Ar verta gyventi kartu iki vestuvių?

ai tik dėl to? maniau jau kokie bažnytiniai dalykai ...

Na jei nesigaili nusidėjęs tai ir neieškai to atleidimo

Tik nuodėmė dėl to, kad nesijauti nusidėjęs, niekur nedingsta

Bet jeigu ta nuodeme nemaiso gyventi, o netgi padeda tai irgi gerai Kas zino, gal Dievas savo istatymuose spraga padare, juk visiems visko pasitaiko

aš daba šiek tiek ne į temą paklausiu, o kas religijoje kalbama apie dinozaurus? kad jie egzistavo - faktas, bet vat mastau ir niekaip negaliu prisiminti ką apie tai sako religija atsiprašau už nukrypimus

bet jei į tai nesigilini tai ir galvos neskauda O jei tos "nuodėmės" nedaro manęs nelaimingos, neslegia, tai ir nematau reikalo gilintis Tai pvz. seksas iki vedybų manęs neslegia. Slėgtų jei neištikima būčiau, bet anaiptol ne prieš Dievą, o prieš save. Nes mano moralės normos jau to neleidžia
Papildyta:


Matai, kai buvo rašoma Biblija, dar nebuvo paleontologų

(sorry, ne į temą)

Tu tiki į Dievą , ar tik taip sau naudoji tą sąvoką? Kas gi yra Dievas jei laikai Jį klystančiu?


Tu hierarchijoje save statai aukščiau už Dievą, tavo moralinės normos - svarbiau nei Dievo? Ar ne iš jo gavome savo gyvenimą? Ar ne jam už jį turėsime atsiskaityti?

na as gal ne i tema, bet kur konkreciai dievas pasake, kad gyventi nesusituokus iki vedybu yra nuodeme?

Mozei 6 Dievo įsakyme.

Kažkaip nesistengiau niekada to lygint ir nesistengsiu. Jis sau, aš sau Gerai nors ne senovės Egipte gyvenu

Kaip jau kažkas išsakė man artimą nuomonę, būtent kad negalima kampų šlifuoti tik po vestuvių, nes gali būti tokių, kurie nenusišlifuos ir vėliau prives prie skyrybų. Lygiai taip pat tų vadinamų kampų gali ir naujų atsirast gyvenimo eigoj, bet kuo anksčiau dalį jų (bent jau žinomų ir akivaizdžių) "apdirbi", tuo manau tik patiems geriau. Kokį primityvų pavyzdį čia duot Elementarūs buitiniai nesutarimai ir neaiškios situacijos, kai vieną mama vienaip mokino daryti, kitą kitaip (ir vos ne priešingai) ir kuri gi tvarka nusistovės naujoje šeimoje. Ar šiaip nesusišnekėjimas, aiškus norų neišsakymas... Tarkim paskutinis atvejis iš praktikos - vakarą leidom prie TV, paskui MB pakilo į viršų miegot, užsidarė miegamajame, aš likau pirmam aukšte žiūrėt filmą. Po valandos MB nulipa žemyn, mūsų pokalbis: MB: "Neini dar miegot?", aš: "Dar ne. Tu eik, miegok. TV netrukdo?", MB: "Netrukdo." Ir bac, kitą dieną MB užsiši.kęs , nes kaip sužinau aš "specialiai pilnu garsu leidau TV ir jam trukdžiau miegot". Pasirodo šitoj situacijoj (beje pasitaikiusioj pirmąkart) aš turėjau tiesiog susiprast vien iš to, kad jis po valandos vėl atėjo. Viskas, aiškinamės, turiu įrodinėt, kad nei pilnu garsu, nei specialiai, o svarbiausia kad ne ekstrasensė aš ir tikiu tuo, ką jis man atsako... Žmogus įsižeidęs, pokalbis nemalonus.
Tai va, tokias buitines smulkmenas/nesutarimus aš labai pageidauju maksimaliai atskleist iki vestuvių ir "susistyguot" abiems jose, nusistatyt namuose tvarką, kad pirmus saldžius mėnesius galėtume leisti kur kas tikslingiau, pvz. vietoj aiškinimosi "kodėl tą aną" lovelėj burkuot




Atkreipiu dėmesį, kad nuodėme tai laikoma Jūsų išpažįstamame tikėjime. Reikia nepamiršt, kad ne visi žmonės yra tikintys, taigi ne visiems tai yra nuodėmė. Ir net įstatymai reglamentuoja tam tikrus kartu gyvenančių nesusituokusių vyro ir moters santykius. Ir nėra religijos valstybinės, kurios kanonai sakytų - taip, tai nuodėmė...

Mane kaltina rožiniais akiniais, bet kai kurių pasisakymai ne mažiau rožiniai. Niekaip nesuprantu kam tos repeticijos jei tą "spektaklį" puikią sustyguotą santuoką matys tik tie patys, kurie ir repetuoja? Pasibando, kad santuoka būtų laiminga (dar kiek suprasčiau jei teigtų, kad jau kai yra santuoka ji nenutraukiama), bet jei nelaiminga, tai lygiai taip pat sėkmingai žada skirtis, kaip ir būtų skyręsi iki vedybų... pati santuoka, tas popierėlis teigiate, kad kaip ir nieko nereiškia, bet dėl jo sudarymo reikalingas bandomasis laikotarpis, o nei bandomasis laikotarpis, nei santuoka negarantuoja nieko pastovesnio, nes gyvenimas sakote nenuspėjamas... Dievas nieko nereiškia, na nebent interesai autampa, o šiaip Jis sau, o jūs sau, bet tuoktis kaip ir prie altoriaus žadate... Bloga tik tai kas uždrausta įstatymais o visa kita leistina... (nemandagumas neuždrausta, užleisti atsisėsti senutei neliepia įstatymai, paguosti verkiantį neįsako... tai Nuodėmės neegzistuoja, bet jei kasnors pasakys, kad kažkas nuodėmė tai baisiai įsižeidžiate (ko jei tokių nuodėmių nepripažįstate, ar iš viso esate netikintys, ar kaip kažkas tikslino "jų tikėjimas to nedraudžia"...
Košė ir jokio aiškumo, bent jau aš nematau logikos . Suprantu, kad gyvenime visokių blogybių būna, turbūt jų ir bus, bet kam teigti, kad tai puiku, kad tai sektinas ir teisingas kelias?

Aš daug klaidų dariau ir darau ir tikrai negyvenu taip šventai, kaip norėčiau, bet kam sakyti, kad gerai yra tai, kas išties nėra tikras gėris, kas turi didelių trūkumų... Jei aš tingiu, tai negi turiu sakyti, kad taip tingėti gerai? Aš ir tingėdama sakysiu, kad tingėti - blogai. O jūs sakote, kad ir savo vaikam parekomenduosit taip pagyventi... O jei pagyvens su vienu, paskui su kitu... paskui su 10, vistiek manysit, kad gerai?

Na realetyvu... Būna tokių kurie sugeba apsivesti 7 kartus, vienas bažnyčioje, kiti 6 CMB

Na čia aišku irgi nuo požiūrio priklauso, jei gyveni, tam kad "pabandyti", tai... nu man bandyti nereikėjo ir to net galvoj neturėjau. Plaukiau kur liepia širdis ir tiek