Ar verta gyventi kartu iki vestuvių?

Kiek pamenu tai ne. O sekso vengdavo taip: ji dirbdavo iki negalejimo, kad gryzus namo krisdavo i lova ir is kart uzmogdavo....na o vyras jos zvejys, tik neparase kokias zuveles gaudo ir kaip daznai i ta zvejyba vaziuoja

Klaidinga interpretacija... Nu nėr kaip rašyti "medaus mėnesiai", kaip ir vienas toks yra. Įsivaizduokit, kaip tarkim pačioj santuokos pradžioj moteris svaigsta iš laimės, kad tapo savo mylimojo žmona (vėliau apsipranta). Arba norėdama, kad vaikas būtų pradėtas santuokoje, svaigsta nuo minties, kad štai ne šiaip jiedu saldžiai mylisi, bet dėl kūdikio... Tokį saldumą turėjau minty. Ir tai, kad pirmus savo santuokos mėnesius norėčiau prisimint kaip nors taip ar panašiai ar bent jau kaip elementarų gyvenimą, siekiant kažkokių naujų bendrų gerų tikslų, o ne aiškinantis kokius buitinius nesklandumus ir mokantis susikalbėti tose situacijose, kad tos situacijos būtų nebe naujos, o jau įprastos.
Labiau bijočiau nusivilti, jei tekėčiau nepagyvenus prieš tai kartu, nepasidalijus bendrom buities nuobodybėm ir kitkuo, ko nebūna/nežinai/negali numatyt tik susitikinėjant.
Faktas, kad štai kartu apsigyvenus nėra super malonu "šlifuotis kampus", tik aš žiūriu į tai kaip į natūralų ir neišvengiamą dalyką. Beje, kiekvienai nuoširdžiai linkėčiau patirti tiek saldumo, kiek per du susitikinėjimų metus teko man

Ačiū Aš labai tikiuosi, kad pasisakys argumentuotai.





Man dar patiko šis pukita999 padarytas situacijos "pjūvis", irgi labai įdomu sulaukt komentarų

Kazkodel jauciu, kad komentaru siandien jau nebesulauksim

na aš vėl savo trigrašį įkišiu, kažkuri diskusijoje paminėjote vaikus... norėčiau pasidomėti, kaip jus vaikus auklėjate? Ar dievas ir religija ir iš to išeinančios "gyvenimo tiesos" nėra primetamos, nėra įperšamos? Pamenu gerai viena atsitikimą, kai teko vaikystėje likti nakvoti pas fainuolę tetą. Visada ją ir jos šeimą tokiais fainais (10mečio vaiko akimis žiūrint) laikiau. Ir kokis šokas mane ištiko, kai prieš miegą, aš ir sesuo buvom pakviestos į svetainę skaityt rožančiaus. Ir taip sekantį vakarą, o sekmadienio rytą buvom nuvežtos į bažnyčią ir nusiųstos patarnauti ar kaip tai vadinasi (na kai mergaites baltom suknytėm aprengia, paduoda gėlytes, tenka palei altorių pastovėt, apeiti aplink bažnyčią ratus kelis). Man tai iki šiol vienas nemaloniausių prisiminimų susijusių su ta šeima, nes keista, nežinoma, svetima kažkaip, atrodė. O jų dukrai - įtariu normalu, bent jau įprasta. kaip tai vertint? Ar tikėjimo (koks jis bebūtų) jaunoje širdyje ir galvelėje auginimą ar tiesiog tėvų primestą valia?
Vėl gi, pamenu mokykloje, atvejį kai viena padagogė pareiškė, kad niekada neatleistųir išsižadėtų savo dukros, jei ji susimestų skudurus su kokiu nors diedu. Kilo nemažas konfliktas, kai keletas mokinių, tame tarpe ir aš užvedėme diskusija, kodėl religingas arba tai deklaruojantis asmuo leidžia sau mėtytis tokiais išsireiskimais, antra, kas pas ją galvoje dedasi, kad ji, būdama motina, savo vaiką gali taip žiauriai teisti už tokį mažmožį (pasaulietišku požiūriu), turint omeny, kad toji pati mokaška (liežuvis nesiverčia gražiai apie ją atsiliepti) susirašinėdavo su kaliniais bandydama atvesti juos į doros, tiesos, religijos kelią. Ar tai ne veidmainiavimas? Ar neprimetimas savos valios vaikams? Nesuvokiu tokio reikalo, kodėl reikia aiškitni, vadovauti vaikui kuriant savo gyvenimą. Jam juk ne 16 ir turi savo galvą ant pečių, pasirinks, taip kaip jam atrodys teisinga, o papildomi komentarai ar pamokymai nepriveda prie gero, dažniausiai atvirkščiai, barnius tik kelia.
ojjj, išsiplėčiau aš persiprašau, jau baigiu

Šiuo klausimu argumentuotų komentarų nebuvo anose temose
Buvo klausta kodėl būti sugyventine yra labai blogai, kai tuo metu būti sugulove yra visiškas niekis

Jūs visiškai teisi - yra žmonių, kuriuos sutvėrė Dievas, ir yra kilusių iš beždžionės. pastariesiems gyvenimas iki santuokos kartu nėra jokia nuodėmė, nes neteko girdėti, kad beždžionių bandoje būtų kaip nors ypatingai vertinama patelės skaistybė ar reikalaujama pažado, prieš pradedant santykiauti. Jei Jums nėra Dievo ir nuodėmės nėra, nes nėra atskaitos taško, kuriuo galėtumėt matuoti savo moralę, taigi, visa, ką Jūs laikote teisingu, Jums ir yra teisinga.
Nors net ir gyvūnijoje kai kurios rūšys praktikuoja vieną partnerį visam gyvenimui, o štai nemaža paukščių šoka tuoktuvių šokius prieš užlipdami vienas ant kito...

Ir, žinoma, tu galėtum gyventi po vienu stogu ir nesimylėti? Šį kartą jau aš leisiu sau suabejoti, ar su tavo mylimojo lytiniu potraukiu viskas tvarkoj, gal jam labiau patinka vyrai

Gal Apuokas galėtų tiksliau nurodyti, kur buvo teigiama, kad būti sugulove yra visiškas niekis.

neatsaket i klausima, kodel tai yra nuodeme apskritai, visiems?

Tikrai neiškosiu per n temų, kad pacituot. Bet buvo mergina, kuri teigė, kad sugyventinės statusas žeminantis. Pati ji teigė esanti netekėjusi, besimylinti ir nieko blogo tame nematanti Tai sugulovės statusas yra teigiamas, nes žmonės juk nemato mylisi pora ar ne? o vat pasak Smalsutės (čia gal praeitoje temoje buvo), gyvenimas kartu jau suprantamas vienareikšmiškai- lova dalijamasi. Jeigu labai įdomu, tai viena SM dalyvė pradėjo gyventi kartu ir tik po savaitės pasimylėjo pirmą kartą Tai kas žmones suveda po vienu stogu? Lova? tik lova?
Papildyta:

man nedaeina kam reikia kraustytis po vienu stogu, kad pasimylėti?? jeigu gyveni kartu, tai su jo potraukiu negerai, o jeigu draugauji 2m ir nesimyli tai gerai? o merginai viskas gerai su potraukiu tiek ilgai laukti?
tau vaizdas toks, kad atsinešei dantų šepetuką ir iš lovos neišlipi aš sekso taip nesureikšminu.

Na tai aš galiu pašiurpinti savo dar didesne nuodėme pradėjom su MB gyventi kartu nuo draugystės pradžios. net nenumanėm kad santykiai bus rimti ir kad suplanuosim susituokt. Tiesiog jis gyveno prieš mūsų draugystę su savo ex, santykiai jau buvo pašliję. Mes buvom iki tol tik draugai. O per mano gimtadienį draugystė tapo aistra.. Ir tada jis atsikraustė pas mane, nes būtų buvusi nesamonė, kad jis gyvena su ex o draugauja su manim. Paleistuvė aš, baisu

O kodel suabejojai juk as ir nesakiau, kad mes nesimylim. Mylimes ir daznai ir ka??? Siaip ielini karta pastebejau tampomus zodzius is konteksto ir perverciamus tau patogia linkme. Jeigu neturi atsakymu i klausimus, bent netampyk atskiru zodziu ir ju neiskraipyk
Taigi as dar karta klausiu kokia nuodeme butu gyventi kartu ir nesimyleti???
Siuo atveju as atskiriu du dalykus:
1. Gyvenimas kartu nera nuodeme.
2. Nuodeme tik ta kad du zmones gyvendami kartu mylisi. Beja mylisi ir tie kurie negyvena kartu.
O kaip jusu vyrui su pakraipa iki vestuviu viskas buvo gerai, kad tiek lauke? ar tik po vestuviu pradejo myleti moteris? O iki vestuviu matyt buvo gejus, kad su jumis nesimylejo. Juk sakoma kai negali gauti tik dar labiau norisi, o jam aiskiai nesinorejo
Manau paprasta ir aisku
Beja kai daret palyginima su gyvuneliai butent man akyse iskilo avis, na manau sis gyvunas visom prasmem apibudintu jus ir jusu mastyma

Jei po santuokos sakramento pora nepasimyli tokia santuoka vadinama nepanaudota ir todėl ji gali būti nutraukta, tą Una Li ir turėjo mintyje sakydama, kad Bažnyčia yra už sveiką, pilnavertę šeimą.


1. Jei pavyksta gražiai padeklamuoti, tada nusprendi, kad jau dabar tai pradėsi mokintis tą eilėraštį Na juk nesimokinsi gi dar nežinodama, kad tikrai išeis gražiai padeklamuoti....
2. KAžkas sakė, kad paleistuvystė, kai su kiekvienu iš eilės... O tai jei spėjama pakeisti 10 ir daugiau partnerių, tai čia dar ne su kiekvienu iš eilės???



Lytiniai santykiai nesusituokus - nuodėmė. Bet jei tai vienkartinis atvejis, po to atgailaujama, suprantama klaida, pasirįžtama nekartoti - nuodėmė sunaikinama. Žmogiškasis silpnumas nuveda į daug klaudų, bet jos nėra sunkios, jas lengva taisyti.
Gyvenimas kartu yra protu suformuluotas, laisvas pasirinkimas gyventi nuodėmėje - o tai yra sunki nuodėmė, nes ne atsitiktinumas, laikina silpnybė žmogų paklaidina, bet jis pats jausmais ir protu pasirenka. Tokia nuodėmė trunka ilgai, tampa įprasta, žmogus apsipranta, jau ir nebejaučia, kad kažkas ne taip, tokia nuodėmė sunkiai taisoma, sunku ją sunaikinti.
O kodėl visiems... Na jei aš teigčiau, kad dieną šviečia saulė, o tu sakytum, kad mėnulis, tai juk negalėtų būti, kad abi mes sakome teisybę? Taigi arba tai nuodėmė visiems arba niekam. Norint sužinoti tiksliai reikia kreiptis į tuos kas studijuoja tą sritį ir išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų.