Atsiliepimai apie keliones organizuojančias

Niekas. Tezų atsiprašymas - tik formalumas. Duodu kepurę privanoti, kad vadovai apie tą pačią Jurgitą sulaukia ir gražių atsiliepimų. Darbas su žmonėmis tuo ir yra ypatingas, kad visiems niekada neįtiksi Atleistų gidą tik tada, jei jis padarytų keletą grubių klaidų.

Mhm,na aš nelabai gaudausi tai nieko nuostabaus.Nu dėkui už paaiškinimą

Košmariška Naujametinė naktis Topturo dėka

Topturo naujametinė kelionė Potsdamas-Berlynas 2007.12.30 – 2008.01.01
Kelionės vadovė: Birutė. Autobusas: SETRA CFT 315. Vienas iš vairuotojų: Jurijus.

6 asmenų grupė iš Tauragės vyko į šią kelionę. Kelionės pradžioje Kaune jau buvo nesklandumų. Pasiklausius vairuotojų savo vietų numerių autobuse ir priėjus iki savo vietų tik 2 iš šešių rado laisvas vietas. Kitas vietas buvo užėmę kiti keleiviai iš Vilniaus, kurie teigė, kad vairuotojai nenurodė, kur jų vieta, todėl atsisėdo, kur jiems patogiau atrodė ir visiškai jau nenori keisti vietų. Bet šią problemą vairuotojai išsprendė.
Kelionės pradžioje vadovė išdalijo lankstinukus su kelionės programa, bet pasirodo ši programa ne šios kelionės. Topturas suklydo.
Vakare, atvykus į Lenkijos Slubice miestelio viešbutį, vadovė nusprendė dalinti kambarių raktus pagal sąrašus, tačiau pagal vadovės nurodytas pavardes nei vienas žmogus neatsiliepė. Sąraše buvo surašyti ne to autobuso keleiviai. Čia vėl suklydo Topturas.
Berlyne vakare apie 16 val. autobusas buvo pastatytas prie Televizijos bokšto. Buvo duotas turistams laisvas laikas Naujiems metams sutikti. Vadovė Birutė nurodė grįžti į autobusą 1 val. nakties. Kai kurie turistai prašė, kad gal ilgiau, bet vadovė pasakė, kad neapsimoka, nes 1 val. Berlyno aikštės jau bus tuščios. Nuo Televizijos bokšto iki Brandenburgo vartų yra daugiau kaip 2 kilometrai. Daug kur nebuvo galima praeiti tiesiai, nes policija buvo užtvėrusi kelius, reikėjo eiti aplinkui. Todėl atstumas dar padidėjo.
Mūsų 5 asmenų grupė (vienas liko autobuse, nes sirguliavo) nuėjus į Berlyno aikštę nusprendė išsiskirti. 3 vaikinai (Andrius, Andriejus ir Aidanas) liko vienoje vietoje, aš ir Vaidas nusprendėm paeiti toliau. Labai nedaug paėjus žmonių vis daugėjo. Aš nusprendžiau paeiti arčiau Brandenburgo vartų su tikslu juos pamatyti (juk į Berlyną dažnai neatvyksti), o Vaidas nusprendė grįžti atgal prie likusių vaikinų. Tik vėliau sužinojau, kad jis su jais nesusitiko ir liko vienas. Priartėjus prie Brandenburgo vartų aš supratau, kad negalėsiu grįžti prie savo grupelės, ir teks man vienai grįžti į autobusą. Bet man buvo geriau, nes man buvo daug arčiau autobusas, nei jiems. Po fejerverkų, kurie baigėsi 0 val. 20 min., aš dar šiokia tokia anglų kalba pasitikslinus pas policininkus kelią, grįžau į autobusą apie 0 val. 50 min.
Artėjo 1 val. o vaikinų dar vis nebuvo. Aš skambinu Aidanui ir klausiu, kur jie yra, kodėl dar negrįžta, jis sako, kad dar jie turi eiti gan toli, nes tiesiai jie negalėjo eiti dėl policijos užtvarų. Vienu metu šiek tiek buvo pasiklydę. 1 val. autobuse trūko 8 žmonių. Senesni autobuso keliautojai pradėjo aiškinti, kad juos reikia palikti, nes vėluoja, tai jų bėdos, tegul važiuoja taksi. 1 val. 20 min. grįžo visi išskyrus 4 vaikinus. Dar karta skambinu Aidanui. Jis sako, kad yra jau netoli. 1 val. 30 min autobusas staiga pradėjo judėti. Aš baisiausiai išsigąstu. Juk dar ne visi yra. Prašau, maldauju dar truputi nevažiuoti, tuoj jie pareis. Manęs niekas neklauso.
Vaidas laukė fejerverkų matydamas, kur yra televizijos bokštas, todėl buvo ramus, kad galės gan lengvai pareiti į autobusą. Pasibaigus fejerverkams televizijos bokštas pradėjo nesimatyti dėl mieste pasklidusių dūmų. Jis pradėjo judėti link tos pusės, kur yra televizijos bokštas, tikėdamasis, kad tuoj jį išvys. Nuėjęs gan didelį atstumą sparčiu žingsniu, pradėjo matyti nematytus objektus, ir suprato, kad paklydo. Klausė žmogaus, kur yra TV (anglų kalbos žinios labai prastos, tik keli žodžiai), tačiau tas žmogus suprato ir nurodė kryptį. Paėjus ta kryptimi, to bokšto vis dar nesimatė. Kito žmogaus paklausė, kur yra TV bokštas, jis vėl nurodė kryptį. Bėgdamas nusprendė žmogaus paklausti kiek valandų, jis parodė, kad 1 val. 10 min. Vaidas dar greičiau bėgdamas pagaliau pamato bokštą, tačiau jis atsiduria kitoj pusėj to bokšto, nei kad yra autobusas. Apibėgęs aplink bokštą, pamato stovinčius autobusus. Pribėga prie vieno, ne tas, prie kito, taip pat ne tas, o daugiau autobusų čia jau nėra. Negali patikėti savo akimis, kad nėra Topturo autobuso. Pribėgęs prie vieno iš ten stovėjusių lietuvių autobusų, paklausė, kur Topturo autobusas. Lietuvis labai šaltu veidu, su ironija, sako, kad prieš 3-5 min. jie išvažiavo. Pradėjo aiškinti, kur tu buvai, kur lakstai... Vaidas pasijuto pasaulyje vienas kaip „pirštas“. Su savimi neturi nei telefono, nei paso, nei pakankamai daug pinigų. Anglų kalbos žinios labai prastos, vokiečių, lenkų kalbų iš vis nieko nesuprantantis. Jausmas baisus. Vaidas pradėjo prašyti telefono, kad galėtų paskambinti man, sakė, kad susimokės, tačiau nei vienas žmogus telefono nedavė. Jie pasiuntė prie kito lietuvių autobuso, teigdami, kad jie gal daugiau ką žinos. Kito autobuso vairuotojai iš vis nėjo į kalbas, tik pečiais kraipė ir apie Topturo autobusą teigė, nieko nežiną. Tada grįžo prie pirmesnio autobuso. Dar kartą prašo paskolinti telefono. Jie neduoda, tik moralizuoja, kur tu buvai, ką veikei, pranešė, kad ne vienas iš Topturo pasilikai, yra dar daugiau. Vaidas pradėjo prašytis, kad pavežtų bent iki Lenkijos sienos, nes jie teigė, kad važiuos į Lietuvą. Jie kategoriškai atsisakė. Tik viena keleivė bandė teigti, kad reikia vaikinui padėti, tačiau jos niekas neklausė. Tada staiga Vaidas pamatė Aidaną ir kitus. Negalėjo savo akimis patikėti, kad mato savą žmogų. Pribėga prie jų. Pasijautė, kaip naujai gimęs žmogus. Neapsakomas džiaugsmas.
Aidanas, Andrius ir Andriejus po fejerverkų taip pat pradėjo judėti link autobuso. Dėl policijos užstatytų užtvarų teko ir jiems daryti didžiulius lankus. Pajuto, kad eina ne link televizijos bokšto, teko klausti žmonių kelio. Aidanas su manim bendravo telefonu. Kai pasakiau, kad paskubėtų, jie tikrai skubėjo. Kai pasakiau, kad autobusas jau važiuoja, jis negalėjo patikėti, kad taip gali būti, teigė, kad jau labai netoli yra, tuoj bus vietoj, maldavo manęs ką nors daryti, palaukti gi tuoj bus vietoj.
O man tuo metu vairuotojas aiškino, kad kitas lietuvių autobusas juos parveš. Iš Aidano sužinau, kad kiti lietuvių autobusai juos atsisako imti su savimi, nes stovinčių autobuse negali būti, juos gali nubausti. Jie nusprendžia keliauti į Berlyno traukinių stotį.
Aš tai sužinojus, paskambinu į Topturą Lietuvoje, tikėdamasi sulaukti jų pagalbos, gal jie privers vairuotojus grįžti tą nedidelį nuvažiuotą atstumą ir paimti tuos vaikinus. Topturo atstovas manęs paprašė vairuotojo vardo ir sakė, kad vėliau paskambins. Mūsų autobuso vairuotojas išgirdęs mano pokalbį su Topturo atstovu, pareiškė „Kas man apmokės už atsilieptą pokalbį?“. Aidanas vis dar telefonu prašo manęs ką nors daryti. Vairuotojas prašo manęs, kad duočiau su jais pakalbėti. Jis nurodė grįžti prie lietuvių autobusų ir duoti jam pašnekėti su autobuso vairuotoju. Jie skubiai grįžo atgal, bet nei vieno autobuso ten jau neliko.
Aš tada pradėjau šnekėti: „Tai ką, pasitenkinot tuo, kad jie palikti vieni Berlyne, jums dabar labai smagu, malonu, gera. Tik lietuvis lietuviui gali akis iškabinti“. Vairuotojas pareiškė: „Aš ne lietuvis“. Iš galo autobuso keli jauni žmonės pradėjo taip pat kalbinti vairuotojus apsisukti ir paimti tuos žmones, nepalikti jų vienų, juk jie taip pat žmonės, ne bomžai juk kokie. Vairuotojai į tai nekreipė dėmesio.
Paskambinu vėl į Topturą Lietuvoje. Atstovas čia jokios problemos nematė, nes su vaikinais kontaktuojama telefonu, jie žino, kur Lenkijoje yra viešbutis.
Tada aš atsiminiau, kad Vaido ir Andriejaus pasai yra autobuse su mumis. Tik Aidanas ir Andrius turėjo pasus su savimi. Gerai, kad Lietuva Šengeno zonai priklauso, galvojau, gal niekas netikrins jų pasų. Reikia rizikuoti. Pas juos pinigų buvo tik vos 30 eurų, o nuo Berlyno iki Lenkijos viešbučio apie 200 km. Taksi tikrai už tokią sumą nenuveš.
Vaikinai nuėjo į traukinių stotį tikėdamiesi rasti traukinį į Lenkiją nuvažiuoti. Jie išsiaiškino, kad jiems reiktų važiuoti į Franfurtą (Oder). Bando pasiklausti informacijos. Andriejaus anglų kalbos žinios buvo šiek geresnės nei kitų. Tačiau informacijoj žmogus prastai kalba angliškai. Jis nurodė, kad traukinys 4 val. 20 min. tačiau sunku išsiaiškinti, kuri aikštelė. Bandė automatu pirkti bilietus, bet niekaip nepavyko, nes nemoka kalbos. Laukė jie to traukinio. Traukinių stotį šalta, skersvėjai pučia, žmonių yra gan nemažai, tačiau dauguma girti, kai kurie narkotikais apsvaigę. Kažkurie chuliganai iš aukščiau užpylė ant galvų kokakolos gėrimo. Vaidui kliuvo daugiausia. Galva, rūbai šlapi. Tik dar šalčiau pasidarė. 4 val. 22 min. traukinys neatvyko. Vėl nuėjo aiškintis, koks traukinys važiuos. Išsiaiškino, kad 5 val. 53 min. Toliau laukė. Šis traukinys atvažiavo. Jei ir šis nebūtų atvažiavęs, būtų bandę tranzuoti iki Lenkijos. Traukinyje pagaliau galėjo kažkiek sušilti. Bilietus pirko traukinyje. Gerai, kad bilietams užteko pinigų. Kainavo 19,6 eurų. Franfurte vėl neaišku, į kurią pusę dabar eiti. Klausia vienų, kitų ir bando eiti. Vieni žmonės traukiasi nuo jų, tačiau buvo ir tokių kurie mėgino paaiškinti, kur jiems eiti. Vaikinai be galo pavargo eiti, labai skaudėjo kojos, bandė stabdyti taksi, nei vienas iš 5 stabdytų nestojo. Šiaip ne taip priėjo tiltą per sieną. Laimei niekas jų pasų netikrino. Už tilto netrukus priėjo miestelį, kur ir buvo mūsų viešbutis. Tačiau reikėjo išsiaiškinti kurioj pusėj miestelio tas viešbutis yra. Sutikto žmogaus klausė, rodė viešbučio raktą, nes ant jo buvo parašytas viešbučio pavadinimas. Tas parodė.
Apie 8 val. 30 min. jie sugrįžo į viešbutį. Tuomet ir mano bemiegė naktis baigėsi. Didžiulis džiaugsmas užplūdo mane. Juos pamačius, apsidžiaugiau taip, kaip niekad gyvenime nebuvau džiaugusis.
Vienintelė ekskursijos vadovė dar kažkiek domėjosi, kaip jiems sekasi. Ji klausinėjo manęs, bandė duoti patarimų, kai grįžom autobusu į viešbutį, bei anksti ryte. Taip pat džiaugėsi, kad jie grįžo vis dėlto. Daugiau nei vienas nesidomėjo, kaip jiems sekasi grįžti. Niekam nerūpėjo.
Ypač apmaudu dėl vairuotojų abejingumo. Kur jų žmoniškumas.
Ačiū Dievui ir geriems vokiečiams, bei lenkams, kurie jiems padėjo sugrįžti į viešbutį.

P.S. Kai Dievas dalijo žmoniškumą, didžioji dalis lietuvių šioj eilėj nebuvo.

Loreta
Vaidas, Andanas, Andriejus, Andrius

Kruizus į Egiptą organizuoja pats.


Dėl Topturo, nu ką galiu pasakyt, gavos nemaloniai labai.
O, bet, tačiau, yra tokios taisyklės, kad: nesvarbu kas vėluoja, turistai, gidas ar vadovas, autobusas laukia max. 10-15 min. Būnant Paryžiuje, gidui teko vytis su taxi autobusą į užmiestį. Deja, bet taip yra. Autobusuose yra tachometrai, kurie žymi kiek autobusas važiuoja, kiek stovi, tad apskaičiuoja visus važiavimus ir stovėjimus vos ne minučių tikslumu. O pažeidus - tūkstantinės baudos. Ir nemanau, kad vairuotojams jūs jas apmokėsite už tai, kad laukė jūsų vėluojančių. Jei pvz. būtų autobusas laukę jų, ir kokią valandą ar pan. tai gautųs, kad jūsų nakvynė būtų buvus autobuse, ne viešbutyje, autobusas nustatytu laiku stotų ir 8 valandas stovėtų ir nesvarbu, kad iki viešbučio koks 50 ar 100 km.

Bet man keista, kokios dar jiems baudos gali grėsti ir kaži už ką. Už plano nesilaikymą? O jeigu iškilo nenumatytų kliūčių - policijos užtvaros? Man rodos žmonių nelaukimas dar didesnis nusižengimas. Siaubas, palikti žmones....košmaras.
Čia jau turizme spraga, ir ne kitaip
Tik vienas patarimas autorei - nereikia lakiot po visas temas ir kišt tą straipsnį. Kas norės, perskaitys jį čia, o ne nuorodų temoje ar techniniuose klausimuose apie skyrelį.

Matai, po visų čia tų avarijų Lenkijoj, labai sugriežtino vežimo taisykles, kad vairuotojai nevežtų pavargę, nemiegoję, taigi kažkiek pavažius privalomos pertraukos, kelios berods po valandą, o paskui privalomos 8 val. tam tikru laiku, nesvarbu nė kur tu esi, nė kiek tau liko ir negali pažeist, nes grįžus iš kelionės tachometro įrašus tenka priduot
Papildyta:
Tai žmonių palikimas žmogiškumo prasme tai baisu, bet kai vairuotojui tenka mokėt per kažkieno žioplumą kelių ar keliasdešimties mėnesių atlyginimo baudas, tai vėl gi kyla klausimas kas teisus.
Nors pati dirbu turizmo versle, kelionėse jau geriau mažiau pamatysiu, bet laiku grįšiu, nes patikėkit, oi kiek būna nenumatytų kliūčių.
O ir šiaip, dažniausiai ir visas autobusas rėkia, kad kiek čia galima laukti, kad neturi atsakomybės, kodėl mes per juos turėsim mažiau pamatyti, nes vėluosim kažkur kitur, kas mums už tai atlygins, jų bėdos, važiuojam.

Ne, Makaliau, baudos vairuotojams uz nesilaikyma grafiko tikrai yra ir labai dideles. Yra transporto inspekcija ar kaip ji ten vadinasi, ir yra griezti nurodymai, kiek turi vaziuoti autobusas, kiek jis stoveti. Todel nesilankant tu nurodymu, baudos tikrai dideles. Makaliau, buvai autobusinese kelionese, todel si dalyka turetum zinoti.

Man tik is sio straipsnio vienas dalykas neaiskus: ar pasake gide tikslu pajudejimo laika ar ne? Jei tikslus laikas, kada autobusas pajuda is tos vietos, nebuvo pasakytas, tuomet galima kaltinti nesulaukus visu keleiviu.

Bet jei tikslus pajudejimo laikas buvo pasakytas, tai kaip ir rase Aga, tada jau turisto reikalas, kad jis nespeja. Aisku, galetu buti zmogiskumo faktorius. Bet vel visi grafikai, tachometrai, kitu likusiu keleiviu nepasitenkinimas.

Kai pagalvoju, juk autobusiniu kelioniu organizavimas tikrai sudetingas dalykas: kaip suderinti, kad tiek visi iki vieno keleiviai, tiek vairuotojai, tiek gidai liktu patenkinti tiek paslaugomis, tiek ideto darbo rezultatais.

P.S. pati esu keliavusi su Topturu i Cekija pries pora metu. Kelione vertinciau vidutiniskai. Susumavusi visus + ir -, likau patenkinta kelione.

Na pačiai dirbant su daugeliu agentūrų parduodančių autobusų keliones, Topturu buvo tik keli nusiskundimai, ir tai nelabai reikšmingi. Taip pat mažai priekaištų buvo dėl Guliverio kelionių.

Papildyta:
Kaip suprantu buvo pasakyta, kad autobusas pajuda 1 val.

gyde tu gyde

Teko keliauti su Oasis Tour i Tunisa ir su Tez Tour i Hurgada ir Sarm El Seicha.
Tunise buvo viena labai nuostabi gide Egle, labai daug prisizvengem, daug suzinojom, idomiai pasakoja. Vien del jos planuoju kelione i Maroka.
Kai Hurgadoj buvom, tai vaziavom i Luksora, buvo pusiau rusu grupe ir kazkaip kvailai organizuota, tai nepatiko.
Kai buvom Sarm El Seiche, tai vaziavom i Jeruzale su gidu Paulium - va cia tai zmogus, kuri tikrai verta vadinti gidu. Jeigu pasitaikytu galimybe su juo vykti i Jeruzale - vaziuokit butinai. Nei stovesit ant sienos, nei kada nuobodziausit, viskas labai operatyvu ir tiesiog nesinori, kad ta ekskursija baigtusi.

O dar del tu autiku stovejimu tai zinokit buna visaip - kai buvom Tunise, gide aiskiai pasake, kad neiti i jokius turgus, tik cia aplink ir grizti sutartu laiku, nes stovet toj vietoj yra labai dideles baudos, bet viena moteris be mobilaus telefono nuklydo ir mes jos laukem apie 2h. Po pusantros du vyrai jos ieskoti, kol ji pati siaip ne taip parsirado atgalios, siaip ne taip angliskai policininkui pasake viesbucio pavadinima prie kurio stovejom. Tai nezinau is tikruju, gavo jie ten kokias baudas po to ar ne..

O apie Gruda tai zinokit irgi turiu dvejas nuomones. Kai vaziavom su jais i Praha pakliuvo labai gera gide ir gera grupe, tai buvo faina kelione labai.
Bet vat kai vaziavom i Paryziu, tai buvo viena gide ir vienas gidas, kuris ten jauciu prakistas per pazistamus, nes jis tiesiog siaubingas. Nieks nesiklause ka jis pasakojo, nes buvo ziauriai nuobodu ir visiskos nesamones, o jo sugebejimas tvarkytis apskritai yra zemo lygio.
Visu pirma, jis net nesugebejo normaliai suskaiciuot zmoniu, mazdaug "ai, dvieju truksta - koks skirtumas" ir taip kalnuose Sveicarijos palikom dvi moteris. Gerai, kad dar nebuvom labai toli nuvaziave ir dar kalnuose buvo platus kelias ir galejo apsisukt, nes siaip butu teke visa kelia varyt atbuliniu, jeigu butumem toliau nuvaziave, kur kelias susiaureja.
Po to pavelavom atvaziuoti i Nica ir tas asilas neapsiziurejo iki kada dirba autobusu aikstele, kai grizom - musu autobusas uzdarytas.. Tai jie samde taksi ir mus visus isveziojo i viesbucius, kurie buvo 20 km uz Nicos.
Nezinau ar jis ten liko po sios keliones, bet nuomone apie Gruda man po sios keliones sugedo visai

nu žinai, kaip pažiūrėsi. gal, jei pats nuolat vėluoji, tai ir panašu į košmarą, bet jei esi iš tų "durnelių" kurie ateina laiku ir po to kėpso autobuse 40-50 minučių, tai visai ir ne košmaras...

vienos kelionės metu teko važiuoti su tokiais amžinai paklystančiais, užsimirštančiais... Blyn, atleki, būdavo liežuvį iškišęs ir sėdi kaip grybas, kol jaunimas pasismagins ir teiksis koja už kojos atpėdint. Gerai, kad vadovė profesionali pasitaikė - antros dienos vakare atidavė jiems pasus, užrašė ambasados telefono numerį ir pasiūlė atsidėt pinigų grįžimui namo
nepatikėsit, koks tai geras vaistas nuo "paklydimų" ir orientacijos praradimo - jokių problemų nebeturėjom.

Sveikutes keliautojos
Gal kuri esate isbandziusios kelioniu agentura "Bartika"? Kokios nuomones apie ja? Jie , kiek zinau, daugiausiai organizuoja aktyvias keliones i kalnus, i zvejyba Norvegijos upese, zygius su baidaremis ir panasiai. ieskau tokiu aktyviu kelioniu, tad butu idomu suzinoti, ar cia patikima firma?
Busiu labai dekinga uz atsakymus