Taigi, po dešimties minučių stovėjimo, galima sakyti, veltui, pajudame namo. Šauni diena buvo. Bet...ji dar nesibaigė. Mūsų laukia šaunus Rūtos PARTY

Iš traukinio išlipę savo laikinoje gyvenamojoje vietoje - Lahr mieste - suprantam, kad mes labai tingim eiti namo pėsčiomis, o dar ir lietus pradėjo pliaupt....
Aš pasiūlau nerealų grįžimo namo variantą

Važiavimą autobusu iki senamiesčio ir jau nuo ten ėjimą pėsčiomis, nes nebetoli bus. Lipam į vieną autobusą. Vairuotojas klausia - kur mums reikia. Sakom, kad į miesto centrą (senamiestį). Vairuotojas liepia lipti lauk

OK. Lipam į kitą autobusą.
- Norim mes į senamiestį, ponas dėde vairuotojau 
- Lipkit, vaikai, prašom nusipirkt bilietus.Aš, kaip gražiausią piniginę turintis (

) einu mokėt. Kol susišneku... Rūta jau sėdi kažkur autobuse (į autobusą lipama pro priekines duris tik) ir net nemąsto ateiti man susikalbėti. Čia prireikė gestų kalbos, nes vokiečių kalbai aš dar per kvailas. Rodau 4 pirštus. Suprato. Spausdina keturis bilietus mums iki centro. Pamatau kainą..... 7 eurai 20 centų

Akių stengiuosi neplėsti, burnos neatverti, tyliai susimoku ir sėduosi.
Ir visą kelią galvoju - už ką čia dabar Lahro miesto transportas prašo 1,80 euro talonėliui

Visą kelią važiuoju ir galvoju, kad mane apmovė, bet Rūta patikina, kad čia apgaudinėjančių nėra

Ir iš tiesų - plakatėlyje pamatome talono kainą. Euras aštuoniasdešimt.
Atvažiuojame į miesto centrą, išlipame ir pildome Gerdos norą - ji jau tris dienas nori nueiti į kažkokią papuošalų parduotuvę, bet vis mums nepasiseka - visos parduotuvės miestelyje dirba iki 18-19h. Šįkart pasisekė ir Gerda jau į krepšelį renkasi sau visokius auskarus

Prasėdim ten gal pusvalandį, kol Rūta nepradeda pergyventi:
- Nespėsim. Paskubėkim. Dar daug darbų...Rūtos noras - mums įsakymas. Skubame namo, ruošiame PARTY. Laiko liko absoliučiai nebedaug (gal 20 minučių). Per jas reikia paruošti stalą, išdėlioti lėkštutes , atitįsti suolą iš lauko, viską aptvarkyti, įrankius išdėliot.... O kur dar grindų plovimas

Įsikuriame pirmame aukšte. Nors, net nežinau kelintas ten aukštas iš tiesų. Iš vienos pusės, ten daugiau rūsys, o iš kitos - normalus pirmas aukštas. Namas pastatytas "kalne".
***
- Hallo, Rutha, wie gehts, wie stehts? 
Pirmoji į PARTY atėjo
Caroline. Pasisveikino su mumis. Juokėsi iš mano vardo sutrumpinimo (Rimvis)

Nes pas vokiečius mergaičių vardai baigiasi
-is 
Pavyzdžiui, Elvis. Ji - Rūtos klasiokė. Mergina. O pas mumi Elviais berniukai vadinami. Nesuprasi tos logikos, net nereikia čia, mano manymu, gilintis
Caroline atėjo pusę septynių. Vėluoti čia įprasta. Tik mums tai jau nervas "jama", nes Rūta sako, jog daug kas gali apie tą PARTY išvis pamiršti