4 Draugai ir Šuo

O man šis fotoreportažas vis labiau panašėja į dienoraštį... Kuo toliau, tuo mažiau kelionių dvasios ir daugiau scenų, apie kurias manau labiau tikru rašyti temoje "Tas didelis paauglių pasaulis"... Nors, dėl skonio nesiginčijama, matau daugumai tai patinka... Bet pirmieji tavo fotoreportažai buvo parašyti geresniu stiliumi. Linkiu ir toliau neapsileisti

Taigi parašė, kad bus nemažai asmeninių nuotykių. Kitose kelionėse (kiek žinau) Makalius buvo be tokios draugų grupės, tad ir didžiąją dalį fotoreportažo užėmė įspūdžiai

as irgi taip manau. ir nieko cia blogo, kad vienas aprasymas bus kitoks bet ar nebutu geriau,jei makalius tiesiog susikurtu savo bloga, ir tuomet paskaitineti ateitu tik susidomeje zmones? o ne piktos tetos, kurioms butinai reikia igelti. bloguose ir komentaru negalima rasyti jei nesi prisiregistraves... o cia , i SM galima tiesiog ideti nuoroda, kad va varem ten ir ten, galit pasiskaityti. Makaliau, pasigalvok

O man asmeniškai smagiau, kai Makaliaus pasakojimai čia. Juose (kaip ir kituose fotoreportažuose) yra nemažai naudingos info žmonėms, vykstantiems į aprašytas šalis, taigi ieškantys info tarp fotoreportažų SM dar papildomai turėtų ieškot Makaliaus pasakojimų...

tai man irgi patinka, as tikrai jo nevarau, tik tos nepatenkintos babces tai...

Makaliau teeeesk laukiu nesulaukiu

Skaičiau, skaičiau, labai smagu ir įdomu, bet... baigėsi. Laukiu tęsinio

Oi laukiam laukiam
Man irgi įdomu kaip ten bėgot nuo girtų rusų Gal trumpai papasakok, niekam nesakysim

Na po kai kuriu komentaru man Makaliaus vietoje irgi noras praeitu apie asmeniškumus pasakoti

Laukiu tęsinio "Strasbūre"

Ir aš nesulaukiu

Bepusryčiaujant iš Rūtos mamos gauname visus nurodymus - kur nueiti, ką aplankyti ir panašiai Dėl viso pikto lankomų kvartalų pavadinimus susirašau. Jeigu kartais stebuklingai pamirštume

Gerdą su Gabriele bei Rūtą skubinu ruoštis, nes tikrai nespėsime, jeigu jos tokiu tempu ruošis Bet Rūtos mama pasisiūlo mus pavežėti. Tuoj pat su jos pasiūlymu sutinkame

***

Stotyje atsidūrėm likus dešimčiai minučių iki traukinio, tuoj pat perkamės bilietus ir bėgam į antą peroną. Bilietas (grupės) 4 žmonėms iki Strasbūro ir atgal kainuoja 29 eurus. Vienu traukiniu važiuojam iki Offenburgo, ten turėsime laukti 40 minučių ir persėsim į Strasbūro link važiuojantįjį

Offenburgas. Ką 40 minučių veikti naujame mieste, jeigu neapsipirkinėti? Gerda su Gabriele ir Rūta tuo metu spėja prisipirkt visokių drabužių, o aš lakstau paskui jas ir gainioju Ir vis į laikrodį žvalgausi. Liko 20 minučių....10....5..... Bėgam

Eilinį kartą „vejamės traukinį“. Visi „gavom pompą“ ir paskutinius metrus jau ėjom.... Kai pamatėm, kad traukinio durys užsidarinėja, movėm tiesiu taikiniu į jas ir jau buvo nesvarbu – prispaus mus ar ne. Bet neprispaudė. Sulipom, atsisėdom ir dar 5 minutes stovėjom vietoj

Rūta prisiminė, kad nepasiėmė paso. Viskas – galvoju – baigėsi mūsų kelionė į Prancūziją, nes Rūtos vienos tikrai nepaliksim ant sienos Sėdim, drebam, kad mus gali iš traukinio išmest ir kremtam kažkokius naujoviškus „Twix‘us“. Nervams nuraminti. Ateina kažkas panašaus į kontrolierių. Gerda sako – tikrina bilietus ir pasus Aš jau čiut neapsisiusiojau iš baimės, o Gerda iš juoko – apmovė mane O Rūta, dėl kurios aš čia taip pergyvenau, toliau savo Twix kramtė ir nematė jokių bėdų

Laukiu nuotraukų iš draugės, tad tęsti be nuotraukų negaliu Vakare viskas bus pratęsta