QUOTE(Otina @ 2008 03 27, 21:02)
<...>
Tai va, tokias buitines smulkmenas/nesutarimus aš labai pageidauju maksimaliai atskleist iki vestuvių ir "susistyguot" abiems jose, nusistatyt namuose tvarką, kad pirmus saldžius mėnesius galėtume leisti kur kas tikslingiau, pvz. vietoj aiškinimosi "kodėl tą aną" lovelėj burkuot
Atkreipiu dėmesį, kad nuodėme tai laikoma Jūsų išpažįstamame tikėjime. Reikia nepamiršt, kad ne visi žmonės yra tikintys, taigi ne visiems tai yra nuodėmė. Ir net įstatymai reglamentuoja tam tikrus kartu gyvenančių nesusituokusių vyro ir moters santykius. Ir nėra religijos valstybinės, kurios kanonai sakytų - taip, tai nuodėmė...
Mane kaltina rožiniais akiniais, bet kai kurių pasisakymai ne mažiau rožiniai. Niekaip nesuprantu kam tos repeticijos jei tą "spektaklį" puikią sustyguotą santuoką matys tik tie patys, kurie ir repetuoja?

Pasibando, kad santuoka būtų laiminga (dar kiek suprasčiau jei teigtų, kad jau kai yra santuoka ji nenutraukiama), bet jei nelaiminga, tai lygiai taip pat sėkmingai žada skirtis, kaip ir būtų skyręsi iki vedybų...

pati santuoka, tas popierėlis teigiate, kad kaip ir nieko nereiškia, bet dėl jo sudarymo reikalingas bandomasis laikotarpis, o nei bandomasis laikotarpis, nei santuoka negarantuoja nieko pastovesnio, nes gyvenimas sakote nenuspėjamas...

Dievas nieko nereiškia, na nebent interesai autampa, o šiaip Jis sau, o jūs sau, bet tuoktis kaip ir prie altoriaus žadate...

Bloga tik tai kas uždrausta įstatymais

o visa kita leistina... (nemandagumas neuždrausta, užleisti atsisėsti senutei neliepia įstatymai, paguosti verkiantį neįsako... tai Nuodėmės neegzistuoja, bet jei kasnors pasakys, kad kažkas nuodėmė tai baisiai įsižeidžiate (ko jei tokių nuodėmių nepripažįstate, ar iš viso esate netikintys, ar kaip kažkas tikslino "jų tikėjimas to nedraudžia"...
Košė ir jokio aiškumo, bent jau aš nematau logikos

. Suprantu, kad gyvenime visokių blogybių būna, turbūt jų ir bus, bet kam teigti, kad tai puiku, kad tai sektinas ir teisingas kelias?
Aš daug klaidų dariau ir darau ir tikrai negyvenu taip šventai, kaip norėčiau, bet kam sakyti, kad gerai yra tai, kas išties nėra tikras gėris, kas turi didelių trūkumų... Jei aš tingiu, tai negi turiu sakyti, kad taip tingėti gerai? Aš ir tingėdama sakysiu, kad tingėti - blogai. O jūs sakote, kad ir savo vaikam parekomenduosit taip pagyventi... O jei pagyvens su vienu, paskui su kitu... paskui su 10, vistiek manysit, kad gerai?