QUOTE(Aimaimoko_Yume @ 2011 11 03, 14:32)
eiti kartu su ja. Gal net pasakyti, jog jums tai reikalinga ir norėtųsi, jog palaikytų kompaniją.
Sveikos merginos,
tai gi Kaune Lapkričio 20 (sekmadienis) 13val.Donelaičio 33 - 516
Atvažiuoja Vilniaus SAV pravesti paskaitos pristatymo.
T.y. pasidalinimas, kas yra SAV, kokia asmeninė patirtis, kaip jie su tuo tvarkėsi, kas keitėsi jų gyvenime.
Kviečių užsukti, pasiklausyti, susipažinti, užduoti klausimus.
Paskaita nemokama.
Aimaimoko_Yume ateik ir pasikviesk seserį į pristatymą.
Viską ką dabar sakau yra tika smeninė mano nuomonė ir patirtis, pas Jus ji gali būti kitokia
Norint judėti SAV neužtektų vien tik apsilankyti grupėje.
Tai rimtas ir ilgas darbas su savim. Grupė yra geras palaikymas, katalizatorius, tačiau norint judėti greičiau, psichoterapija/psichologija/globėjas yra gerai, netgi labai.
Aš pati neapsiriboju vien tik grupe.
Yra tik vienas momentas, labai nedaug psichologų realiai suvokia SAV, tada geriau iškarto ieškoti, tokio, kurios daugiau dirba su priklausomybėm ir žmonėmis iš tokių šeimų.
Aišku duoda naudos ir bet kokia kitokia psichologinė veikla, terapijos, grupės ir t.t.
Tiesiog jeigu esi SAV svarbu yra kiek galima detaliau susipažinti su savim ir šiuo aspektu.
Knyga, kuri buvo išleista tai tik lašas jūroje apie mus.
O ką jau kalbėti kaip dirbti su savim ir keisti gyvenimą
MacGyver suprantu, kad bet kas su žodžiu dievas, kelia baimę nerimą.
Tačiau dvylikos žingsnių programa, neturi nieko bendro su kažkokios realigijos propogavimu, manau apie tai galėtum netgi savo psichologo paklausti.
Čia svarbiausias momentas yra neužsikrauti visos atsakomybės ir kontrolės sau. (ką mes labai megstam ir dažniausiai bandydami viską sukontroliuoti ir suvaldyti savo gyvenimą nusivažiuojam belekur, belekaip), o dalį atsakomybės patikėti SAVO aukštesnei jėgai, o ar jinai dievas, ar karma, ar gamta, ar pasaulis, ar buda, ar tavo kambario siena, tai yra TAVO asmeninis reikalas, svarbu, kad tau jinai tiktų ir galėtum jai patikėti savo gyvenimą, tose situacijose, kur jau nebetavo atsakomybė, kas ir kai vyksta.
Čia dažnai susikerta ir viena mūsų didžiausių baimių, kad na niekada negali niekuo pasitikėti, nes niekada nežinai, kas gali atsitikti, visada viska sukontroliuoti, užbėgti už akių, jeigu tik prarasi budruma, bet kada gali būti užsipulta, kaip sakant išgyvenimo taisyklės nr. vienas, būnant šeimoje, kurioje piknaudžiaujama alkocholiu.
tai gi Kaune Lapkričio 20 (sekmadienis) 13val.Donelaičio 33 - 516
Atvažiuoja Vilniaus SAV pravesti paskaitos pristatymo.
T.y. pasidalinimas, kas yra SAV, kokia asmeninė patirtis, kaip jie su tuo tvarkėsi, kas keitėsi jų gyvenime.
Kviečių užsukti, pasiklausyti, susipažinti, užduoti klausimus.
Paskaita nemokama.
Aimaimoko_Yume ateik ir pasikviesk seserį į pristatymą.
Viską ką dabar sakau yra tika smeninė mano nuomonė ir patirtis, pas Jus ji gali būti kitokia
Norint judėti SAV neužtektų vien tik apsilankyti grupėje.
Tai rimtas ir ilgas darbas su savim. Grupė yra geras palaikymas, katalizatorius, tačiau norint judėti greičiau, psichoterapija/psichologija/globėjas yra gerai, netgi labai.
Aš pati neapsiriboju vien tik grupe.
Yra tik vienas momentas, labai nedaug psichologų realiai suvokia SAV, tada geriau iškarto ieškoti, tokio, kurios daugiau dirba su priklausomybėm ir žmonėmis iš tokių šeimų.
Aišku duoda naudos ir bet kokia kitokia psichologinė veikla, terapijos, grupės ir t.t.
Tiesiog jeigu esi SAV svarbu yra kiek galima detaliau susipažinti su savim ir šiuo aspektu.
Knyga, kuri buvo išleista tai tik lašas jūroje apie mus.
O ką jau kalbėti kaip dirbti su savim ir keisti gyvenimą
MacGyver suprantu, kad bet kas su žodžiu dievas, kelia baimę nerimą.
Tačiau dvylikos žingsnių programa, neturi nieko bendro su kažkokios realigijos propogavimu, manau apie tai galėtum netgi savo psichologo paklausti.
Čia svarbiausias momentas yra neužsikrauti visos atsakomybės ir kontrolės sau. (ką mes labai megstam ir dažniausiai bandydami viską sukontroliuoti ir suvaldyti savo gyvenimą nusivažiuojam belekur, belekaip), o dalį atsakomybės patikėti SAVO aukštesnei jėgai, o ar jinai dievas, ar karma, ar gamta, ar pasaulis, ar buda, ar tavo kambario siena, tai yra TAVO asmeninis reikalas, svarbu, kad tau jinai tiktų ir galėtum jai patikėti savo gyvenimą, tose situacijose, kur jau nebetavo atsakomybė, kas ir kai vyksta.
Čia dažnai susikerta ir viena mūsų didžiausių baimių, kad na niekada negali niekuo pasitikėti, nes niekada nežinai, kas gali atsitikti, visada viska sukontroliuoti, užbėgti už akių, jeigu tik prarasi budruma, bet kada gali būti užsipulta, kaip sakant išgyvenimo taisyklės nr. vienas, būnant šeimoje, kurioje piknaudžiaujama alkocholiu.
Gal kam aktualu ir dabar....
Alkoholiko žodis šeimai
Aš alkoholikas. Man reikia pagalbos.Neskaityk man pamokslų, nekaltink ir nebark manęs. Tu juk nepyktum, jeigu sirgčiau tuberkulioze ar diabetu. Alkoholizmas taip pat liga. Neišpilk mano gėrimo, tai nuostoliai, nes aš visada sumanysiu, kaip juo pasirūpinti. Neleisk man išprovokuoti tavo pykčio. jei pulsi mane žodžiais ar veiksmais, tik patvirtinsi mano blogą nuomonę apie mane patį. Aš ir taip pakankamai nekenčiu savęs. Mylėdama ir rūpindamasi manim nedaryk to, ką turėčiau padaryti pats. Jei imsiesi atsakomybės už mane, paversi mane nevykėliu. Tuo tik sustiprinsi mano kaltės pojūtį ir tik dar labiau mane niekinsi. Netikėk mano pažadais. Aš pažadėsiu viską, kad tik nutrūkčiau nuo virvės. Be to mano liga man neleidžia ištesėti pažadų, nors juos duodamas aš jais tikiu. Negrasink man tuščiai. Jei kartą ką nusprendei, tvirtai to laikykis.
Ne viskuo tikėk, ką tau sakau, aš galiu meluoti. Tikrovės neigimas yra mano ligos simptomas. Be to, aš galiu liautis gerbęs tuos, kuriuos lengvai apmulkinu. Neleisk man atvirai pasinaudoti, vienaip arba kitaip tave išnaudoti. Meilė negali ilgai tverti jeigu nėra teisingumo. Nesistenk manęs dangstyti ar, kaip nors kitaip apsaugoti nuo gėrimo pasekmių. Nemeluok, kad pridengtum mane, neapmokėk mano sąskaitų, bei skolų, neatlik mano įsipareigojimų už mane. Tai gali nukreipti būtent tą krizę, kuri pastūmėtų mane ieškotis pagalbos. Kol automatiškai padėsi man išvengti girtavimo aš ir toliau toliau nesiliausiu neigęs, kad girtauju.
Svarbiausia, būtinai stemkis kuo daugiau žinių apie alkoholizmą ir savo vaidmenį bendraujat su manim. Lankykis atviruose AA susirinkimuose. Reguliariai vaikščiok į šeimos narių susitikimus, skaityk literatūrą ir palaikyk ryšį su kitais šeimos bendrijos nariais. Tik jie padės tau aiškiai suprasti padėtį.
AŠ TAVE MYLIU
Tavo alkoholikas
Alkoholiko žodis šeimai
Aš alkoholikas. Man reikia pagalbos.Neskaityk man pamokslų, nekaltink ir nebark manęs. Tu juk nepyktum, jeigu sirgčiau tuberkulioze ar diabetu. Alkoholizmas taip pat liga. Neišpilk mano gėrimo, tai nuostoliai, nes aš visada sumanysiu, kaip juo pasirūpinti. Neleisk man išprovokuoti tavo pykčio. jei pulsi mane žodžiais ar veiksmais, tik patvirtinsi mano blogą nuomonę apie mane patį. Aš ir taip pakankamai nekenčiu savęs. Mylėdama ir rūpindamasi manim nedaryk to, ką turėčiau padaryti pats. Jei imsiesi atsakomybės už mane, paversi mane nevykėliu. Tuo tik sustiprinsi mano kaltės pojūtį ir tik dar labiau mane niekinsi. Netikėk mano pažadais. Aš pažadėsiu viską, kad tik nutrūkčiau nuo virvės. Be to mano liga man neleidžia ištesėti pažadų, nors juos duodamas aš jais tikiu. Negrasink man tuščiai. Jei kartą ką nusprendei, tvirtai to laikykis.
Ne viskuo tikėk, ką tau sakau, aš galiu meluoti. Tikrovės neigimas yra mano ligos simptomas. Be to, aš galiu liautis gerbęs tuos, kuriuos lengvai apmulkinu. Neleisk man atvirai pasinaudoti, vienaip arba kitaip tave išnaudoti. Meilė negali ilgai tverti jeigu nėra teisingumo. Nesistenk manęs dangstyti ar, kaip nors kitaip apsaugoti nuo gėrimo pasekmių. Nemeluok, kad pridengtum mane, neapmokėk mano sąskaitų, bei skolų, neatlik mano įsipareigojimų už mane. Tai gali nukreipti būtent tą krizę, kuri pastūmėtų mane ieškotis pagalbos. Kol automatiškai padėsi man išvengti girtavimo aš ir toliau toliau nesiliausiu neigęs, kad girtauju.
Svarbiausia, būtinai stemkis kuo daugiau žinių apie alkoholizmą ir savo vaidmenį bendraujat su manim. Lankykis atviruose AA susirinkimuose. Reguliariai vaikščiok į šeimos narių susitikimus, skaityk literatūrą ir palaikyk ryšį su kitais šeimos bendrijos nariais. Tik jie padės tau aiškiai suprasti padėtį.
AŠ TAVE MYLIU
Tavo alkoholikas
As esu Suauges Alkoholiko Vaikas... O cia mano istorija.
Uzaugau seimoje, kurioje tevai buvo issiskyre, bet vis tiek gyveno kartu (del gyvenamosios vietos). Mano tetis buvo alkoholikas. Sakau buvo, nes jis jau iskeliaves anapus. Daug daug skausmo isgyvenau... Dabar susimasciau, kas traumavo mane labiau - tetis alkoholikas ar neurotike mama, kuri isliedavo visa pykti ant manes. Niekada jai neitikau. Vadino mane visokiausiais bjauriais zodziais, kaltino del nesusiklosciusio gyvenimo, tikejosi is manes vien blogiausio (''tai vel mokykloje nesiseke?''), nors tam nebuvo pagrindo, nes visada buvau labai pareiginga.. Yra ne karta sakiusi, kad geriau butu, jei is viso buciau negimusi... Ji visada zinojo kaip man igelti, kaip iskaudinti, kad verkciau kelias dienas...
Teti mylejau, nes jis niekada nera pasakes man blogo zodzio, be to, labai mane mylejo. Tik... Buvo alkoholikas, ir galite numanyti, kiek karciu asaru del to isliejau, kiek gedos ir visu kitu neigiamu jausmu turejau...
Blogiausia buvo tai, kad mama ir tetis, nors issiskyre, gyveno kartu. Namuose visalaik tvyrojo itampa, o as buvau ta, kuri bet kada buvo pasiruosusi gesinti konflikto, stoti i viduri tarp tevu, kad tik nekiltu mustynes. Ne visada tai buvo mano jegoms - kai as nebesuvaldydavau situacijos, tukstantaji karta isikisdavo policija... Kita ryta drebedavau laukdama is nuovados griztancio tevo, kad tik ko nors mamai nepadarytu is to isiucio, kad teko nakvoti vienuteje... Uzburtas ratas..
Taigi uzaugau nuolatineje itampoje, jausdama didziule atsakomybe uz mama ir teti, ju tarpusavio nesantaika. Nekenciau savo namu - iseidavau pas kitus vaikus i svecius ir visada prarasdavau laiko nuovoka, nes beprotiskai nenorejau grizti namo... Bijojau pasikviesti draugu i svecius, nes bet kada galejo grizti girtas tevas. Is tikruju, nereikedavo nei alkoholio isiplieksti konfliktui - susitikdavo tevai virtuveje, ir prasidedavo kaltinimai vienas kitam del nenusisekusiu gyvenimu (dazniausiai juos isprovokuodavo mama). Visas kiemas ir kaimynai zinojo, kas vyksta mano namuose, nes riksmai buvo girdeti toli toli... Man buvo taip geda... Visi zinojo - esu alkoholiko vaikas, nesidrovedavo ir pirstais badyti, skaudu zodi pasakyti...
Stengiuosi kurti geresni gyvenima. Puikiai baigiau vidurine, igijau prestizine specialybe, siuo metu gyvenu uzsienyje, kur visai neblogai einasi. Tik kazkas gyvenime stringa, negaliu buti laiminga...
Is trylikos SAV apibudinanciu bruozu sau pritaikau net 11... Esu siaubingai savikritiska, i viska ziuriu pernelyg rimtai ir kritiskai, sunku uzmegzti draugystes ir jas islaikyti, bijau situaciju, kuriu negaliu kontroliuoti, ieskau kitu patvirtinimo kad ir ka bedaryciau - labai nepasitikiu savimi. Cia turbut svarbiausi dalykai, trukdantys kokybiskai gyventi ir atsikratyti praeities sleifo, nors tam turiu galimybiu: tecio jau nebera, neurotiska mama gyvena labai toli ir komunikacija su ja yra minimali. Taciau, kad ir kur buciau, kad ir ka bedaryciau - nuo saves pabegti negaliu... Ir tai mane zudo.
Noriu isgyti, noriu pasikeisti, noriu ismokti pakeisti savo mastyma.. Tikiu, kad tai imanoma. Tik nelabai zinau, kaip sau padeti. Skaitau atitinkama literatura, bet vien to tkrai nepakanka. Mielai apsilankyciau SAV grupeje, tik kad gyvenu ne LT... Pazadejau sau grizusi atostogu i LT apsilankyti pas psichoterapeuta, bet vienas pokalbis tokiu zaizdu neisgydys.. Gal pasieskosiu psichologo cia, kur gyvenu, bet pasirinkimas bus labai ribotas.
Nebenoriu gyventi praeitimi. Noriu megautis gyvenimu, tureti draugu, pasitiketi savimi, nebeteisti ir nebeanazuoti...
Butu labai idomu isgirsti sekmingu pagijimo istoriju is zmoniu, kuriems jau pavyko pakeisti savo mastyma.
Aciu, kad isklausete
Uzaugau seimoje, kurioje tevai buvo issiskyre, bet vis tiek gyveno kartu (del gyvenamosios vietos). Mano tetis buvo alkoholikas. Sakau buvo, nes jis jau iskeliaves anapus. Daug daug skausmo isgyvenau... Dabar susimasciau, kas traumavo mane labiau - tetis alkoholikas ar neurotike mama, kuri isliedavo visa pykti ant manes. Niekada jai neitikau. Vadino mane visokiausiais bjauriais zodziais, kaltino del nesusiklosciusio gyvenimo, tikejosi is manes vien blogiausio (''tai vel mokykloje nesiseke?''), nors tam nebuvo pagrindo, nes visada buvau labai pareiginga.. Yra ne karta sakiusi, kad geriau butu, jei is viso buciau negimusi... Ji visada zinojo kaip man igelti, kaip iskaudinti, kad verkciau kelias dienas...
Teti mylejau, nes jis niekada nera pasakes man blogo zodzio, be to, labai mane mylejo. Tik... Buvo alkoholikas, ir galite numanyti, kiek karciu asaru del to isliejau, kiek gedos ir visu kitu neigiamu jausmu turejau...
Blogiausia buvo tai, kad mama ir tetis, nors issiskyre, gyveno kartu. Namuose visalaik tvyrojo itampa, o as buvau ta, kuri bet kada buvo pasiruosusi gesinti konflikto, stoti i viduri tarp tevu, kad tik nekiltu mustynes. Ne visada tai buvo mano jegoms - kai as nebesuvaldydavau situacijos, tukstantaji karta isikisdavo policija... Kita ryta drebedavau laukdama is nuovados griztancio tevo, kad tik ko nors mamai nepadarytu is to isiucio, kad teko nakvoti vienuteje... Uzburtas ratas..
Taigi uzaugau nuolatineje itampoje, jausdama didziule atsakomybe uz mama ir teti, ju tarpusavio nesantaika. Nekenciau savo namu - iseidavau pas kitus vaikus i svecius ir visada prarasdavau laiko nuovoka, nes beprotiskai nenorejau grizti namo... Bijojau pasikviesti draugu i svecius, nes bet kada galejo grizti girtas tevas. Is tikruju, nereikedavo nei alkoholio isiplieksti konfliktui - susitikdavo tevai virtuveje, ir prasidedavo kaltinimai vienas kitam del nenusisekusiu gyvenimu (dazniausiai juos isprovokuodavo mama). Visas kiemas ir kaimynai zinojo, kas vyksta mano namuose, nes riksmai buvo girdeti toli toli... Man buvo taip geda... Visi zinojo - esu alkoholiko vaikas, nesidrovedavo ir pirstais badyti, skaudu zodi pasakyti...
Stengiuosi kurti geresni gyvenima. Puikiai baigiau vidurine, igijau prestizine specialybe, siuo metu gyvenu uzsienyje, kur visai neblogai einasi. Tik kazkas gyvenime stringa, negaliu buti laiminga...
Is trylikos SAV apibudinanciu bruozu sau pritaikau net 11... Esu siaubingai savikritiska, i viska ziuriu pernelyg rimtai ir kritiskai, sunku uzmegzti draugystes ir jas islaikyti, bijau situaciju, kuriu negaliu kontroliuoti, ieskau kitu patvirtinimo kad ir ka bedaryciau - labai nepasitikiu savimi. Cia turbut svarbiausi dalykai, trukdantys kokybiskai gyventi ir atsikratyti praeities sleifo, nors tam turiu galimybiu: tecio jau nebera, neurotiska mama gyvena labai toli ir komunikacija su ja yra minimali. Taciau, kad ir kur buciau, kad ir ka bedaryciau - nuo saves pabegti negaliu... Ir tai mane zudo.
Noriu isgyti, noriu pasikeisti, noriu ismokti pakeisti savo mastyma.. Tikiu, kad tai imanoma. Tik nelabai zinau, kaip sau padeti. Skaitau atitinkama literatura, bet vien to tkrai nepakanka. Mielai apsilankyciau SAV grupeje, tik kad gyvenu ne LT... Pazadejau sau grizusi atostogu i LT apsilankyti pas psichoterapeuta, bet vienas pokalbis tokiu zaizdu neisgydys.. Gal pasieskosiu psichologo cia, kur gyvenu, bet pasirinkimas bus labai ribotas.
Nebenoriu gyventi praeitimi. Noriu megautis gyvenimu, tureti draugu, pasitiketi savimi, nebeteisti ir nebeanazuoti...
Butu labai idomu isgirsti sekmingu pagijimo istoriju is zmoniu, kuriems jau pavyko pakeisti savo mastyma.
Aciu, kad isklausete
QUOTE(eleonorra @ 2012 02 27, 23:35)
As esu Suauges Alkoholiko Vaikas... O cia mano istorija.
Butu labai idomu isgirsti sekmingu pagijimo istoriju is zmoniu, kuriems jau pavyko pakeisti savo mastyma.
Butu labai idomu isgirsti sekmingu pagijimo istoriju is zmoniu, kuriems jau pavyko pakeisti savo mastyma.
Nezinau ar imanoma radikaliai pakeist savo mastyma, taciau savo reakcijas i mus supancius ivykius ir bei ju interpretacija pakeist tikrai imanoma. Man paciai perdetos emocijos, nerimo atakos bei nemazai kitu jusu isvardintu bruozu buvo smarkiai pradeje trukdyt gyvent. Sunkiausia buvo sau pripazint, kad kazkas su manim negerai ir reikia ieskot pagalbos. Kai is seimos gydytojo kabineto isejau su receptu antidepresantams, mane istiko sokas. Taciau tai ir buvo pats pirminis atspirties taskas. Vaistai padejo sureguliuot emocijas, tuomet daug skaiciau atitinkamos literaturos ir bandziau ta igyvendint praktiskai. Pasikeitima pastebejau ne tik as pati, bet ir visi artimiausi man zmones. Nebebijau atvirai reikst savo jausmu, kalbet apie tai, kas man svarbu. Pasidariau tolerantiskesne, labiau atsipalaidavus ir atlaidesne kitiems. Zinoma, ne viskas idealu. Daznai dar pagaunu save bandant kontroliuot, tai tiesiog manyje iauge ir turbut praeis nemazai laiko, kol viskas susitvarkys, taciau kaip sakoma: gera pradzia - puse darbo
Taigi, linkiu ir jums atrast savo kelia
Pita, labai dziaugiuosi del Jusu, kad nusprendete nebegyventi taip, kaip anksciau. Isivaizduoju, kad pakeisti save bent truputi, savo isisenijusi mastyma, reakcijas, perdetas emocijas yra nelengva, bet tikiu, imanoma. Zinoma, visu pirma reikia noreti ir tam pasiryzti, kas jau savaime yra didelis zingsnis i prieki.
Todel ir pati ieskau kelio, kaip tai padaryti. Yra puikios literaturos apie Suaugusius Alkoholiku Vaikus, bet is esmes isnagrineti tik SAV bruozai, bet ne gijimo/sveikimo etapas. Gal tik man taip atrodo? Pasigendu yos pozityvesnes gaideles, kad taip, tai imanoma, nes jau daug kam pavyko.
Skaiciau daug literaturos, bet jauciu, kad vien ji man nepades taip, kaip noreciau. Reikia kazko daugiau...
Gal galite pasidalinti, kokios knygos Jums buvo naudingiausios?
Aciu uz Jusu grazia zinute
Todel ir pati ieskau kelio, kaip tai padaryti. Yra puikios literaturos apie Suaugusius Alkoholiku Vaikus, bet is esmes isnagrineti tik SAV bruozai, bet ne gijimo/sveikimo etapas. Gal tik man taip atrodo? Pasigendu yos pozityvesnes gaideles, kad taip, tai imanoma, nes jau daug kam pavyko.
Skaiciau daug literaturos, bet jauciu, kad vien ji man nepades taip, kaip noreciau. Reikia kazko daugiau...
Gal galite pasidalinti, kokios knygos Jums buvo naudingiausios?
Aciu uz Jusu grazia zinute
QUOTE(eleonorra @ 2012 02 28, 14:15)
Gal galite pasidalinti, kokios knygos Jums buvo naudingiausios?
Man labiausiai prie dusios buvo ir nuteikiancios optimistiskai Melody Beattie knygos "Codependent No More" ir "The New Codependency". Yra ir daugiau sios autores knygu ta pacia tema, bet kol kas neskaiciau. Nezinau ar tos knygos yra lietuviskai, bet tikiuosi, skaitot angliskai. Tai moteris pati daug isgyvenus ir patyrus. Tikrai yra is jos ka pasimokyt.
Pita, dekoju, kad pasidalinote Skaitau angliskai ir butinai pasidomesiu Jusu rekomenduotomis knygomis, nesu girdejusi apie jas.
Aciu!
Skaitau angliskai ir butinai pasidomesiu Jusu rekomenduotomis knygomis, nesu girdejusi apie jas.Aciu!
QUOTE(eleonorra @ 2012 02 29, 15:54)
Pita, dekoju, kad pasidalinote Skaitau angliskai ir butinai pasidomesiu Jusu rekomenduotomis knygomis, nesu girdejusi apie jas.
Aciu!
Skaitau angliskai ir butinai pasidomesiu Jusu rekomenduotomis knygomis, nesu girdejusi apie jas.Aciu!
Sekmes!
nemanau kad labai tu padesi mamai,juk ji pati nieko nekeicia savo gyvenime tavo vietoje susikoncentruociau ties savimi susirasciau gera psichologa,sekmes tau
