Tėvų karšinimas (2)

#169
QUOTE(Radvyle @ 2008 06 24, 10:02)
Su tuo globos poreikiu irgi nieko nepavyko - vietinis psichologas parašė puikias išvadas, pasiklausęs, kaip senelis gražiai pasakoja apie ariamus laukus ir sėjamas bulves (šių darbų nedirba jau penkmetį). Niekas nemato to, kad jis nebesugeba užsisagstyti drabužių, neretai pridaro į kelnes  doh.gif

Su tais psichologais ir man mįslė - kai senuką paguldom į ligoninę, tai gydytojai laiko jį visiškai neatsakingu už savo poelgius, nesuprantančiu, kas su juo vyksta (iš tiesų, jis dar šiek tiek susigaudo, tik kai kuriuos įgūdžius yra praradęs), šeimos gydytojai, kuri nuolat su juo bendrauja, irgi akivaizdu, kad jis vienas gyvent negali, o štai psichiatrės (rodos) išvada - kuo puikiausiai gali doh.gif .
Stiprybės jums, Radvyle. Ką nors pakeisti seno žmogaus gyvenime praktiškai neįmanoma nesulaukus didžiulio pasipriešinimo.
Atsakyti
#170
visom labutis.simense kaip tavo mama laikosi kitur gyvendama?gal artimeji dabar supras ka reiskia toki ligoniuka priziureti ir dazniau tave pavaduos.
radvyle tavo atvejis tikras kosmaras .persasi mintis kad psihiatras visiskas nenaudelis kuriam labai truksta pinigu.
gero ir ramaus savaitgalio 4u.gif
Atsakyti
#171
QUOTE(irculia10 @ 2008 07 04, 21:47)
visom labutis.simense kaip tavo mama laikosi kitur gyvendama?gal artimeji dabar supras ka reiskia toki ligoniuka priziureti ir dazniau tave pavaduos.

Labutis. Dar nieko negaliu pasakyti. Iš kelių kartų sunku spręsti. Sunkumą galima pajusti, jeigu ištisai be jokių prošvaisčių žiūri vienas. O jeigu pasiimama tik porai dienų, tai gaunasi panašiai kaip su svečiais – atbuvai, o toliau visas laikas tavo. Ir nuovargio tokio nėra.
Šiuo metu reikia, kad viskas susigulėtų. 4u.gif Mama pas mane, ir aš mokausi naujos gyvenimo tvarkos. Nes kai kas pasikeitę. Anksčiau, kad ir kokia fazė buvo, vis dėlto buvau duktė. O globėjos statusas įpareigoja. 4u.gif
Atsakyti
#172
QUOTE(irculia10 @ 2008 07 04, 22:47)
radvyle tavo atvejis tikras kosmaras .persasi mintis kad psihiatras visiskas nenaudelis kuriam labai truksta pinigu.

Mes nelinkę jam mokėti. Tik šiuo atveju dėl situacijos kaltas jau nebe psichiatras, o ligoninės psichologė. Na nieko, pabandysim tikslą pasiekti iš kitos pusės blush2.gif
Atsakyti
#173
QUOTE(Radvyle @ 2008 07 07, 19:53)
Mes nelinkę jam mokėti. Tik šiuo atveju dėl situacijos kaltas jau nebe psichiatras, o ligoninės psichologė. Na nieko, pabandysim tikslą pasiekti iš kitos pusės  blush2.gif

Gal jūs neturėjote galimybės su ligoninės psichologe pasišnekėti? Artimųjų nuomonė paprastai daug reiškia. 4u.gif
Atsakyti
#174
QUOTE(Simense @ 2008 07 08, 11:44)
Gal jūs neturėjote galimybės su ligoninės psichologe pasišnekėti? Artimųjų nuomonė paprastai daug reiškia.  4u.gif

Gal, jeigu prie tos nuomonės pridėtas maišelis su "lauktuvėm" tongue.gif .
Atsakyti
#175
QUOTE(Una Li @ 2008 07 08, 18:58)
Gal, jeigu prie tos nuomonės pridėtas maišelis su "lauktuvėm" tongue.gif .

Ne visada taip. 4u.gif Jeigu galvoji, kad turi „duoti“, tai ir duosi. Ir galvosi, kad viskas yra nuperkama. O juk ne viskas nuperkama. 4u.gif












Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Simense: 08 liepos 2008 - 19:39
#176
QUOTE(Simense @ 2008 07 08, 20:36)
Ne visada taip.  4u.gif Jeigu galvoji, kad turi „duoti“, tai ir duosi. Ir galvosi, kad viskas yra nuperkama. O juk ne viskas nuperkama.  4u.gif

Taigi negalvojau ir nedaviau, tai man pasakė, kad pati tokiame amžiuje norėtų turėti tokią galvą, kaip mano tėvukas, kuris naktį neranda kaip išeit iš kambario ir kur užsidegt šviesą, o parduotuvėj jau 8 metai negali apsipirkt, nes neranda kur padėtas reikalingas produktas (apie sudėtingesnius pirkinius nėra nė šnekos), pradėjęs sakinį dažnai negali jo užbaigt (nebesurezga minties), per sniegą išeina su vasariniais batais ir t.t. Jos nuomone, jis pajėgus gyventi savarankiškai ax.gif .
Atsakyti
#177
QUOTE(Una Li @ 2008 07 08, 23:41)
Taigi negalvojau ir nedaviau, tai man pasakė, kad pati tokiame amžiuje norėtų turėti tokią galvą, kaip mano tėvukas, kuris naktį neranda kaip išeit iš kambario ir kur užsidegt šviesą, o parduotuvėj jau 8 metai negali apsipirkt, nes neranda kur padėtas reikalingas produktas (apie sudėtingesnius pirkinius nėra nė šnekos), pradėjęs sakinį dažnai negali jo užbaigt (nebesurezga minties), per sniegą išeina su vasariniais batais ir t.t. Jos nuomone, jis pajėgus gyventi savarankiškai ax.gif .

Kai kada reikia laiko įvairiems dalykams išsiaiškinti. 4u.gif O kaip reagavo psichologė (psichiatrė?), kai tai papasakojot? Apie tuos batus ir kitus neįprastus dalykus.
Atsakyti
#178
Kažkada jau rašiau, rodos, kad mums šeimos gydytoja po eilinio insulto ir plaučių uždegimo pasiūlė kreiptis dėl išlaidų priežiūros kompensavimo (tada buvo 157 Lt). Nuėjom pas vieną gyd. (neįsidėmėjau, bet jei išrašo antidepresantus mamai, tai gal psichiatrė), ta pritarė, kad reikalinga nuolatinė priežiūra, o kai suabejojau ar gausim, nes jis puikiausiai žino, kiek jam metų, adresą, kuri metų diena (kasdien kokius 16 kartų išklauso ir pažiūri žinias per radiją ir tv.), tai toji gydytoja sako, jam jau vien dėl amžiaus turėtų duot ir be kitų sutrikimų... Liepė kreiptis į kt, gydytoją, kuri turi pasirašyt kažkokius popierius (toji, manau, psichologė), o ta pareiškė, kad pati norėtų tokia būti ir, kad jis puikiausiai galėtų gyventi vienas. Daugiau nebesidomėjau, nes man tampyt senuką po poliklinikas, laukt ten valandas, žemintis dėl pusantro šimto litų irnesakyk.gif , juk aš savo tėvą prižiūriu ne už pinigus. Tiesiog pagalvojau, kad galėčiau daugiau ką jo patogumui nupirkt už tuos pinigėlius, tai ir bandžiau. Nieko aš tai bobikei nesakiau, bet širdy vistiek palinkėjau, kad tikrai senatvėj tokią galvą turėtų blush2.gif ...
Atsakyti
#179
QUOTE(Una Li @ 2008 07 09, 12:05)
Liepė kreiptis į kt, gydytoją, kuri turi pasirašyt kažkokius popierius (toji, manau, psichologė), o ta pareiškė, kad pati norėtų tokia būti ir, kad jis puikiausiai galėtų gyventi vienas. Daugiau nebesidomėjau, nes man tampyt senuką po poliklinikas, laukt ten valandas, žemintis dėl pusantro šimto litų irnesakyk.gif , juk aš savo tėvą prižiūriu ne už pinigus. Tiesiog pagalvojau, kad galėčiau daugiau ką jo patogumui nupirkt už tuos pinigėlius, tai ir bandžiau. Nieko aš tai bobikei nesakiau, bet širdy vistiek palinkėjau, kad tikrai senatvėj tokią galvą turėtų blush2.gif ...

Gal ir be reikalo nepasakėt? g.gif Juk demensiniams ligoniams yra ir pagerėjimo periodai. Tai jei pataikėt per tokį nueiti arba jis buvo dėmesingesnis (juk žinome, kaip tokie senukai svečiams atrodo sveikutėliai mirksiukas.gif ), tai ji ir nesužinojo. sad.gif
Tėvai paprastai žiūrimi ne už pinigus. Bet kai reikia samdyt slaugę ar nupirk kokį brangesnį senatvės naštai palengvinti daiktą, tai tie pinigėliai oi kaip praverčia. 4u.gif


Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Simense: 09 liepos 2008 - 14:22
#180
QUOTE(Simense @ 2008 07 08, 11:44)
Gal jūs neturėjote galimybės su ligoninės psichologe pasišnekėti? Artimųjų nuomonė paprastai daug reiškia.  4u.gif

Nė velnio ta artimųjų nuomonė nėra įdomi. Ir tikrai be kišenės patepimo niekas geranoriškai nepuola suprasti ir padėti.
Papildyta:
Mums visi aiškina, kad tai yra normali ligos eiga ir senukas puikiai laikosi. Tą patį girdėjome ir slaugant močiutę. NUSIBODO TAI GIRDĖTI, kažkaip norėtųsi realios pagalbos. Bent jau materialinės.
Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2008 07 09, 13:05)
jis puikiausiai galėtų gyventi vienas

Taip, taip, mūsų senolis irgi kuo puikiausiai gali gyventi vienas. Marškinių užsisagstyt ar valgyt pasidaryt/pasiimt iš šaldytuvo nepavyktų, bet šiaip jam tikrai nebūtina nuolatinė globa lotuliukas.gif SMAGU
Atsakyti