QUOTE(careless_of_danger @ 2008 08 06, 10:26)
Labukas

na va, buvau vakar pas savo terapeutę, tai ji davė man siuntima pas neurologą

dar išrašė vaistų kažkokių, tik nelabai įskaitau pavadinimo (ar tai Lexonamer ar lexohamer ar dar kažkoks kitoks velnias

) dar pasakiau, kad reikia man siuntimų pas visokius specialistus, kad galėčiau nuodugniai išsitirt

tai apie pusę kortelės siuntimų prirašė, jaučiausi kaip sena bobutė - panikuotoja

na bet paskui pagalvojau, kad visgi geriau įsitikint, jog viskas tvarkoj, gal tada ir panikos visos pasibaigs

o dėl tų vaistų tai nežinau ar pradėt man juos gert, ar palaukt, ką pasakys neurologas, gal kokių kitų duos

kažkaip nesinori su tais vaistais prasidėt
geros dienos jums visoms ir daug geros nuotaikos
Labas, merginos, labas careless_of_danger
Gal musu visu istorijos ir skiriasi, taciau panasumu turime daugybe. As taip pat linkusi vis ieskoti kokios nors baisios ligos, pries keleta metu net gulejau ligonineje, taciau isvada vienas endokrinologas pateike tik tokia - esi sveika kaip roze, tik jautrumas maximalus...
Laki fantazija piesia baisiausius scenarijus, kurie faktiskai niekuomet nepasitvirtina.
Beveik esu tikra, kad tu taip pat fiziskai sveika, na bet blogiau nebus jei pasitikrinsi.
Dabar kai as susigalvoju nueiti pas koki nors gydytoja, euforija po vizito buna trumpalaike - ta vakara, na gal kita diena, taciau po kiek laiko vel ima brautis kvailos mintys..
Ieskojimas ligu - tiesiog kazkokiu savo jausmu slepimas, kuriu gal but mes nesuprantame ir pacios...
O del vaistu tai visiskai nepergyvenk, geriau jau pavartoti juos trumpiau pradineje ligos stadijoje, nei viska palikti savieigai, o po to gerti jau didesnemis dozemis ir stipresnius
As is pradziu taip pat maniau, kad jokiu vaistu sabvo gyvenime negersiu, tiesiog ismesdavau, o viskas baigesi tuo, kad taip nualinau save, kad teko net nemastant gerti vaistukus ir melstis, kad tik pageretu.
Manau, greta psichoterapija su zmogumi, kuris kelia pasitikejima taip pat labai svarbu.
Laikykis, viskas bus gerai