Maitinti krūtimi ar ne?

Mano mama turejo labai mazai pieno, o as turiu daug-taigi tai nera paveldima.

Mano krutys irgi yra labai jautrios.O dabar, kai esu nescia, prie speniu neimanoma prisiliest.Bet as mama..

Pienas tikras yra vertingas.Daug vertingesnis, nei sinteninis misinukas.Pieno nauda irodyta, nesikartosiu.

Mano vaikas miega su mumis ir tai neturi nieko bendro nei su islepinimu, nei su lipimu ant galvos.Sunus auga ramus, draugiskas, pasitikintis savimi ir paklusnus.

Nespresk apie save pagal mama . Mano mama turi 3 vaikus ir ne vienam neuzteko pienuko - mane maitino men, broli gal 2 savaites, o sesei net neatsirado , mes su ja panasios tiek isvaidza, tiek sudejimu, net charakteriu - bet sunu maitinau iki 1.5 metu, dukra iki siol . Beje su sunum buvo nugrauzti, bet tikrai ne kraujuojantys speneliai pirmas dvi savaites, nes nemokejau paduoti jam, o jis paimti - paskui prisitaikem vienas prie kito, o su dukra isvis nebuvo jokiu tokiu (tiesa ruosiau krutine tam visa nestuma - masazais, apsiplovimais kontrastiniu dusu, sluostymais siurkstesniu ranksluosciu).
Siulau tikrai pabandyti - nesiseks ar labai jau blogai bus - mesi, bet galesi tada diskutuoti tokiose temose kodel nepavyko ir pan..., o gal tada atrodys kad reikia pasistengti ir issaugoti pienuka . Aisku - sprendimas bus tik tavo ir nuo jo nepriklausys gera tu ar bloga mama (gera mama ne tik zindanti kudiki, yra dar daug visokiu niuansu, is principo manau jei vaikas auga su tevais ir jis gali imti is ju pavyzdi - jie jau geri tevai ).
Del lovos nebuciau tokia kategoriska, vaikai tikrai greit atsikrausto i ja, net nespeji pajust to, aisku savo daro ir tie naktiniai kilojimaisi - maniske keldavosi valgyt daznai gana ir as tiek norejau miego, kad nikaip neprisiversdavau atsikelt, be to miegu jautriai ir jei jau atsikelciu is lovos - paskui sunku uzmigt. Sunu dar laikem kelis menesius lovyteje, bet paskui pasidavem - baigesi tie vargai ir nemiegojimai, nes pazindydavau net neprabusdama normaliai, sis pavalges nusisukdavo ir miegodavom visi toliau, o su dukra net nebeeksperimentavau - iskart miegam kartu - ir nebuvo dar nakties kad neisiimiegociau - miego tikrai netruksta
Taip kad siulau maziau vadovautis kitu neigiama patirtimi ir bandyti paciai viska, tada spresti kas ir kaip geriau Aisku anksti dar kazka snekt, pirma susiplanuok ir pastok, tada isnesiok ir pagimdyk

Zinau, kad tai nebutinai paveldima, taciau musu su mama ir figuros identiskos, ir visi "tie" reikalai tokie patys, todel ir nesitikiu pienuko.

As "mamos" savokos nesieju vien su maitinimu is kruties. Mama man yra zymiai daugiau, todel nemanau, kad buciau egoiste ar "maziau mama" todel, kad nenoreciau kankintis (kitose maitinimo temose mamytes labai vaizdingai apraso skausmus, speneliu kraujavimus, bet kaip "didvyriskai" tai istvere. Man tai nepriimtina)

Kokia pieno nauda, jei vistiek reiketu primaitinti misinuku? Mama mane taip maitino, bet nuo to nesijauciu blogiau.

Gerai, jei jums ir jusu vaikui gerai. Taciau pati nenoreciau savo vaiko pripratinti prie miegojimo tevu lovoje. Jis turetu savo lovyte ir savarankiskai joje miegotu. Tiesiog zinau, kaip veliau butu sunku ji atpratinti.

Ne velnio.
Mes su mama irgi identisku figuru ir viskuo.Bet as pieno turiu kaip ozka, o ji-ne.

Man motinyste-tai tam tikras savo egoizmo atsisakymas, kai vaiko interesai ir nauda statomi auksciau uz savo "nepatogu, nemalonu".Gimdyt irgi nemalonu, tai kam isvis gimdyt?

O del lovytes-pries dvi savaites paguldem sunu i savo lova ir jis be jokiu skandalu uzmigo ir kuo puikiausiai miega kasnakt ten.Taigi jokiu sunkumu mes nepajutom.

juu, musu mamos neturejo pieno del tarybines pogimdymines prieziuros ypatybiu:
1. naujagimio laikymo atskirai nuo motinos
2. maitinimo pagal grafika
3. pieno nutraukinejimo
4. krutu dezinfekavimo
sitie keturi punktai veda tiesiai i sutrukusius spenelius, mastita ir pieno fabriko uzdaryma. o taip pat ir moteru neigiama nusistatyma pries zindyma, nes pagal tokia sistema joms tikrai teko daug kankintis.

mano motina ilgiausiai is visu triju vaiku maitino mano jauniausia broli - NET 4 menesius. kitiems dviems (man ir kitam broliui) pieno nebuvo. as sekmingai zindau jau treciaji sunu, kuriam dabar 1,5 metu

Aciu as irgi manau, kad mamos gerumas susideda is daugybes ivairiu aspektu

Stengsiuos, kad neatsikraustytu

Turbut, kad dar siek tiek ankstoka , bet norisi issiaiskinti, kas manes laukia



Na, paziuresim, kaip ten bus. Kai pagimdysiu, parasysiu, ar "kaip ozka", ar ne

Sutinku, kad vaikas yra labai svarbus, ir jam reikia demesio, meiles ir daug jegu atiduoti. Taciau nesutinku su tuo, kad vaikas yra "auksciau visko". Ir mama gali tureti savo noru ir poreikiu

Gimdyt yra neisvengiama, o va maitint - galima pasirinkti

Matyt jusu sunus tikrai ypatingas , nes nedaugumai taip pavyksta.

vaikai turi savybe augti. jei laiku patenkini ju poreikius, jei duodi jiems tvirta ir sveika pagrinda, jie ilgainiui "atsirisa" nuo motinos ir nueina savo keliu. belieka tik nosinaite pamosuoti.

Musu vaikis nera kazkuo ypatingas.Manau, del to, kad zindomas, nesiojamas nuo gimimo(atsisakem vezimo, nesiojam nesynei)ir nuo gimimo su mumis miegojes-del to yra toks ramus ir pasitikintis ir savim, ir tevais.Del to nekila jokiu bedu nei del lovos, nei del elgesio.


Jo, tikra tiesa.Ka tik gavau is drauges jos naujagimio sunaus nuotraukas ir pagalvojau-ar seniai maniskis buvo toks pats puskuojantis eziukas....O dabar jau visas vyras uzaugo..Ir dziugu matyt ji toki, koks jis auga..

Galima isvengt ir gimdymo - cezario pjuvis, nestumo - isivaikinimas
Tiesiog kol neplanuoji vaikucio - reiskiasi per jauna, nesubrendus tam reikalui, todel ir viskas atrodo kitaip, daug baisiau nei yra is tiesu .
As pvz kai laukiausi pirmo irgi labai bijojau gimdyti - bijojau iki negaliu, kai prasidejo saremiai - niekam nesakiau - tikejausi - praeis, nors zinaujau kad ko gero jau ne . Nestumo metu skaiciau kaip pirma kart gimdancios visada plysta, kaip skauda kai siuna ir apskritai kaip reikia kankintis 2 paras . Rezultatas - nesekmingas gimdymas - pasibaiges Cezario pjuviu. Antro vaikiukio norejau iki negaliu, kai jau pastojau (o buvo labai sunku) - nebijojau nieko, nerealiai norejau gimdyt pati, daug apie tai domejausi, kadangi mergina "sedejo" - buvo planuojama vel operacija, dariau pratimus paskutinem dienom ir ivyko stebuklas - mergina apsiverte kaip priklauso, gimdymas prasidejo 14 val, 20.35 gime maziuke, nesakau kad neskaudejo, bet tikrai buvo pakenciama, neplysau, nekirpo - buvau pati laimingiausia. Tikrai niekad tu pojuciu nekeisciau i CP .
Tiesiog viskam reikia subresti

manau, kad nauda vis tiek yra, kad ir primaitinant, jei kasdien vaikas gautu ir MP, nauda yra

as nescia budama skaiciau kalnus knygu, visa supermama
sakiau, kad niekada nesupsiu vaiko, tures jis man miegojimo ir valgymo rezima, pradesiu primaitinti tuo ir tuo, po to valgys ta ir ta ir pan. ir t.t., daug planu ir nusistatymu buvo, bet laikytis savo taisykliu pavyko tikrai ne visur del supimo net teko pakeisti vezimeli (taip jau isejo, kad arba supti, arba nemiega visai ), rezimas buvo ne kaip man geriau, o kaip paciam vaikui, del valgymo irgi neisejo kaip norejau, nes arba valge ka norejo, arba visai nevalge... ir ka cia pareguliuosi.. kazkaip vaikai sugeba patvarkyti gyvenima savaip, o mamai daznai tenka prisitaikyti

apskritai teorija be praktikos nelabai ko verta, taigi, Juu , susilauksit vaikučio ir galėsit papasakoti kaip sekas

Toms, kas bijo nutįsusios krūtinės (citata iš straipsnio):

Paplitęs įsitikinimas, kad maitinant krūtimi gali pakisti krūtinės forma, ji taps ne tokia stangri. Iš tiesų yra priešingai: būtent maitindamos krūtimi galime išsaugoti gražią jos formą. Kodėl? Nėštumo metu krūtinė smarkiai padidėja, o gimus vaikeliui, jei motina jo nemaitina, pienas liaujasi gamintis ir ji staiga sumažėja. Štai ir dingo buvęs stangrumas. Maitinančių moterų krūtinės dydis keičiasi pamažu, taigi oda staigiai nesuglemba ir baigus maitinti dažniausiai atgauna pirmykštę formą.

Papildyta:
O man pačiai žindymas yra malonumas nuo pat dukrytės gimimo- nei skausmų, nei kančių (pirmą tik savaitę vargau truputį,kol dukrytė gerai išmoko "įsisegti" į krutinę) O ir koks patogumas, kai nereikia jokių mišinių ruošti, ypač naktį Net nekalbu apie emocinę būseną, nes tai žodžiais nenusakoma- man gaila tų mamyčių, kurios to mažo stebuklo nepatirs