Šuniuko pažindinimas su kate

labai priklauso nuo suns charakterio. Pvz. kai turejome airiu seteri, sis su kate sutare puikiai, nors buvo zymiai didesnis. Na o dabar turime taksa, taitaip ta kate terorizuoja, kad baisu . Gal nuo lyties dar priklauso - dabar turime kalyte, nesugyvenancia su kate

mes turime katina ir suni .jie susidraugavo

Papildyta:
dar isigijom ziurkenus katinas nieko nedare , o suo norejo zaisti

Turiu du šunis - vokietukę ir gauruotą pabaisiuką ir du katinus. Visi labai puikiai sutaria, ypač vienas katinas su mažuoju šuniu, abu miega. Kieme kartais šunys draugiškai pavaiko katinus, bet niekada nepuola

Pas mane trys šuniukai: lenciūginis, jorkas ir ši cu. Tai lenciūginiui numylėtiniui buvo pirmas dienas šokas, kai parvežėm mažą jorką, lėkdavo į namus ( nors gyvena kieme) apuostyti susipažinti su jorkiuku . Mes dvorniuką vaišinom mažojo maistu, leidom patikrinti mažiuką, po kelių dienų jau išleisdavau jorką į kiemą ( t.y. dvornio teritoriją), po savaitės abu tapo...ne, ne draugais - tėvu ir vaiku . Dvornius nuolat auklėja jorką, jei per daug išsišoka, tuoj paguldo ant nugarytės ir laiko kol aprimsta , jei jorkas eina kur toliau, ar bando lįsti per kaimynų tvorą, dvorniukas tuoj už ausų partemoia į vietą . O neseniai atsirado dar vienas mažius- ši cu . Nu, galvoja, dvornius, šakei , šeimininkai išprotėjo, triušį parnešė. Iki dviejų mėnesių mažylį visai ignoravo, peržengdavo gulintį , dabar jau žaidžia visi, nors mažasis menkiausiai dėmesio nuo dvorniaus gauna. Užtat jorkas ir ši cu- neišskiriami draugai. Kartu net miega . Kitą mėnesį parsivežam katiną

Nuo lyties tai tikrai manau nepriklauso, o vien nuo gyvūno temperamento. Turim kalytę, katę ir katiną, o dabar dar globojam kačiuką. Kai į namus atkeliavo pirmoji katė, dar tada turėjom suaugusį šunį patinėlį, kuris nemėgo kačių, vaikydavo lauke kaip reikiant benames, o štai visai mažytę dar tada katytę priėmė labai gerai, visą išlaižė. Suveikė globėjiški instinktai, juk neskriausi gi mažiuko bejėgio nusilpusio kačiuko. Tiesiog gyvūnas supranta, kad čia dabar bus savas ir toleruoja, jei nesusidraugauja. Suaugusi katė buvo labai nepatenkinta, kai namie atsirado mažas šuniukas, nepuolė, neskriaudė, tiesiog rodydavo savo nepasitenkinimą žymiai mažiau bendraudama, šnypšdama, slėpdavosi kur nors aukščiau, kad netrukdytų. Su laiku apsiprato. Apsiprato ir su naujoku katinu, nors gerais draugais netapo, bet kartais net kartu žaidžia, kai gera nuotaika. Aišku tenka girdėt istorijų, kai senbuviai visiškai netoleruoja naujoko, puola ar pan., bet aš tai tikrai skatinčiau nebijot bandyt supažindint, jei norit turėt ne vieną gyvūną, tik tas supažindinimas kartais ilgokai užtrunka (mėnesį, du, tris ), kantrybės reik ir tiek

Aš auginu triušį,šinšilą ir katę.Šinšila su triušiu gyvena narve,bet jau kai paleidžiu .Katė triušiui ausis nulaižo,apsikabinus parverčia,paguli abu,šinšilą pagano - vos tai imus kenkti per užpakalį patapšnoja .Šinšila nuolat provokuoja katę pro šalį bėgdama,pašokdama ir spirdama į šoną.Tikrai nenuobodi trijulė.Iš pradžių šiek tiek bijojau,kad katė gali graužikus skriausti,bet nieko panašaus tikrai nėra.Ir su šunimis mano katė sutaria gan normaliai,draugai atsiveža taksiuką,žiūri į jį kaip į kokį ateivį.O va su kitomis katėmis santykiai poprasčiai...Naminė ji pas mane,į lauką neišeina,bet jei kaimynų katė ateina į svečius,manoji būna ''nugesinta'' ir ''apėdama'' - naglą kaimynką turim

Na is tikruju labai priklauso nuo sunelio charakterio bent man susidare tokia nuomone is patirties. Pvz taksas greitai susidraugavo su mazu kaciuku, o va bokserio niekaip nepavyko pripratinti, teko kaciuka atiduoti, kad nelaime neivyktu. O geriausia isigyjant maza suniuka, tuo paciu metu isigyti ir kaciuka, tada tikrai bus draugai.

Kai mano pekinukej buvo 2 metukai nusipirkom egzotuke katite. drauges tai nera zodziu. buvom menesiuj isvyke paatostogauti tai abi palikom pas mama , o ten katite gyvena, tai ka jus manot visa menesi abi drauges Figutes i nuosavus namus neileido. dviem linksmiau. o savaitei i sventaja isvaziavom ir drauges iskirem. kate palikom vel pas mama o suni issivezem, ot tai liudejo abi isskirtos

sveiki, labai lauksiu patarimu is patirties ar siaip pamastymu. situacija tokia kad po menesio jau turesiu kaciuka, jis bus 3 menesiu amziaus- ketinu pratinti keliauti visur kartu su savimi(jo veisle tokia kad keliauti megsta, o paliktas vienas uzsidepresuotu), taigi numatomos kas dvi tris savaites keliones i teviske- o ten gyvena suo 4 metu. dabar apie suni- nuo pat mazens praktiskai augo kartu su pusiau laukinuke kate- ji pilnai ir nepriprato prie namu- na bet name suo kate puikiausiai toleruoja, nekanda nesivaiko, tik pats kartais nuo jos gauna i kaili, o va kai iseina i kiema- tai viskas atvirksciai- tiesiog neleidzia tai katei but musu kieme- tai ji tik pro duris ir jau po kaimynu kiemus vaiksto paskutini karta visai negraziai pasielge- kaip supratom is kates riksmo ir klyksmo tai jis tikriausiai jai ikando, po to karto kate laaabai sunku prisisnekint pareit namo- grizta tik pavalgyt ir tai dazniausiai nakti.

o dabar griztam prie temos- kaip supazindint mano nauja katinuka su tuo suniu? o gal net neverta- iskart parvaziavus nest katina i savo kambari, ir jo is ten neisleidinet? bet as noreciau kad jie susidraugautu- nes ketinu katina palikinet pas tevus kai isvyksiu kur nors ilgesniam laikui- tai velgi, jei katinas galetu vaiksciot ar bent ateit i svetaine prie visu, jam nebutu taip liudna kaip sedet vienam uzdarytam gal turit kokiu pamastymu?

tiesa suo gan idomaus charakterio- nuo pat mazumes labai bailys- del to visus nepazistamus zmones is pradziu baisiausiai aploja, paskui kai pasakom kad savas tai susitraukes ausis apskliaudes apuosto, o po 10 minuciu tai jau kaip geriausias draugas

sveiki, labai lauksiu patarimu is patirties ar siaip pamastymu. situacija tokia kad po menesio jau turesiu kaciuka, jis bus 3 menesiu amziaus- ketinu pratinti keliauti visur kartu su savimi(jo veisle tokia kad keliauti megsta, o paliktas vienas uzsidepresuotu), taigi numatomos kas dvi tris savaites keliones i teviske- o ten gyvena suo 4 metu. dabar apie suni- nuo pat mazens praktiskai augo kartu su pusiau laukinuke kate- ji pilnai ir nepriprato prie namu- na bet name suo kate puikiausiai toleruoja, nekanda nesivaiko, tik pats kartais nuo jos gauna i kaili, o va kai iseina i kiema- tai viskas atvirksciai- tiesiog neleidzia tai katei but musu kieme- tai ji tik pro duris ir jau po kaimynu kiemus vaiksto paskutini karta visai negraziai pasielge- kaip supratom is kates riksmo ir klyksmo tai jis tikriausiai jai ikando, po to karto kate laaabai sunku prisisnekint pareit namo- grizta tik pavalgyt ir tai dazniausiai nakti.

o dabar griztam prie temos- kaip supazindint mano nauja katinuka su tuo suniu? o gal net neverta- iskart parvaziavus nest katina i savo kambari, ir jo is ten neisleidinet? bet as noreciau kad jie susidraugautu- nes ketinu katina palikinet pas tevus kai isvyksiu kur nors ilgesniam laikui- tai velgi, jei katinas galetu vaiksciot ar bent ateit i svetaine prie visu, jam nebutu taip liudna kaip sedet vienam uzdarytam gal turit kokiu pamastymu?

tiesa suo gan idomaus charakterio- nuo pat mazumes labai bailys- del to visus nepazistamus zmones is pradziu baisiausiai aploja, paskui kai pasakom kad savas tai susitraukes ausis apskliaudes apuosto, o po 10 minuciu tai jau kaip geriausias draugas

dabar glaustai pagrindiniai klausimai:
1. ar verta juos pratint viena prie kito- nes matysis i menesi po kelis savaitgalius, nepastoviai gyventi.
2. jei ne- tai ar isvis suniui nerodyt kad katina i kambari nunesiu?
3. jei taip- kada tai daryt- kaciuka parsivesiu 3 menesiu, pirma kelione planuoju po 2 savaiciu nuo parsivezimo- ar ji palikt pirmai kelionei dar namie, kad pratintus prie savo aplinkos, ar jau galima veztis socializacijai?

maniskes laikos kai susipazino, tai brrrrrrrrrrrrr
Papildyta:

laimingas kaciukas

o šuniukas vargšas, nelaimingas?