Vakarinės šėlionėsNors mes jau nebe maži vaikai (pagal amžių...) , sprendžiant iš mūsų elgesio, į tokius esame netgi laaabai panašūs

Ko mes tik vakarais neprisigalvojam. Tai į Cappucino Barą (į kurį , beje, tik nuo 18 metų įleidžia

) prasmukti, tai nuo kažkokių rusų bėgti.... Šįvakar štai nusprendėm apsistoti namie, nes į lauką tokiom šukuosenom bei veidais išeiti būtų baisu

Viskas prasidėjo nuo to, kad Gabrielė užsimanė mus paversti manekenais. Atseit, pozuosim dabar jai, o ji bus fotografė ir išeis nerealios foto

Kaip tarėm, taip ir padarėm

Gerda su Rūta buvo išdažytos ir aprengtos kaip, švelniai tariant,
kekšės 
Bet buvo labai linksma ir juokinga

Aš gal trečią kartą gyvenime buvau išpudruotas.....
Ir iš viso to gavosi štai kas:

Kol atsiploviau pudrą.....kol jos atsiplovė akių šešėlius ir visas kitas nesąmones...... Visas mano rankšluostis buvo rudas - nuo pudros. Nes kitaip neišsiplovė

Teko rankšluosčiu valyt.
PENKTOJI DIENA, ARBA Į SVEČIUS PAS FRAIBURGĄKai jau trečią dieną iš eilės reikia keltis ankstų rytą bei žadintuvo arba skardaus Rūtos mamos balso pagalba, imi suprasti, kad atostogos vis dėlto yra gėris, ir ankstus kėlimasis jų visai negadina. Šią dieną nusprendėm važiuoti į netoliese esantį miestą Fraiburgą (Freiburg), kuriame Gerda su Gabriele planavo apsipirkti, o mudu abudu su Rūta - aplankyti miesto grožybes.
Susižiūrėję, kada mums bus traukinys, prašome mamos, kad ji mus pavežtų (nes buvo akivaizdu, jog savo kojomis iki traukinių stoties nubėgti nebespėtume). Į stotį atvykstame laiku, spėjame ir bilietus nusipirkti, ir savo peroną rasti.
Būnant Vokietijoje, labai pravartu visko išsiklausinėti stoties darbuotojų. Žinoma, jei moki vokiečių kalbą arba jeigu stoties darbuotojas supranta angliškai. Susižinojome, kad galime pirkti kažkokį dieninį grupinį bilietą, ir kelionė į Freiburgą bei atgal į Lahr'ą keturiems žmonėms viso labo atsieis 21 eurą.
***
Traukinys atvažiuoja būtent tuo metu, kaip ir parašyta grafike. Pavydėtinas punktualumas! Nepulsiu aiškinti, kuo vokiški traukiniai geresni už mūsiškius. Patys pažiūrėkit... Jie yra dviaukščiai, minkštomis kėdėmis ir be kontrolierių



Maždaug už pusvalandžio pasiekiame Fraiburgą. Pirmas įspūdis - kiek daug žmonių

Juk visas dienas gyvenome ten, kur žmogų sutikti gali tik per pietų petrauką

Vėliau miestas stebuklingai ištuštėja ir lieka tik keturi turistukai, slankiojantys gatvelėmis bei kopinėjantys kalnuose.
Kad nepasimestume, pastoviai rėkaujamės. Ir dairomės į visas puses, kur čia dabar mums eiti ir kaip pasiekti senamiestį...
- Kokį dar senamiestį
Prekybos centrų mums reikia...
- Jumi - prekybos centrų. Mumi su Rūta anie nerūpi 



Pirmą valandą dar slnkiojam visi kartu. Rūtą jau irgi "pagavo" pirkinių manija - juk aplinkui tiek išpardavimų

O man teko tįsiotis paskui jas

Kol trūko kantrybė ir pradėjau žiūrinėtis pirkinius sau

Prisipirkom. Aš, pvz, kojines nusipirkau H(and)M parduotuvėj

Už 6 eurus. Labai "kietos" jos
***
Prie HašEndEmo parduotuvės vyksta piketas. Laisvę darbuotojams!!! Aha, mes irgi pritariame. Laisvę Jiems!!!
Išalkstam. Randam lyg ir meksikiečių užeigą kažkokią... Net nesupratom, kame ten esmė. Bet maistas visai toks nieko. Kainos irgi tinka. Tai prisėdam ir užkandam