Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas

Tai vis dėlto natūralus gimdymas vertinamas kaip "kokybiškesnis" procesas nei cezaris. Tik rezultatas "vienodas". Ir dar teigiama, kad galima pasirinkti? Koks pasirinkimas, jei kūdikis gimdoje ne galvine pirmeiga?

ragnez, aš nemanau, kad visos patiria tas pačias emocijas gimdydamos taip ar kitaip. Manau, kad tos patirtys yra pernelyg mistifikuojamos ir kažkodėl būtinai į " gražiąją" pusę. Mano du kartai visiškai skirtingi ( aš apie tai, ką jaučiau), manau, kad tos, kurios tiesiog kentėjo, nesuprato, už ką, pasižadėjo daugiau negimdyt arba net negalėjo , žiūrėdamos į savo vaiką, pamiršti nemalonių išgyvenimų, nedrįsta rašyt, nes visuotinė euforija "gimdymas yra stebuklas" jas gąsdina. Sukrečiančių patirčių būna, manau, tiek tokiu, tiek kitu atveju. Jei dar pridėtume mirtis, apsigimimus ir kitas baisybes, sukrėtimo , pamokų ir "pamokų" tik gausėtų.

Apie vairavimą: bet kuriuo atveju, žigulį, maskaradą ar bolidą, reikia mokytis vairuoti. Ir niekas už tave to nepadaro, o mokytojo pagalba labai pravarti.

uve, labai panašu į tai, ką sprendžiu ( vis dar, nors kasmet vis rečiau) aš. Manau, toks "vidutinis' sprendimas, laikinai leidžiantis funkcionuoti tarp žmonių ir nekonfliktuoti su savimi, yra savo autentikos apribojimas bendrabūvio labui- jei "aš" reikalauja garsios muzikos naktį, o butas- daugiabuty, tai siūlau būt neautentišku. Bet jei "aš" nemyli kaimyno, tai jo valia. Jei kaimynas dergia, tai verta sveikintis ir po to pareikšt pretenzijas. Gal supras. Jei ne- tai su kiaulėm nėra ko ir kalbėtis. štai su meile/nemeile vaikams/tėvams susidorot sunkiau. Kažką jaučiu bet kuriuo atveju, man problemiška atrodo , kad tai, ką aš jaučiu, ne visai atitinka mano pačios susikurtą vaizdinį , kokia ta meilė turi būti. Pamažu su tuo irgi tvarkausi, nes mano jausmai bet kuriuo atveju autentiški, mano, man jų negėda ir niekam žalos tuo nedarau. Statistinis vidurkis- visiška teorinė išdvasa, dėl jo neverta net burnos aušint.

o jeigu rytoj mums ant galvos nukris halio kometa?

ash kalbu ne apie ribinius atvejus, o apie samoningus pasirinkimus.
noriu pasakyti, kad abiem atvejais gauni vaika, tik naturalus gimdymas nebutinai palieka randus, padarius cezari - randas neishvengiamai lieka.
anyway, mes kalbame ne apie gimdymus - tai tebuvo pavyzdys. kalbame apie pozityvu mastyma - galbut, apie pozityvu mastyma kaip saves tobulinimo technologija.

ash nesu "koncepcine" naturaliste ( jau teisinuosi). nesiulau gyventi urvuose prisidengus kailiais ir medzhioti mamutus su ietimis. tuo labiau, kad tai neimanoma, net ir prie geriausiu noru.
tachiau, keliu klausima, ar tikslas visuomet pateisina priemones? ar kartais proceso kontroles perleidimas efektyvioms technologijoms nera musu baimiu ir nepasitikejimo savimi ishraishka?

mąstome pozityviai?

pozityvus mąstymas negali būti siejamas išimtinai su konservatyviomis vertybėmis. man regis, tokio mąstymo dominantė - pagarba kitam, jo kitoniškumui.

panašu, kad diskusija virto aklųjų pokalbiu apie juodą katiną juodam kambary. Reikia kokio postūmio, gal "technologijas" išbandžiusiųjų patirties, kad galėtume diskutuot toliau ta kryptimi.

apie baimes- ko gero, ne, nėra. Mano atveju tai kaip tik žingeidumo ir noro žengt toliau išraiška.

ka gi, belieka laukti jeronimo pasirodymo. jis pas mus pazhangiu technologiju meistras.

ką gi, gal tiks ir jeronimas , nors laukiu ir kitų apsireiškimų.

Nu galiu ir aš nuo ryt prisijungt....Apie ką kalbėt ?

apie pojuchius, jausmus, pozityvu mastyma, technologijas ir zhopa

prie viso pozityvaus mastymo, jeigu kambaryje prishikta - smirda. gali save itikineti, kad nesmirda. bet shudas turi tokia objektyvia savybe - jis smirda, nepriklausomai nuo to, ka mes apie ji galvojame. ir tol, kol nepakrutinsime zhopos ir neishmeshime meshlo, kambaryje dvoks. ir net po to, kai visi kampai ishblizginti ir ishpurkshti ajax'u, gali tekti iiilgai ir nuobodzhiai vedinti, kol isigerusi smarve pranyks. zhinoma, pasitelkus pozityvu mastyma ir technologijas, shi nemalonu darba galime padaryti greicheu ir efektyviau. bet tiesa, kaip bebutu liudna, paprasta: kad ir kaip skaudu ir nemalonu, zhopa teks pakrutinti. nes vien nuo pozityvaus mastymo meshlas neishsimezhia. be to, jis turi ir kita objektyvia savybe - pridzhiuti. kuo ilgeu shuda reflektuoji nekrutindamas zhopos, tuo sunkeu darosi veleu ji nugremzhti.

be abejo, yra ir kita isheitis - susirinkti shmutkes ir neshti muila ish prishikto kambario. deja, niekas negarantuoja, kad begdamas nuo vilko, neuzhsirausi ant meshkos, ty, kokios nors frekenbok, kuri ne tik privers shikti i klozeta, bet pashikus pachiam nusishluostyti uzhpakali, su shepechiu nuplauti klozeta ir nusiplauti rankas...

the end.

Viskas aišku.. a kur čia temoj skelbiama pasąmonė?