Susapnuota, mano draugė auginą sūnų, turintį DS. Amniocentezė to neparodė, todėl ji ramiai likusį nėštumo laiką laukė savo vaikelio. Sveiko. Jam gimus jai buvo didžiulis šokas. Dabar jį myli be galo, be krašto ir sako, kad negalinti pagalvoti apie tai, jog galėjo jo netekti (jei tyrimas vis tik būtų parodęs tiksliai). Beje, amniocentezę darė dėl to, kad echoskopu niekaip nesugebėjo kakliuko raukšlės storio nustatyt - vieni sakė vienaip, kiti kitaip
Bendrauja ta draugė su mamomis, auginančiomis Saulės vaikučius. Viena iš ten bendraujančių mamų augina sveiką sūnų. Kodėl ji ten bendrauja? Nes dar nėštumo metu prisijungė prie "bendralikimių" - žinančių, kad augins vaikučius su negalia (mano draugė gerokai vėliau prisijungė prie jų). Genetiniai tyrimai tai parodė. Nors jos atveju ne visai taip - jos vaikučiui tik kakliuko raukšlę matavo + kraujo tyrimą darė ir atsakymas buvo labai nedžiuginantis, tačiau amniocentezės ji atsisakė. Net įsivaizduot tos moters džiaugsmo negaliu, kai ji sužinojo, kad jos sūnus vis tik sveikut sveikutėlis gimė
Dabar jos abi juokauja, kad likimas smagiai papokštavo, suvesdamas jas, dvi išimtis, į vieną krūvą

Šitais pavyzdžiais nenoriu anei ginčytis, anei kažkokių diskusijų iššaukt, tiesiog noriu pasakyt, kad visko būna. Medicina ne visagalė ir ja aklai pasitikėti negalima
[img]http://i.smiles2k.net/love_smiles/throb.gif[/img][url="http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=418294"]Tu.[/url]