Tėvų karšinimas (2)

#193
O musu istorija tokia kad gyvenom pas vyro tevus gal 5 metus po vestuviu, anyta a.a. gere, kol negeria tai zmogus, uzgeria - viskas, namuose pragaras ne gyvenimas verysad.gif tevas buvo toks...galima sakyti po padu bet kankinosi kartu su mumis nes skirtis su ja negalejo ir turbut nenorejo, kai anyta mire (mes jau gyvenom savo mazam butuke) tevas vel pradejo kviestis pas save, aisku is to kilo daug problemu nes vyras turi dar ir broli, kuris aisku kiso savo trigrasi visur doh.gif finale gavosi taip kad turejom su juo tartis ar galim pas teva gyventi lotuliukas.gif likom savanaudziais isnaudotojais nezinia del ko nes galiu prisiekti, man tevo buvo tikrai gaila, jis buvo paluzes, gyventi nutarem didesne dalimi delto kad jis neliktu vienas...na ka gi gyvenam jau 2 metai ir zinoma konfliktuojam nors tikrai nemanem kad taip bus verysad.gif kad ir vakar as apsibariau su juo del vaiku auklejimo, na negaliu nutyleti ir vsio kad ir kaip to noreciau verysad.gif finale - mes vel blogi
Gal ir ne visai i tema, bet esme ta kad gaunasi taip kad gyvenam cia del tevo, bet vistiek esam visiems blogi, toks jausmas kad atsidurem aklavietej - nei grizti atgal (butas musu labai mazas) nei cia likti verysad.gif Padekit prasau isspresti sia dilema, patarkit, gal is salies geriua matosi 4u.gif
Atsakyti
#194
QUOTE(perfekta @ 2008 07 16, 16:09)
O musu istorija tokia kad gyvenom pas vyro tevus gal 5 metus po vestuviu, anyta a.a. gere, kol negeria tai zmogus, uzgeria - viskas, namuose pragaras ne gyvenimas verysad.gif tevas buvo toks...galima sakyti po padu bet kankinosi kartu su mumis nes skirtis su ja negalejo ir turbut nenorejo, kai anyta mire (mes jau gyvenom savo mazam butuke) tevas vel pradejo kviestis pas save, aisku is to kilo daug problemu nes vyras turi dar ir broli


Taip jau kartais susiklosto - gynenam su tėvais, gyvenam del vaikų, vėliau prisideda 'dėl tėvų' ir gyvenimo džiaugsmo kaip ir nebelieka. Aukojame save, kad tik kitiems geriau butų. Beprasmiška. Aš daug metų nedrįsau palikti geriančio vyro, o kai galiausiai po dešimties metų tai padariau, tarsi didžiulis akmuo nuriedėjo nuo manęs. Gyvenimas gražus pasidarė.
Jūs neturit aukoti savo šeimyninės santarvės ir laimės vardan tėvo gerovės. Išeitis būtų susikeisti butais - tėvukas į jūsų maža butuką, o jūs liekat tėvuko bute. Žinau, patarti lengva, taip tap numanau, kad tėvukas nesutiks to daryti, nes jis pripratęs prie žmonių aplink jį, netgi vaidų ir kivirčų (kaip kad buvo esant žmonai gyvai), bet vertėtų pabandyt pašnekėti. Tai nereikštų išvaryti tėvuką, jūs ir anūkai galėtumėt dažnai lankytis pas jį - būtų ramybė visiems, bet manau, kad būtent ramybės tėvukas ir nenori - čia jau įsikiša egoizmas.
Kita išeitis, jei įmanoma kokiu nors būdu padidinti savo turimą gyvenamą plotą (gal paskola?) ir gyventi atskirai.
Pabandykit pakalbėti su tėvuku....
Papildyta:
QUOTE(Radvyle @ 2008 07 15, 17:47)
Na nežinau, aš siūlyčiau užsirašyti į senelių namus. Ten prie Klaipėdos visai neblogi yra.
O su slaugučių ieškojimu tikrai problematiška visur  doh.gif



Gal žinote kokie reikalavimai globėjo paskyrimui - ar priklauso globėjas, ar mokamas jam atlyginimas, ar priklauso kokia pašalpa ligoniui, kur kreiptis?
Taip pat, gal numanote kokie slaugučių įkainiai, net neįsivaizduoju kiek tai kainuoja, kiek siūlyti, jei rasčiau žmogų.
Atsakyti
#195
QUOTE(perfekta @ 2008 07 16, 17:09)

Gal ir ne visai i tema, bet esme ta kad gaunasi taip kad gyvenam cia del tevo, bet vistiek esam visiems blogi, toks jausmas kad atsidurem aklavietej - nei grizti atgal (butas musu labai mazas) nei cia likti verysad.gif Padekit prasau isspresti sia dilema, patarkit, gal is salies geriua matosi 4u.gif

Tai gal tada geriau gyventi dėl savęs ir būti blogiems, nei būti blogiems didesniam bute ir pastoviai maišytis po kojom, klausytis priekaištų ir pan... Nors gyvenimas kartais taip sutvarko, kad niekaip neina pakeisti situacijos. g.gif
Atsakyti
#196
[quote=Alan,2008 07 14, 09:22],
Su ta kompensacija prie Alzheimerio yra taip - kai sergant šita liga pripažįstama visiška negalia, Axura nebekompensuojama . Iki tol - taip. Paskiau, išeitų, ji jau nebeveiksminga. Na, mūsų atveju taip ir yra. Dar pirkau kurį laiką kad ir nekompensuojamą, po kelių mėnesių nutraukėm visai - jokio skirtumo.

mes turejom visiska negalia nuo pat diagnozes patvirtinimo iki isejimo.visa laika buvo kompensuojami 100%is pradziu aricept,paskui axsura.ir tikrai priklauso ja kompensuoti.pagalbiniai kazkokie vaistai kompensuojami kitaip,raminamuosius mums kompensuodavo 80%
Atsakyti
#197
QUOTE(trust @ 2008 07 16, 21:30)
Taip jau kartais susiklosto - gynenam su tėvais, gyvenam del vaikų, vėliau prisideda 'dėl tėvų' ir gyvenimo džiaugsmo kaip ir nebelieka. Aukojame save, kad tik kitiems geriau butų. Beprasmiška. Aš daug metų nedrįsau palikti geriančio vyro, o kai galiausiai po dešimties metų tai padariau, tarsi didžiulis akmuo nuriedėjo nuo manęs. Gyvenimas gražus pasidarė.
Jūs neturit aukoti savo šeimyninės santarvės ir laimės vardan tėvo gerovės. Išeitis būtų susikeisti butais - tėvukas į jūsų maža butuką, o jūs liekat tėvuko bute. Žinau, patarti lengva, taip tap numanau, kad tėvukas nesutiks to daryti, nes jis pripratęs prie žmonių aplink jį, netgi vaidų ir kivirčų (kaip kad buvo esant žmonai gyvai), bet vertėtų pabandyt pašnekėti. Tai nereikštų išvaryti tėvuką, jūs ir anūkai galėtumėt dažnai lankytis pas jį - būtų ramybė visiems, bet manau, kad būtent ramybės tėvukas ir nenori - čia jau įsikiša egoizmas.
Kita išeitis, jei įmanoma kokiu nors būdu padidinti savo turimą gyvenamą plotą (gal paskola?) ir gyventi atskirai.
Pabandykit pakalbėti su tėvuku....
Papildyta:
Gal žinote kokie reikalavimai globėjo paskyrimui - ar priklauso globėjas, ar mokamas jam atlyginimas, ar priklauso kokia pašalpa ligoniui, kur kreiptis?
Taip pat, gal numanote kokie slaugučių įkainiai, net neįsivaizduoju kiek tai kainuoja, kiek siūlyti, jei rasčiau žmogų.

Vakar su juo kalbejomes, tiksliau jo iniciatyva buvo pratestas anas kivircas doh.gif ir prasidejo...niekados tame zmoguje nemaciau tiek egoizmo: as, man, mane, mano...siaubas verysad.gif viskas turi suktis tik paie ji: kaip jam sunku, kiap jis nemiega po tokiu barniu, jis negali nusileisti nes toks jo charakteris (kad kiekvienas turi charakteri tai ne esme) ir kas svarbiausia vienu metu kalba apie tai kad ka as galiu padaryti, as toks esu, ir kodel tu tokia esi, nei pasneki, nei pabendrauji su manim blink.gif blink.gif na kiekgi galima bendrauti gyvenant tam paciam bute, juk kai matais kiekviena diena negali pastoviai susesti ir postringauti apie kazka, bent jau as negaliu, man reikia ramybes, ta ir bandziau jam sakyti, ir galiausiai paklausiau, ar butina buvo mus cia kviestis gyventi jei jau esame tokie blogi?? Jis akis ispute ir i si kl. atsakyti negalejo. Zozdiu "pokalbi" baigem graziuoju, mano iniciatyva nes man jau eme atrodyti kad tas zmogus kakzaip liguistai jautriai reaguoja i savo asmenybe, kaip mazas vaiaks, gal tikrai vaikeja? g.gif
Na jei butu galimybe keistis butais tai zinoma keistumemes bet jis nesutinka dabar nors apie tai buvo pradzioj sneketa... Zodziu kadangi tokie ispuoliai pasitaiko ne taip jau daznai, nutarem gyventi kartu ir elgtis taip pat savanaudiskai tongue.gif nes jei cia gyvensim nereikes imti paskolos ir pirkti buto o galesim isigyti sodyba apie kuria jau seniai svajojam ax.gif
aciu jums uz patarimus 4u.gif Jauciuosi isklausyta ir suprasta
Papildyta:
QUOTE(barsukele @ 2008 07 16, 21:33)
Tai gal tada geriau gyventi dėl savęs ir būti blogiems, nei būti blogiems didesniam bute ir pastoviai maišytis po kojom, klausytis priekaištų ir pan... Nors gyvenimas kartais taip sutvarko, kad niekaip neina pakeisti situacijos.  g.gif

Teoriskai atrodo turetu buti taip kaip jus sakot bet praktiskai taip nelabai gaunasi verysad.gif
Atsakyti
#198
QUOTE(perfekta @ 2008 07 17, 08:10)
Zodziu kadangi tokie ispuoliai pasitaiko ne taip jau daznai, nutarem gyventi kartu ir elgtis taip pat savanaudiskai tongue.gif nes jei cia gyvensim nereikes imti paskolos ir pirkti buto o galesim isigyti sodyba apie kuria jau seniai svajojam ax.gif
aciu jums uz patarimus 4u.gif Jauciuosi isklausyta ir suprasta


Žinai, ko gero geriausias sprendimas šiuo atveju, sakau iš savo patirties, nes yra gerai žinomi tokie išsiraitymai ir išsisukinėjimai, išsigynimai. Aišku, kai pagalvoji, o ko nepasinaudoti jo gyvenamu plotu, nes, kiek suprantu, karšinti reiks jums, jei jau ką... Tik turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimą ir nekaltinti vyro, ant vaikų neleisti garo kai sunku bus. O bus... Ir gerai žinomas tas noras pasikalbėti, iki negalėjimo. Ateina, atsisėda ir davai kaimo pletkus pasakoti, kas ką sakė, apie ką, kas ką apsivilkęs buvo, o jei kur išgirsdavo, jei kas apie mus ką pasakė, tai ant karštųjų ta naujiena pranešama. ir reikia klausytis, pritarti, nes kitaip- manęs nenori unsure.gif , nekenčia blink.gif . na, žodžiu.... smile.gif
Atsakyti
#199
QUOTE(irculia10 @ 2008 07 16, 23:00)
mes turejom visiska negalia nuo pat diagnozes patvirtinimo iki isejimo.visa laika buvo kompensuojami 100%is pradziu aricept,paskui axsura.ir tikrai priklauso ja kompensuoti.pagalbiniai kazkokie vaistai kompensuojami kitaip,raminamuosius mums kompensuodavo 80%


Visišką negalią dėl Alzheimerio?.. g.gif Žinai, pati tuos jų talmudus kartu su šeimos gydytoja ir psichiatre varčiau - dar svarstėm, kas geriau, ar dalinė negalia ir kompensuojama axura, ar visiška negalia ir nebekompensuojama... Dabar galvoju, kas čia ne taip... Ai, prisiminiau. Pakeitimai dėl kompensuojamų vaistų. Tėčiui visiška negalia pripažinta 2007 pavasarį - ir axura buvo jau išbraukta iš Alzheimeriu sergantiems kompensuojamų vaistų sąrašo. Tavo ligonei Alzheimeris diagnozuotas anksčiau, todėl ir gavote tuos kompensuojamus. Ale kiek iš jų buvo naudos, tavo manymu? Paskutiniaisiais metais ypač?.. g.gif

Geros dienos visoms 4u.gif
Atsakyti
#200
QUOTE(Alan @ 2008 07 17, 12:23)
Visišką negalią dėl Alzheimerio?..  g.gif  Žinai, pati tuos jų talmudus kartu su šeimos gydytoja ir psichiatre varčiau - dar svarstėm, kas geriau, ar dalinė negalia ir kompensuojama axura, Tavo ligonei Alzheimeris diagnozuotas anksčiau, todėl ir gavote tuos kompensuojamus. Ale kiek iš jų buvo naudos, tavo manymu? Paskutiniaisiais metais ypač?..  g.gif 



diagnozavo 2003 alzheimeri israse aricept ,kai po keliu metu prasidejo progresas pakeite i axsura.del naudos negaliu pasakit nei taip nei ne.kad pagerejimo nelaukt perspejo is karto .pries pabaiga girdejau kad aricept geresnis vaistas nei axsura,kiek tiesos nezinau.tik su axsura labai greit viskas baigesi ,o gal taip buvo lemta.
o del to kad buvo vaistas isbrauktas is kompensuojamu saraso tai logiskai mastant turetu ir mums buti nutrauktas.kazkas ne taip g.gif be to mums visiska negalia dave iskarto ir neterminuotai(kisio neprase,bet uzuojautos zodzius pasake).cia apie siauliu psih.komisija.
geros dienos visoms
Atsakyti
#201
QUOTE(irculia10 @ 2008 07 17, 19:32)
kisio neprase,bet uzuojautos zodzius pasake

Labai retai gydytojai iš tikrųjų užsimena apie kokį nors mokestį. Tai mes dažnai „išgirstame“ arba „iššifruojame“ iš pokalbio. mirksiukas.gif
Atsakyti
#202
QUOTE(perfekta @ 2008 07 17, 07:10)
ir kodel tu tokia esi, nei pasneki, nei pabendrauji su manim blink.gif  blink.gif

ar butina buvo mus cia kviestis gyventi jei jau esame tokie blogi??

nes jei cia gyvensim nereikes imti paskolos ir pirkti buto

Viskas gyvenime turi savo kainą. 4u.gif Jis jus kvietėsi, kad turėtų, kas jį suprastų ir užjaustų, jūs – kad įgytumėt plotą. Žodžiu, abeji nenorėjote turėti rūpesčių. g.gif Taip, plotą jūs turėsite, bet vėliau ar anksčiau jums teks spręsti ir jo „problemėles“. Kuo anksčiau suprasite, kad sveikas žmogus šiaip sau į savo namus vaiko visos šeimynos gyventi nesikviečia, o tik dėl to, kad numato (o gal jau ir mato?) savo negalią, tuo mažiau stresuosite (nes palengva prisitaikysite prie jo senatvinių keistenybių). Juk „nematyti“ vieniems kitų bendrame bute beveik neįmanoma 4u.gif , nebet tik laikinai.
Visada maloniau kitam kažką dovanoti, nei laikyti ištiesus delną. 4u.gif Iš anksto numatytos minutės bendravimui taip pat gali būti neįkainojama dovana senukui. wub.gif O ir jums ramiau, nors tai pajusite tik vėliau.
Atlikta pareiga sukuria ramybės jausmą. wub.gif

Papildyta:
QUOTE(trust @ 2008 07 15, 12:34)
Gal kas žinot, kokią sąžiningą moteriškę, kuri sutiktų tokiai globai ar net gyvent kartu.

Sąžiningos moteriškės atsiranda, kai šalia būna rūpestingi vaikai. 4u.gif
Atsakyti
#203
QUOTE(trust @ 2008 07 16, 19:30)
Gal žinote kokie reikalavimai globėjo paskyrimui - ar priklauso globėjas, ar mokamas jam atlyginimas, ar priklauso kokia pašalpa ligoniui, kur kreiptis?
Taip pat, gal numanote kokie slaugučių įkainiai, net neįsivaizduoju kiek tai kainuoja, kiek siūlyti, jei rasčiau žmogų.

Ar globėjas reikalingas, sprendžia teismas, jei žmogus neveiksnus ar dalinai veiksnus. Dokumentus paruošia advokatas (mokamas), teismo procesas dėl globos nemokamas. Pašalpa ligoniui priklauso nuo ligos laipsnio. Iki 790 Lt per mėn. už visišką negalią. Globėjais gali būti vaikai arba svetimi žmonės, jei vaikai teisiškai atsisako globoti. Globėjas jokio atlyginimo negauna, tai panašu kaip vaiko įsūnijimas iš vaikų namų. Neatlygintinai. Svetimam žmogui „atidavę“ kartais vaikai prieš tai pasistengia ir jam padovanoti kokį senuko butuką (atiduodamas būsimas palikimas, bet „netenkama“ ir rūpesčių).
Slaugę vidury Lietuvos didmiestyje galima pasamdyti po 5–6 Lt už val. ne per firmą, bet būna ir po 4–10 Lt. Didesnė kaina, jei darbas intensyvus (samdoma ne darbo dienai, o 4 valandoms) arba samdytojai pinigingi („užsieniečiai“ priskiriami tokiems 4u.gif ).
Atsakyti
#204
QUOTE(Simense @ 2008 07 17, 22:53)
Ar globėjas reikalingas, sprendžia teismas, jei žmogus neveiksnus ar dalinai veiksnus. Dokumentus paruošia advokatas (mokamas), teismo procesas dėl globos nemokamas. Pašalpa ligoniui priklauso nuo ligos laipsnio. Iki 790 Lt per mėn. už visišką negalią.


Labai ačiū už išsamią informaciją. Labai pagelbėjot smile.gif
Atsakyti