QUOTE(jolantoska @ 2015 02 25, 12:59)
Man reikėjo , atsakymo NE , nepasakosiu , o ne autobiografijos
Nesusikalbėjom
Bet kokiu atveju , labai bus įdomu sekti , kaip sekasi atsakyti ne. Tik susitaikykit su tuo , kad automatiškai atsisijos daug žmonių.
Papildyta:
Ir dar , man labai padėjo vienas ritualas : kiekvieną rytą pažiūrėjus įveidrodį sau nusišysoti ir pasakyti komplimentą , pabandykit, gal ir Jums padės
Laaaabas.
Susimoviau
Iš tikro nenoriu nieko pasakoti apie vaikystę, bet, kad jūs taip prašot, tai jau ir tęsinys mintyse suskiemenuotas, pastraipom sudėliotas ir geltonais blynais pakamšytas.
O atkristi kaip ir nebėra kam. Tai ir baisu, kad tas likutis neišdingtų, o tai vakumas įsiurbs.
Prisiskaičiau visko ir dažnai rytais, tik tik pabudus murmu: aš laiminga aš laiminga aš labai labai laiminga
Iš pradžių tai veikė. Tik gal nespėdavau pagalvoti, ant kokio kanto aš čia laiminga, tai gaudavau daug bergždžio vyrų dėmesio. Nors man laimė, kad nieko blogo nenutiktų, o geriau gali ir nebūti. Su tokiu mąstymu ir nejudu link to gerumo.
Tokia mintis. Jei kiekviena moteris surašytų, kiek yra patyrusi priekabių ir prievartavimo, smurto ir pažeminimo iš savo vyrų... kodėl mes, amžinos aukos, šeimos židinio ir gero vardo saugotojos nekalbam apie tai. O vyrams laisvė elgtis taip ir toliau. Iki pasensta, pasiligoja, o mes, moterys dar labiau juos popinam ir apšokinėjam, užuot parako po šikna pakišusios