Tiesa tokia, kad su tuo šiaip nepakovosi, tai yra liga, kuria reikia gydyti.
Realiai tavo mamai pirmas kelias yra AA t.y. anoniminiai alkocholikai.
Tai žmonės, kurie galės ją suprasti ir iš tikro suteikti palaikymą ir pagalbą.
Realiai SAV jai jau nebegali šiuo momentu padėti (vis tik pirma reikia prablaivėti ir atsistoti ant kojų, kad atsigręžti į tai kas vyko seniau).
Kaip ir visos ligos jos progresuoja, geriau nebus ir palaipsniui tik blogės.
Saugokitės atideliojimo (mes sav profesionalai meluoti sau, kad ai gal viskas gerai, gal susitvarkys, ai gal nežiūrėkim į tai ir t.t.).
Kas svarbiausia šioje dalyje yra tai kad, tai mato tavo vaikai. O vaikai mokosi gyventi , ne iš to kas jiems sakoma, o tai ką jie mato. Jie pasąmoningai gauna informaciją, kad problemas galima spręsti tiesiog tokiu pabėgimu t.y. alkocholiu.
Aiden
kiekvienas šeimoms modelis yra skirtingas ir prisitaikantis, kiekvienam žmogui individualiai, tik rėmas tas pats. Dažnai tos pačios sav mergaitės labai atidžiai žiūri, kad pasirinktas vyras neturėtų priklausomybės alkocholiui, tačiau pasirenka kažką tokio, kas priverčia išgyventi vienus ar kitus vaikystėje išgyventus jaumus.
Pvz susiranda darboholiką, žmogus kuris amžinai nei moteriai, nei šeimai neturi laiko, neprognozuojamą asmenybę, kad pastoviai nežinai kas atsitiks(labai mylim blogus berniukus
), galbūt neištikimą vyriškį - laukimas naktimis, kandus, mėgstantis ėsti, vyrą, kuris priverčia daug juo rūpintis, arba visus darbus paliekantis ant moters, turintis kažkokių kitokių priklausomybių ar būdų savo vidumi pabėgti iš šio pasaulio pvz populerėja geiminimas.Aiden tiesiog dalinuosi informacija, prašau nepriimti asmeniškai
Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi,kad yra laimingų sav
Bet tiesiog yra labai daug ir nelaimingų, kuriems reikalinga pagalba ir parama ir dėja vienu patarimu ar įprastais metodais jau neprasisuksi.
(mane tikrai kartais siutina, žmonių bukumas kaip iš serijos jeigu blogai eik pabegioti, kam tau gerti.)
Į mane pažiūrėjus iš šono irgi, kaip sakant nevyk dievo į medį
Negeriu, nerūkau, turiu normalų darbą, vaikinas nuostabus irgi be žalingų įpročių.
Nu ko daugiau norėt. Praeities lyg ir nebuvę.
O kaip sustoju ir prade žiūrėti matau, kad iškilus sunkumams, arba kaip atslenka ta vidinė tamsa aš bėgu švaistyti pinigų, tiek kad nebeturiu už ką pavalgyti ir badmiriauju, galiu paromis žiūrėti filmus, geiminti, miegoti, kimšti maistą (tai mano technologijos bėgimo nuo savęs nors tame nė lašo alkocholio).
Turiu nuostabiai mielą vaikiną apart to,kad jis toks pat bėgikas nuo savęs, kaip ir aš, arba darbas iki tiek,kad jau nei gyvas nei miręs, arba virtualus pasaulis. O kadangi kaip tikra sav dar paniškai bijau pokyčių. Tai kur buvus, kur nebuvus atiduriu prie tos pačios senos geldos.
