QUOTE(Luknė @ 2008 03 27, 20:25)
Mane kaltina rožiniais akiniais, bet kai kurių pasisakymai ne mažiau rožiniai. Niekaip nesuprantu kam tos repeticijos jei tą "spektaklį" puikią sustyguotą santuoką matys tik tie patys, kurie ir repetuoja?
O Jūs visada viską darot tik kitiems? Aš tai pvz. išmokstu mintinau kokį eilėraštį, kol mokausi tai mechaniškai atkartoju žodžius. O paskui gražiai, jausmingai ir su visom intonacijom pasideklamuoju jį sau.
Savaime aišku, kad visko iki santuokos sudarymo neįmanoma numatyt. Taigi, niekas ir nesako, kad viskas bus puikiai sustyguota. Aš rašiau, kad
maksimaliai norėčiau atskleisti galimų problemų iki santuokos sudarymo ir išmokt jas spręst. Gal pagal analogą vėliau ir kitokios lengviau spręsis, o naujai iškepti sutuoktiniai jau bus įgudę ieškoti kompromisų ir t.t.
QUOTE
Pasibando, kad santuoka būtų laiminga (dar kiek suprasčiau jei teigtų, kad jau kai yra santuoka ji nenutraukiama), bet jei nelaiminga, tai lygiai taip pat sėkmingai žada skirtis, kaip ir būtų skyręsi iki vedybų...

pati santuoka, tas popierėlis teigiate, kad kaip ir nieko nereiškia, bet dėl jo sudarymo reikalingas bandomasis laikotarpis, o nei bandomasis laikotarpis, nei santuoka negarantuoja nieko pastovesnio, nes gyvenimas sakote nenuspėjamas...

Dievas nieko nereiškia, na nebent interesai autampa, o šiaip Jis sau, o jūs sau, bet tuoktis kaip ir prie altoriaus žadate...
Na aš nesu tikinti, prie altoriaus eit nenoriu ir neplanuoju

Ir visai nemanau, kad tas popierėlis nieko nekeičia. Manau, kad keičia ir net labai nemažai ką, tik nebūtinai tas iš karto pasimato. Ir tarp skyrybų susituokus ir kartu gyvenančios poros skyrybų taip pat labai nemažas skirtumas yra, vien finansines pasekmes pažiūrėkim... Pastaras variantas gali būti žymiai lengvesnis. Taip kad reiškia ir popierėlis, ir bandomasis laikotarpis, kuris reikalingas NE pastovumui garantuoti.
QUOTE
Košė ir jokio aiškumo, bent jau aš nematau logikos

. Suprantu, kad gyvenime visokių blogybių būna, turbūt jų ir bus, bet kam teigti, kad tai puiku, kad tai sektinas ir teisingas kelias?
Tai vat galima analogiškai paklaust - suprantu, kad gyvenime galime sau leist tokį gerą ir naudingą dalyką, kaip pagyvenimas kartu iki santuokos, bet kam teigti, kad tai nuodėmė, kad tai gėdingas klystkelis?
Aš teigiu, kad gyventi kartu iki santuokos yra puikus, sektinas ir teisingas dalykas, nes man jis būtent toks ir yra. O Jūs teigiat, kad tai gėdingas/nuodėmingas dalykas, nes būtent toks jis yra Jums. Jums, bet toli gražu ne man... Tai va jeigu Jūs gyventumėt su diedu iki santuokos, tai Jums būtų nuodėmė, bet kam sakyt, kad tai nuodėmė apskritai?
QUOTE
O jūs sakote, kad ir savo vaikam parekomenduosit taip pagyventi... O jei pagyvens su vienu, paskui su kitu... paskui su 10, vistiek manysit, kad gerai?
Aš tai manau, kad nuoširdžiai tą rekomenduosiu ir skatinsiu. Įtariu ir pati rinkčiausi geriau su dešimt pagyvent, nei po vestuvių pamatyt, kad pas vyrą klyne visada tik "pusė šešių", o kiekvieną vakarienę jam atstoja gausiai pačesnakinta duonytė ir dėžė alaus, kurią aš privalau patiekti pasidažius, pasipuošus ir kol ės dainas dainuoti

(na čia primityvus pvz., bet tik vardan pačio principo)