Šuniuko pažindinimas su kate

dar noriu papildyt, kad kaip abudu maziukai, arba vienas suauges - kitas maziukas, lengviau, o vat kai abudu suauge

ka daryt kai visi suauge, as net bijau juos leist vel kartu, ar visdelto leist, ar pradziai po diena pratint, paskui isvezt , paskui vel? gal tik arta i menesi, paskui dazniau ?

su tokiu pratinimu kaip pvz kartą į mėnesį, nieko nebus, tik stresas gyvūnams, per didelis laiko tarpas. Geriausia būtų kasdien vis po truputį ir žiūrėt kas gaunasi, jei neblogai ilgint laiką. O tai kokia situaciją dabar yra? ar yra kur saugiai jiems atskirai pabūt? Papasakokit

na yra du kambariai, vienas mazesnis, kitas didelis, tai nebent ten, nes galvojam isigyt savo buta, tuomet as planavau daryt taip: nupirkt narva, ir jame laikyt tarkim suni (arba kates) tada jos priprastu [prie kvapo, gal nebutu jau idomus vienas kitam, tai vat ir galvoju, ar pradet "operacija" kai jau bus viskas nusistoveje, ar jau pradet po truputi, tai jei sakot tik stresas, tai gal kol kas neverta

jūs papasakokit daugiau. Kas pirmiausia ten gyveno, katės? Dvi? Šuo jau yra? Mažas?

kates dvi, ispradziu viena, paskui paemem kita, po kokios savaites jos susidraugavo, dabar geriausios drauges, o suniui 2 metai, irgi yra nepiktybinis, labai vaikus myli, nera nei karto uzpuoles kito gyvuno, visos mergaites

tai bandykit leist po trpt į vieną kambarį, jei matysis pažanga kasdien ilginant laiką. Dar labai gerai, kad turit du kambarius, esant reikalui galima paskirstyti o šiaip katės gi palips aukščiau, jei joms nepatiks ir stebės įnamį, bei ten jausis saugiai, o kažkada vistiek turės nusileist žemyn, gali ir kepštelt su letena, bet žiūrėkit kaip, jei leidžia nagus šunį reiks pasaugot, jei kerta be nagų - jau neblogai.

Prieš pažindinant dar nuraminkite, gerai iškraukite šunį. Rašėte, kad jam azartas vaikytis buvo. Tačiau jokiu būdu neleiskite to. Mano suaugę šunys ir suaugusi katė pradžioj labai labai sunkiai norėjo bendrauti (tiksliau, katė puolė šunis riaumodama). Pradžioj laikiau atskiruose kambariuose. Po to šunis suguldydavau, nuramindavau, prigrasindavau, kad net nepajudėtų ir leisdavau katei apsižiūrėti, apeiti pro juos. Kokio mėnesio ar daugiau prireikė, kol galutinai susibendravo ir nebereikėjo darinėti atskiruose kambariuose. Dabar ramiausiai gyvena visi kartu. Jei katės neagresyvios (būna, kad neįmanoma joms nieko į draugiją pasiūlyti, tuoj puola - su tokiom manau nieko nebus), jei tik kad bijo, tai nuraminus šunį, paguldžius ir leidus katėms apsiprasti apsiuostyti turėtų po truputį viskas būti gerai.

Mes visai ką tik savo dviem šunėm (1 metų ir 2metų) į namus parvežėm katinuką (5 mėnesiai) Pradžioj buvo taip: šunys narve, katinukas laisvai vaikščiojo po visus namus, aišku šunys nerimavo, norėjo eiti iš narvo, kitaip gąsdino katinuką. Katinukas apsiprato truputį, galvojau pabandysiu išleisti kurią nors šunę, bet nepasiteisino, nes katinas vis dėl to buvo siaubingai įdomus netgi sudrausminti buvo sunku. Kadangi buvo gili naktis, nuspręndžiau nesikankinti ir uždaryti vieną katinuką virtuvėj, o šunys laisvai. Ryte atsikėlusi į lauką su šunimis, iškroviau gerai, grįžus į narvą uždariau. Vėl laisvai katinuką paleidau, geras kelias valandas katinukas po namus šmirinėjo, viską tyrinėjo, aišku šunų bijojo, netgi stengėsi būti tokioje vietoje kur jo šunys nematytų. Bet mes turim pasigaminę tokią didžiulę laipynę, taigi kai katinukas laisvai gulėjo ant laipynės viršaus (o jis toks kad šunys net ant dviejų kojų atsistojusios nepasiektų), paleidom jas laisvai. Drausminom drausminom drausminom, negalima, nelysk, ne ne ne... (svarbiausia neleist vaikytis) Aišku ėjo, uostė, domėjosi, uostinėjo kur jo vaikščiota, tačiau būtent taip, kelis kart per dieną uždarant šunis į narvą ir paliekant vieną katinuką pratintis prie namų pripratinom tiek šunis prie katino tiek katiną prie šunų. Kelis kartus buvo, kad šunys gavo naguotų letenyčių ir buvo apšnypštos, bet jau ketvirtą dieną kai jis gyveno su mumis uostėsi su šunimis vienas prieš kitą per kokį milimetrą (aišku katinas iš auksčiau) nosiuką nuleidęs uostė. Dabar kai mes kartu jau turbūt dvi savaitės ir trupučiukas katinas namuose laksto laisvai, duodasi kaip kumeliukas, ir dar užkabina šunis karts nuo karto pažaist.

hmmm, nemanau, kad šunį, kuris galbūt ( kaip yra ištikrųjų? ) niekada nebuvęs narve reikėtų uždaryt į narvą ir tada leist katėms vaikštinėt ir žiūrėt. Ar nebus poto taip, kad katė = baimė būti narve? Tokiu atveju tada šunį pirmiausia reikia pripratinti prie narvo..

aciu visoms uz patarimus dabar tikrai rami esu, kad gali pavykt, nes po pirmo susitikimo, jau praradu vilti

mes auginam 2 sunis ir 3 katinus, ir kazkaip jie po truputi vieni prie kitu pripranta, tik reikia stebeti sunis ispradziu, kad nekankintu kaciuko, o laikui begant kazkaip jie labai graziai pradeda bendrauti

pas mane bute ir katinas ir šuo gyvena, sutaria gan gerai, nors kartais pasipeša, dažniausia katino iniciatyva.
O jie ir susitiko pirmą kartą jau abu suaugę buvo, katinui virš metų, šuniui apie pusantrų...Na katinas prieš tai namie karaliavo ir šunų buvo visai nematęs, o šunį priglaudžiau, tai pirmas įspūdis kai namo parsivežiau šuni, galvojau katinui ,,šakės" šuo puolė, o katinas ant spintos ir sėdi pasišiaušias rėkia...tipo dar puls o šuo ne iš mažųjų (40 kg), na galvoju jo...., bet kadangi jau buvo vėlus vakaras visi į lovas, o šuo įsitaisė mūsų miegamojo tarpdury, o katinas ant spintos liko, bet dar nakčiai neįpusėjus girdžiu, kad jau kašakas lovoj murkstos, o sabaka net ne amtelėjo, išdūrė kašakas jį patį pirmą vakarą , o ir poto ant rydienos jau karų nebuvo, apsiuostė, susiuostė ir susigyveno...
Na o dabar tai gražiai bendrauja, tik katino valgomasisi taip ir liko ant spintos , nes kitaip nevalgęs likt turėtų