos, negavau pakankamai palaikymo ir supratimo..Per mažai gavau patarimų, kad tiesiog anksčiau liaučiausi spausti kažką iš to, kas jau buvo beviltiška..Pats geriausias palaikymas mano atveju būtų paprasčiausias pasakymas-liaukis tu pagaliau save kankint, duok vaikui mišinuko..(Beje tokį patarimą aš galų gale išgirdau, tik keliom savaitėm per vėlai)..
Man maitinimas buvo didžiausia kančia, kokią aš kada esu patyrus-šimtą kart baisiau už gimdymą, nes ta kankynė tęsėsi gerokai ilgiau..

Kodėl tau taip kliūva, kad daugiau aš tiesiog nesikankinčiau? Išspręsčiau tai žymiai paprasčiau..Nebeieškočiau jokių ten mistinių galimybių, dar gersnių specialistų ar kursų..Gali galvot, kad aš pasiduodu-bet toks mano apsisprendimas.. smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo svetima: 21 kovo 2008 - 09:09
QUOTE(svetima @ 2008 03 21, 09:08)
Aš jau ir taip perdaug papasakojau mirksiukas.gif
Ir pastebėjau, kad kuo daugiau pasakoji, tuo daugiau ir netikėjimo..
Negaliu dabar imti ir papsakot visą tą pirmo mėnesio istoriją padieniui-bus paprasčiausiai nuobodu, bet kažką praleidus jau gaunasi nepilnas vaizdas ir visokie "įtarimai", kad kažką ne taip padariau..
Ir koks tikslas? Kad kažkas reabilituotų, nelaikytų kalta..Man to nereikia smile.gif
Ar gavau kvalifikuotą pagalbą? Manau, kad ne visai-negavau kvalifikuotos psichologinės pagalbos, negavau pakankamai palaikymo ir supratimo..Per mažai gavau patarimų, kad tiesiog anksčiau liaučiausi spausti kažką iš to, kas jau buvo beviltiška..Pats geriausias palaikymas mano atveju būtų paprasčiausias pasakymas-liaukis tu pagaliau save kankint, duok vaikui  mišinuko..(Beje tokį patarimą aš galų gale išgirdau, tik keliom savaitėm per vėlai)..
Man maitinimas buvo didžiausia kančia, kokią aš kada esu patyrus-šimtą kart baisiau už gimdymą, nes ta kankynė tęsėsi gerokai ilgiau..

Kodėl tau taip kliūva, kad daugiau aš tiesiog nesikankinčiau? Išspręsčiau tai žymiai paprasčiau..Nebeieškočiau jokių ten mistinių galimybių, dar gersnių specialistų ar kursų..Gali galvot, kad aš pasiduodu-bet toks mano apsisprendimas..  smile.gif

Ačiū, kad atsakei.

Visų pirma man visai nekliūva tavo nenoras maitinti krūtimi kol kas tik menamą trečią vaiką. Turiu pagrindo netgi teigti, jog galiu tave suprasti, nes po sunkios pradžios su pirmagimiu antro vaiko bijojau ne dėl gimdymo, o būtent dėl žindymo - šiurpau vien nuo minties, kad VĖL SKAUDĖS TRIS MĖNESIUS. Tuo metu maniau, kad galiu ką nors pakeisti, tikėjau, kad žinios mane išgelbės nuo skausmo. Kaip rašiau - neišgelbėjo. Taigi.

Antra, aš nei kaltinu tavęs, nei teisinu. Man tiesiog įdomus tavo atvejis - taip ir tu pati minėjai - mėgstu analizuoti, stebėti, lyginti, galvoti. Štai ir turiu įdomų atvejį. Kaip pati pastebėjai, jeigu pasakojimą pernelyg apibendrini, kyla klausimų, neaiškumų, abejonių, nepa(si)tikėjimo. Ar blogai yra klausti? Juk nepaklaususi aš ir nesužinosiu skirtumo tarp tavo situacijos ir situacijos mamos, kurios vaikas per pirmą mėn priaugo 1.5 kg, bet ji vis tiek ėmė maitinti mišiniu, nes "vaikas buvo neramus".

Trečia, aš išmokstu svarbių dalykų iš tokių unikalių atvejų. Iš tavo atvejo, pvz., darau sau rimtą pastabą: kai mamos speneliai nugraužti ir dar yra pieno sąstoviai/mastitai, reikia rimtai žiūrėti į vaiko būklę - šlapimo, kakos dažnumą, spalvą ir kvapą, odos būklę. Kad nepražiopsočiau momento, kai vaikui reikia duoti ir mišinuko, kai pieno iš tiesų nebepakanka. Tavo konkrečiu atveju tie požymiai turėjo matytis praėjus bent dviem savaitėm po gimdymo ir tada reikėjo pradėti primaitinimą (atskira diskusija - kokiu būdu). Keista, kad specialistai nepamatė to. Tiesiog stebiuosi. Visa ši situacija man kalba, kad nei tu, nei tau padėję specialistai nežinojote, kaip įvertinti ar vaikui pieno pakanka per pirmą gyvenimo mėnesį. Jeigu klystu, jeigu žinojote - pataisyk mane, galbūt tai dar viena per apibendrinimą nubyrėjusi detalė.

4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Raideles: 21 kovo 2008 - 10:00
QUOTE(Raideles @ 2008 03 21, 07:58)

Trečia, aš išmokstu svarbių dalykų iš tokių unikalių atvejų. Iš tavo atvejo, pvz., darau sau rimtą pastabą: kai mamos speneliai nugraužti ir dar yra pieno sąstoviai/mastitai, reikia rimtai žiūrėti į vaiko būklę - šlapimo, kakos dažnumą, spalvą ir kvapą, odos būklę. Kad nepražiopsočiau momento, kai vaikui reikia duoti ir mišinuko, kai pieno iš tiesų nebepakanka. Tavo konkrečiu atveju tie požymiai turėjo matytis praėjus bent dviem savaitėm po gimdymo ir tada reikėjo pradėti primaitinimą (atskira diskusija - kokiu būdu). Keista, kad specialistai nepamatė to. Tiesiog stebiuosi. Visa ši situacija man kalba, kad nei tu, nei tau padėję specialistai nežinojote, kaip įvertinti ar vaikui pieno pakanka per pirmą gyvenimo mėnesį. Jeigu klystu, jeigu žinojote - pataisyk mane, galbūt tai dar viena per apibendrinimą nubyrėjusi detalė.

4u.gif


Ištiesų panašiai ir buvo-būtent praėjus dviem savaitėm po gimdymo jau pradėjo akivaizdžiai matytis, kad kažkas negerai, bet mišinio bijojau kaip velnias kryžiaus, ir vis atidėliojau tą momentą..Tiesiog sėdėjau ir maitinau-vos ne ištisai..
Svėriau tik namų sąlygom, tai pradžioj dar guodžiausi, kad čia tik laikinas svorio nukritimas, o kai 3 savaičių nuvežiau pasvert ant gerų svartyklių, jau buvo minus 0,5 kg., gydytojai išsigando, nedelsiant liepė duot mišinuko..Norėjo guldyt į ligoninę..
Man tai atrodė tragiškiausias momentas, dar maniau toliau maitinsiu, tikėjaus, kad po kiek laiko, kai galutinai baigsis uždegimo padariniai, tada atsistatys pienas ir vėl nebereiks mišinių..
Deja, vaikas kiek pažindęs, pradėdavo klykt, nes pieno buvo labai mažai..Po uždegimo po pusę krūties nefunkcionavo..Ir aišku labai greitai tiesiog dingo..Užtat leiukas apsiramino-labai greit ataugo prarastą svorį ir aš pagaliau galėjau pradėt tiesiog mėgautis jo priežiūra ir auginimu..Košmaras baigėsi..

Atskira kalba būtų, kodėl prasidėjo uždegimas..Aišku nugraužti speneliai..Plius kaip man išaiškino krūtų specialistė, kad jau po pirmo gimdymo krūtys buvo labai išmaigytos (tada tris kart turėjau uždegimus, o patirties mažai)..Jau po pirmo gimdymo, kol gydė, įspėjo, kad po antro gimdymo mastitas gali būt dar sunkesnis, nes pieno liaukos pažeistos maigymų ir masažų..
Taip ir buvo-mastitas plito žaibiškai-iškart apėmė visą vieną krūtį, antrą, aišku per kelias savaites išsigydžiau, bet ...

Aš puikiai žinau tuos atvejus, kai vaikas atrodo neramus, dažnai prašo žįst ir mamos duoda mišinuko..Kas kad priaugo per mėnesį virš 1 kg,bet gi neramus..
Buvo man ir pačiai taip su pirmu, bet tokius sunkumus gal ir sunkokai (tada atrodė sunku), bet įveikiau..Mišinių nesigriebiau..Ir kitoms tą patį patariu..
Bet daugiau nenorėčiau net įsivaizduojamo kūdikio marint badu, jau man atleiskit už tai rolleyes.gif
Atsakyti
Tokių žindimo istorijų prisiskaičius ir praeina noras žindyt unsure.gif .
Man tai tas skausmas dėl susiaurėjusių latakų nebuvo toks nepakenčiamas... Be to vertėtu paminėti, kad viskas atrodo visai ne taip baisu, kaip pasiskaičius atrodo. Tarkim nebuvau aš nei pavargus, nei neišsimiegojus... ir išvis tai buvo mano vienas iš laimingiausių laikotarpių. Nežinau ar dėl išsiskiriančių harmonų, ar kaip, bet jaučiuosi auforijoj, panašiai kaip įsimylėjus paauglė, tik ta meilė buvo vaikui. Bet, manau, šie jausmai aplanko ne visas, ypač kai mama vaiką pamato paskutinė (po cezario), kaip supratau, būtent dėl to ir patariama kuo daugiau glausti mažylį prie krūtinės...
Dėl badavimo - pirmus gyvenimo mėnesius vaiko badavimas padaro labai daug neatitaisomos žalos (protelis nesivysto), todėl pediatrės įtarusios kad vaikas neprivalgo taip greit ir siūlo mišinukus. Žinau mamytė, kuri bijodama kad vaikas liks neprivalgęs, nusitraukinėdavo pieną ir duodavo iš buteliuko, kad žinotu kiek šis suvalgė (vaikas gimė silpnutis, mažo svorio). Tai dar vienas punktas, dėl kurio mamytės renkasi mišinukus.

Dar karta paklausiu, kur galim informacijos rasti apie pilvo dieglius lietuvių arba rusų kalba?
Atsakyti
QUOTE(bytte @ 2008 03 21, 09:15)
Tokių žindimo istorijų prisiskaičius ir praeina noras žindyt unsure.gif .


Ištikrųjų nemanau, kad tokios istorijos yra norma... rolleyes.gif

Dar manau viena iš mano nesėkmės priežasčių galėjo būt tai, kad vaikas buvo išskatintas (čia vėl ne mano valia, tiesiog buvo kritinė nėštumo būklė, grėsė pernešiojimas ir t.t.), todėl labai sunkiai gaminosi pienas (tiesiog turbūt dar nebuvo atėjęs laikas), o kūdikis pasitaikė kaip reta norintis žyst -pirmas paras nepaleisdavo krūties, todėl speneliai labai greit sutrūkinėjo ir prasidėjo uždegimai....

Oi, nežinau-net nebenoriu visko prisimint-čia tikrai ilga istorija su daugybę niuansų..Mano galva, aš padariau viską..Bet tikiu,kad iš šono gali atrodyt,kad galima buvo dar kažką padaryt..gal kita būtų kažkurioj vietoj kažką padarius gudriau..
Bet kažkodėl manau, kad 90 proc. būtų pasidavusios dar anksčiau..

Iš dalies pavydžiu moterims, kurios gali natūraliai gimdyt namie ar kokioj pievoj..Pagaliau net ligoninėj-bet be jokių ten didelių intervencijų..Nes manau tie visi skatinimai, cezariai ir yra pagrindas to, kad ir vėliau natūralūs dalykai (tokie kaip žindymas) tampa kažkokie komplikuoti..
Aišku čia gal vėl kas įžvelgs mano "kaltę"-kodėl negimdžiau visai natūraliai..Bet deja buvo visa eilė rizikos faktorių..

O dabar tiesiog džiaugiuosi, kad turiu savo sveikas ir gražias dukras-ir jau seniai nesigraužiu, kad jos ne visai taisiklingai buvo pagimdytos ar neidealiausiu būdu buvo maitintos..man pakanka , kad aš jas aplamai turiu smile.gif
Atsakyti
Na man pienas irgi pradejo gamintis tik trecioj paroj, pirma - uzteko, nes matyt mazai ir norejosi, o jau antra - vaikas rekia, man skauda, nes ciulpia tusciai doh.gif , bet kadangi ir su pirmu taip buvo- nesukau sa galvos, tiesiog paprasiau misinuko - pamaitinom, mazoji nurimo, uzmigo, per ta laika ma pasigamino pienuko, o ji jau nebebuvo tokia alkana - tad islaukem tos trecio dienos lotuliukas.gif , bet issaugojau nenugrauztus spenelius ir savo nervus, dabar sekmingai dar tebemaitinu, mano abu vaikai yra gave misinuko ta vieninteli karta - 2 gyvenimo diena blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(svetima @ 2008 03 21, 12:52)
Ištikrųjų nemanau, kad tokios istorijos yra norma... rolleyes.gif

Dar manau viena iš mano nesėkmės priežasčių galėjo būt tai, kad vaikas buvo išskatintas (čia vėl ne mano valia, tiesiog buvo kritinė nėštumo būklė, grėsė pernešiojimas ir t.t.), todėl labai sunkiai gaminosi pienas (tiesiog turbūt dar nebuvo atėjęs laikas), o kūdikis pasitaikė kaip reta norintis žyst -pirmas paras nepaleisdavo krūties, todėl speneliai labai greit sutrūkinėjo ir prasidėjo uždegimai....

Oi, nežinau-net nebenoriu visko prisimint-čia tikrai ilga istorija su daugybę niuansų..Mano galva, aš padariau viską..Bet tikiu,kad iš šono gali atrodyt,kad galima buvo dar kažką padaryt..gal kita būtų kažkurioj vietoj kažką padarius gudriau..
Bet kažkodėl manau, kad 90 proc. būtų pasidavusios dar anksčiau..

Iš dalies pavydžiu moterims, kurios gali natūraliai gimdyt namie ar kokioj pievoj..Pagaliau net ligoninėj-bet be jokių ten didelių intervencijų..Nes manau tie visi skatinimai, cezariai ir yra pagrindas to, kad ir vėliau natūralūs dalykai (tokie kaip žindymas) tampa kažkokie komplikuoti..
Aišku čia gal vėl kas įžvelgs mano "kaltę"-kodėl negimdžiau visai natūraliai..Bet deja buvo visa eilė rizikos faktorių..

O dabar tiesiog džiaugiuosi, kad turiu savo sveikas ir gražias dukras-ir jau seniai nesigraužiu, kad jos ne visai taisiklingai buvo pagimdytos ar neidealiausiu būdu buvo maitintos..man pakanka , kad aš jas aplamai turiu smile.gif


Manau, kad žindymo nesėkmę nulėmė ankstensnis dukros žindymas su visokiais "masažiukais", latakų traiškymais ir pan.
Šaunuolė, kad stengėtės ir tiek ryžto turėjot 4u.gif jei man taip, tikriausiai nebūčiau ištvėrus, bet kiekvienos žindymo istorija skirtinga. Atsimenu, dar nestuke.gif būdama tvirtai žinojau, kad žindysiu, tai priešpienis radosi jau 17-ą savaitę...Todėl maitinti nesutrukdė nei CP, nei kad vaikas 9h buvo atskirtas. Na, bet juk kiekvienai skirtingai. Kitos išvis savo žindymo istorijos neturi, nes net nepabandė...
Atsakyti
QUOTE(Kriste2 @ 2008 03 21, 12:07)
Na man pienas irgi pradejo gamintis tik trecioj paroj, pirma - uzteko, nes matyt mazai ir norejosi, o jau antra - vaikas rekia, man skauda, nes ciulpia tusciai doh.gif , bet kadangi ir su pirmu taip buvo-  nesukau sa galvos, tiesiog paprasiau misinuko - pamaitinom, mazoji nurimo, uzmigo, per ta laika ma pasigamino pienuko, o ji jau nebebuvo tokia alkana - tad islaukem tos trecio dienos lotuliukas.gif , bet issaugojau nenugrauztus spenelius ir savo nervus, dabar sekmingai dar tebemaitinu, mano abu vaikai yra gave misinuko ta vieninteli karta - 2 gyvenimo diena blush2.gif

Na o as ziurejau kiek daro sysia. Maciau kad labai daug, tai supratau, kad privalgo. Nieko ten nesveriau nematavau jam. Nors pirmas menuo tai tikrai sunkus buvo. Du kartus gulejau su 40 laipsniu. Niekur nevaziavau, daktaru nekvieciau, kazkaip praejo. Kad pailseciau kisau soske. Meldziausi, kad dingtu pienas man, laimei nedingo rolleyes.gif Neisklause niekas maldu. lotuliukas.gif
Papildyta:
QUOTE(xskix @ 2008 03 21, 12:11)
tai priešpienis radosi jau 17-ą savaitę...

man radosi 12...
Atsakyti
QUOTE(nep @ 2008 03 21, 13:29)
Na o as ziurejau kiek daro sysia. Maciau kad labai daug, tai supratau, kad privalgo. Nieko ten nesveriau nematavau jam. Nors pirmas menuo tai tikrai sunkus buvo. Du kartus gulejau su 40 laipsniu. Niekur nevaziavau, daktaru nekvieciau, kazkaip praejo. Kad pailseciau kisau soske. Meldziausi, kad dingtu pienas man, laimei nedingo  rolleyes.gif Neisklause niekas maldu.  lotuliukas.gif
Papildyta:

man radosi 12...

Na as net nematavau - svorio priaugdavo pagal normas, bet sveriau per apziuras tik, o GN tai tiesiog nenorejau kankinti saves ir duoti zysti - nes pieno ten tikrai nebuvo - akusere sako - duok ir atsiras - bet pati paspaudus padare kitas isvadas blush2.gif , man priespienio nestumo metu visai nebuvo blush2.gif Veliau buvo tu vadinamu "kriziu" kai pienas "dingsta", bet pasakydavau vyrui - tas vaika i vezima - ir vezioja kieme, o as pamiegu, pailsiu, viena pabunu - ir sprogstu vel nuo pieno thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kriste2: 21 kovo 2008 - 12:41
QUOTE(xskix @ 2008 03 21, 10:11)
Manau, kad žindymo nesėkmę nulėmė ankstensnis dukros žindymas su visokiais "masažiukais", latakų traiškymais ir pan.


Dėl to tikrai sutinku-su pirma dukra neturėjau patirties kaip atsargiai išmasažuot krūtis, net nemasažuot, o reikia labai atsargiai suminkštint, kad atsipalaiduotų ir pienas pradėtų tekėt..
Deja, negali visko žinot, kai turi tik pirmą vaiką..O su antru-vien tas žinojimas jau nebepadėjo-kai kas buvo pagadinta jau anksčiau..
Atsakyti
QUOTE(svetima @ 2008 03 21, 14:01)
Dėl to tikrai sutinku-su pirma dukra neturėjau patirties kaip atsargiai išmasažuot krūtis, net nemasažuot, o reikia labai atsargiai suminkštint, kad atsipalaiduotų ir pienas pradėtų tekėt..
Deja, negali visko žinot, kai turi tik pirmą vaiką..O su antru-vien tas žinojimas jau nebepadėjo-kai kas buvo pagadinta jau anksčiau..

Vat man tiesiog liūdna kad tenka mokytis iš savo klaidų, juk kitu atveju laimingai žindančių būtų ganėtinai daugiau.
Man kai liepė nusitraukinėt, tai visai pienas nebėgo, sakė melši melši ir prasimelš tie pieno latakai, o žiūriu nuo to melžimo jie dar labiau užsirakino. Tai nusispjoviau į seselių patarimus ir dariau kaip atrodė kad reikia daryti - pasirodo neprašoviau. Tiesa, kai sūnus gimė, galvojau kad trauks kaip per šiaudelį, pasirodo ne. Gerai kad vyrutis ėdrus pasitaikė, tai pratraukė pirmos savaitės bėgyje ( g.gif arba aš nebebamenu, nes tomis dienomis nebe suvokdavau kiek laiko praėję). Man priešpenis irgi nėštumo metu nebėgo, bet po gimdymo jau turėjo mažiai ką traukt.
Atsakyti
As manau, kad tikrai nesuprasiu tu mamu kurios NENORI maitinti MP.... Man irgi pirma laika buvo sunku, gal koki menesi, bet uzsispyrus, viskas dabar gerai ir labai faina wub.gif
Su dukrele, bijodama , kad pienas nedingtu, papildomai dirbau pientraukiu iki 9 men doh.gif
Su suneliu buvau daugiau apsisvietusi cool.gif
Noriu pasakyti, kad dariau viska, kad tik maitinciau
Atsakyti