INDIGO vaikai

O maniske kai sirgdavo puliuojancia angina, nebudavo nei temperaturos, nei skausmu, tik puliai gerklej. Tai cia irgi mokslinis pagrindimas kad ji indigo?
O tau neatrodo, kad jei neskatintum kalbeti apie "angeliuka ir dede", ji paprasciausiai tai "pamirstu". Visi vaikai turi draugu, bet nemanau kad del to reikia isradineti naujas teorijas.

Aš irgi kieta, nors pagal amžių lyg ir ne indigo Pastoviai sezoniškai sirgdavau sloga... Vieną dieną antgamtiško jausmo vedama iš kambario išmečiau kilimą ir ką - per dvi dienas visas slogas pamiršau ]
Nors vis tik gal aš indigo? Ir angelo sparnus turiu ( kažkur spintoj mėtosi) ir praėjusius gyvenimus atsimenu... Ir antgamtiniai dalykai paauglystėj svetimais nebuvo

Jo jo ...ne tik kad pamirstu, bet dar galima ikalti tam vaikeliui
kad jis "prisigalvoja nesamoniu", kad yra "nenormalus" . Galima dar
pas psichiatrus nutempti, ir tada tikrai vaikelis "pamirs" . Tuo paciu isimins ir niekada nepamirs kad visi ji supantys tai tie kurie gali sukelti nesauguma.


Ta proga :

****
******
Viename mieste mane pasikvietę žmonės parodė man berniuką. Tada jam buvo penkeri. Jis žaidė po stalu su savo mašinėlėmis ir pašauktas atėjo pas mane.
- Pasakykite kokio nors garsaus žmogaus pavardę, - buvau paprašytas.
Aš pasakiau.
Berniukas žvilgtelėjo į šviestuvą ir po kelių sekundžių pradėjo pasakoti apie tą žmogų kuo smulkiausiai.
Paskui mane pakvietusieji berniukui uždavė klausimų.
- Kas mūsų svečias?
Berniukas atsako, kad mokytojas.
- Ko jis atvyko į mūsų miestą? Berniukas atsako, kad mokyti mokytojų.
(Aš iš tiesų buvau atvykęs į susitikimą su mokytojais.)
- Ar gerą darbą jis daro?
Berniukas atsako, kad taip tegul dirba ir toliau.
Tai tikras faktas.
Ar dabar turėtume ieškoti būdo kaip “moksliškai“, materialistiškai įrodyti, kad tai neįmanoma arba kad tai sutrikusios vaizduotės vaisius? Arba gal turėtume priskirti panašaus pobūdžio reiškinius okultizmui ir paskui bėgti nuo jų kuo toliau, kad tik nesutrikdytume savo materialistinės sąmonės?

******
Kartą mačiau piešiant šešerių ar septynerių metų mergaitę: jos ranka, tarytum pati, sklandžiai slydo popieriumi kurdama įstabų, slaptingą nepaprasto grožio pasaulį. Kartoju: subtilus darbas ir neregėta tikrovė! O mergytei - tik šešeri ar septyneri.
Klausiu: „Iš kur šie tavo vaizdiniai?"
- Aš juos matau! - sako mergaitė. Klausiu: “Tu matei šį pasaulį sapne?"
- Ne, kodėl? Aš jį matau dabar. Klausiu: „Kur tu matai šį pasaulį?"
- Žmonės netiki, kai taip sakau, bet štai čia aš matau šį pasaulį! Ir ji ranka apibrėžia priešais save kažką panašaus į langelį.
Klausiu: „Pasakyk, tas pasaulis priešais tave - lyg koks paveikslas? Be judesio ir garsų?"
- Ne, jis juda tie žmonės vaikšto, kažką veikia, kartais girdžiu juos kalbantis, tačiau nesuprantu apie ką. Klausiu: „Ar jie taip pat tave mato?"
- Taip, mato ir nori, kad aš juos pieščiau. Klausiu: „O kas tave išmokė šitaip piešti?"
- Niekas, aš pati.
Tai faktas.
Kaip jį vertintų žmonės apsiribojantys trimačiu požiūriu?
Jie sakytų, jog mergaitė nenormali, jos fantazija sutrikusi, ją būtina nuvesti pas psichiatrą, kad uždarytų “langelį", pro kurį ji žvilgčioja. Tačiau kas man paaiškins, iš kur tokia puiki mažos mergaitės piešimo technika, jeigu jos niekas nemokė piešti? Beje, ir nebūtų spėjęs dar išmokinti.
O jei pačios pedagogikos paklaustumėte: ką daryti su tokia nepaprastų gebėjimų turinčia mergaite?
Ji atsakytų jums: reikia nekreipti dėmesio ir tie gebėjimai savaime užges.


******
Aš pažinojau dar vieną berniuką...
Žinau dar vieną mergaitę...
Pažįstu daugelį mergaičių ir berniukų, kurie turi neįprastų gabumų ir galių.
Bet argi aš vienas apie juos žinau?
O greta jūsų mieli kolegos ar nėra tokių vaikų?

Ką mums su jais daryti?
Galima tokių gabumų bijoti ir skubintis juos užgesinti.
Galima užsimerkti tarsi jų nė nebūtų.
Galima stebėtis ir žavėtis ir taip parodyti savo sąmonės ribą.

Tačiau štai koks klausimas: gal šie vaikai neša savo dvasios dovanas mums visiems, kad prasiplėstų mūsų sąmonė, kad paspartėtų mūsų evoliucija ir dvasinis brendimas?
Visatos sąranga nėra atsitiktinė, atsitiktinumų nebūna ir Gamtoje.
Nebūna nei atsitiktinių vaikų. Ir tokiomis galiomis apdovanoti vaikai į mūsų žemišką pasaulį taip pat atėjo ne atsitiktinai.

Tai ar nederėtų pasinaudoti Įstabiuoju Gražiuoju Didinguoju Matavimu savo sąmonės praplėtimui ir pirmiausia bent jau apsidairyti aplinkui, kad geriau tuos vaikus pamatytume ir širdimi juos pasitiktume?
Šviesos Vaikus!

Š.Amonašvilis
iš "Šypsena mano kur tu "
leidykla Andrena

Trumpai pristatau
Š.Amonašvilį , kad nepainiotumėt su Lolašvili

***
Šalva Amonašvilis – Rusijos Švietimo akademijos akademikas, psichologijos mokslų daktaras, profesorius, Jis yra Maskvos miesto Pedagoginio universiteto humaniškosios pedagogikos laboratorijos ir Š.Amonašvilio leidybos namų vadovas, Maskvos 1715-osios ir Sankt Peterburgo 38-osios eksperimentinių mokyklų mokslinis vadovas.

Parašė ir išleido knygas, verčiamas į daugelį kalbų: “Pedagoginė simfonija”, “Į mokyklą nuo 6 metų”, “Pažymys ir įvertinimas”, “Pamąstymai apie humaniškąją pedagogiką”, “Gyvenimo mokykla”, “Albrechto Diurerio paslaptis”, “Šypsena mano, kur tu?”, “Kodėl mums negyventi kaip dvasios didvyriams”, “Be širdies – ką suprasime?” ir kt.

Š.Amonašvilis gimė 1931 m. Tbilisyje (Gruzija). Baigė Tbilisio universiteto Orientalistikos fakulteto Irano kalbos ir kultūros specialybės studijas. 1960 – 1970 m. buvo masinio pedagoginio eksperimento Gruzijos mokyklose vadovas. Eksperimentas sulaukė gausių atsiliepimų iš viso pasaulio. Tuomet ir gimė nauja mokslinė pedagogikos kryptis, kurią šiandien vadiname “individualus humanistinis vaikų ugdymas”.

***

Apie angeliukus ir kitus.....
Mano dukra, kai augo turėjo nematomą draugą Konaną. Su juo žaizdavo, jį matydavo . Sūnus turėjo draugę Sigą. Ir lygiai taip pat žaizdavo ir su ja visur kartu vaikščiojo. Abiem atvejais mes žinojom iš kur atėję tie veikėjai ir nedarėm jokių tragedijų dėl to. Nedraudėm, neaiškinom, kad nesąmonė. Viskas su laiku praėjo. Dabar prisimenam juos, kaip ir kitus vaikystės dalykus. Kiek teko bendrauti su kitom mamom, pastebėjau, kad gan didelis procentas vaikų mato ar "mato" kažką kas nematomas kitiems aplinkiniams. Ir tai visai normalu, kai vaikas kiek vienišas, ar lakesnės fantazijos. O ką matyti, tai jau kiekvienas pats pasirenka. Kas meškiukus, kas angeliukus......

Mano nuomone, visi ar bent dauguma vaikų maždaug iki 3 m. mato angelus. Kadangi aš visuomet tuo tikėjau, jau augindama pirmą sūnų jį stebėdavau. Kartais matydavau, kad jis (kūdikis) tarsi su kažkuo bendrauja. Mojuoja rankytėmis, "šneka", juokiasi. Taip, tarsi ties juo būtų pasilenkęs žmogus, kuris jam šypsotųsi, jį kalbintų.
Matyt, ateina laikas, ir daugelis vaikų nustoja tai matyti. Kas žino, kodėl. Mano vidurinysis dvasinį pasaulį matė iki 8 m. Puikiai prisimenu, kaip jis man pasakojo, kaip atrodo angelas. Paties to žodžio jis dar nežinojo. Žinojo tik tiek, kad jis yra geras ir visus myli. Papasakojo, kaip atrodo visų mūsų šeimos narių angelai. Dabar, kai kalbėjausi su savo dukra, mėginau išsiaiškinti, kaip atrodo tas angelas, kurį ji mato. Ji papasakojo lygiai taip pat, kaip kažkada brolis...Tiesa, man teko uždavinėti daug klausimų, nes jai dar sunkiai sekasi kalbėti sakiniais. Ji niekada nėra mačiusi jokių paveikslėlių su angelais.
Nepritariu LinaBoo, kad tokius dalykus išsigalvoja vaikai, kurie turi lakią fantaziją arba kurie jaučiasi vieniši. Kadangi mano dukra auga daugiavaikėje šeimoje, vieniša lyg ir neturi kada jaustis. Dėl fantazijos konsultavausi su psichologe. Klausiau jos, ar 2 m. vaikas, kuris dar menkai kalba, gali fantazuoti?(Apie baltą Dėdę mano dukra pradėjo pasakoti būdama vos 2 m.). Psichologė man pasakė, kad toks mažas vaikas dar nemoka fantazuoti...

Mano supratimu, indigo teorija reikalinga tiems tėvams, kurie augina vaikus, turinčius mokslo nepaaiškinamų sugebėjimų, bei mokytojams, kuriems tenka tokius vaikus mokyti... (Tarkim, kiek nejaukiai jausčiausi, jei žinočiau, kad klasėje sėdi vaikas, jaučiantis melo vibracijas, galintis skaityti mano mintis ir net žinoti, kokia bus mano ateitis...)
Pažįstu mamą, kurios gyvenimas labai pasikeitė, kai ji sužinojo ir patikėjo, kad jos dukra mato žmogų kiaurai ir gali pasakyti ateitį...
Pažįstu močiutę, kuri turi anūkę, turinčią ekstrasensorinių sugebėjimų. Jos gyvenimas taip pat apsivertė aukštyn kojom.

Indigo teorija reikalinga tam, kad tėvai neskubėtų bėgti pas psichiatrus ir girdytų vaikus vaistais...
Indigo teorija reikalinga hiperaktyvių tėvų vaikams...
Ši teorija reikalinga ir vaikus autistus auginantiems tėvams... O autizmu sergančių vaikų skaičius grėsmingai didėja...Matyt, yra priežasčių...

Tai bet jūs pasakykit esmę - ką siūlo ypatingo ta teorija indigo vaikus turint? Kuo elgesys su indigo vaiku skiriasi nuo elgesio su paprastu?

Pradžiai, manau, užtenka to, kad tėvai ir mokytojai žinotų, kad tokių vaikų yra ir jų daugėja. Kad jiems reikia ypatingo dėmesio ir supratimo. Tėvams, kurie apie tokius dalykus nežino, lengviausia pasakyti: vaike, to, ką tu matai, nėra ir negali būti. Ir baik fantazuoti. Vaikas užsidarys savyje. Jis jausis nepilnavertis, nesuprastas.
Ką nors rimčiau paaiškinti nesu kompetetinga. Esu tik mama. Domiuosi indigo vaikais, bet tai yra tik vienas iš mano daugelio užsiėmimų ir ne pats svarbiausias.

[quote=Arturas,2005 11 21, 11:49]
Jo jo ...ne tik kad pamirstu, bet dar galima ikalti tam vaikeliui
kad jis "prisigalvoja nesamoniu", kad yra "nenormalus" . Galima dar
pas psichiatrus nutempti, ir tada tikrai vaikelis "pamirs" . Tuo paciu isimins ir niekada nepamirs kad visi ji supantys tai tie kurie gali sukelti nesauguma.

Pagal pasiulymus suprantu, kad pas psichiatrus vaikus greitai tempia tie, kurie tiki indigo vaikais. Kitaip tokiu pasiulymu nesakytu.
O as saviskiu netempiau pas psichiatrus ir nereikia: vyresnioji jau nebeturi "draugu", maziuke dar turi ir ne tik draugus, bet ir "gimines". Bet kazkaip nemanau, kad man tai reikia akcentuoti ir skatinti, kaip ir nenora mokytis.
O indigo teorijos reikia tevams, kurie nori nusimesti "nasta" ir visus vaiku kaprizus sukrauti neissprendziamiems dalykams (kitu atveju, tikriausiai imtusi priemoniu kitokiu ).
O kuriems vaikams nereikia yaptingo demesio ir supratimo? Esu visisai nepritarinti naujoms teorijoms, todel manau kad to reikia visiems vaikams, o ne tik 95%ю

1. Aha ..aš irgi matydavau...keliamėnesinis mano vaikelis su kryžium ant sienos kabančiu kalbėjo. Vajėėė koks dalyykas buvooo, beveik patikėjau jo antgamtiniais regėjimais, kol nepamačiau, kad lygiai taip pat šneka ir su net kokia ant sienos pakabinta dekoracija. Taigi nieko netradiciško ten nebuvo - tiesiog toks vaiko regėjimo kampas, o su kuo jam kalbėt, o su kuo ne, renkasi pats. Be jokių indigizmų, tradiciniai medikai ir vaiko raidos specialistai apie tai kalba. Paskum dar mano paaugęs kūdikėlis su Juozu Liesiu gyvenančiu mūs kambary kalbėjo
2. Labai linkiu, kad mano vaikas nepakliūtų pas mokytoją, kuri pamačiusi (ar pajautusi) jos galva jame kažką toookio , tai priimtų kaip indigizmo, krištolinizmo ar dar kažkokio izmo apraišką ir imtų į tą vaiką gilintis per to ano -
izmo prizmę. Bo ėmęs domėtis visokiais - izmais pedagogas gana dažnai ima nebematyti paprastų ir visai nemistinių vaiko elgesio priežasčių ir visai nebesigilinti į tos sakykim tradicinės pedagogikos naujoves (į jas net nebesigilinti).
3. Joaa..dar autizmą, katras yra pakankamai ištirtas reiškinys būtina susieti su indigizmu. Kaip gi kitaip.
4. Amonašvili gražiai kalba vietom, bet kam čia tiek visko pricituota, tai kaip ir nelabai aišku....Nu būkit žmonės nebecituokit skirtingų traktatų, o konkrečiai atsakykit į užduodamus klausimus, kad ir kaip Noa. Konkrečiai.

1. Lai sau žino, bet labai tikiuosi, kad to nepriims už gryną pinigą. Pasikartosiu, bet aurinių mokytojų savo vaikui nelinkiu.

2. Parodyk bent vieną vaiką kuriam to ypatingo dėmesio nereikia? Na turinčiam problemų ar sveikatos sutrikimų vaikui jo reikia gal ir daugiau, bet ar būtina tai būtinai sieti su indigizmu? Ar jūs visas sveikatos ir elgesio sutrikimų problemas nurašot aurologijos sričiai?
3. Oi...o ar neteko girdėt, kad fantaziją ir tradicinė pedagogika pripažįsta, kūrybingumą taip pat ? Ir apie tuos galimus užsidarymus vaikui draudžiant fantazuot tradicinė psichologija na mažų mažiausiai jau daaug metų kalba.

Pasidomėkit "tradicine" šiandienine pedagogika ir psichologija. Gal ir nustebsit

Aš klausiau, ką YPATINGO. Skirtingo, negu iki šiol Nes kaip Mingaudė ir sako, supratimas, dėmesys ir yra, ir visada buvo reikalingas visiems vaikams. Nes jei ta indigo teorija nieko nesiūlo, tai tada iš esmės tai yra pasakymas, kad tavo vaikas yra toks, koks yra, tiesiog toks yra, ir ne jis vienas toks. Tai kas čia naujo? Net mano senelis yra toks, koks yra, nekalbant apie vaikus...

Negalit atsakyt konkrečiai, tai iš viso neaiškintumėt


Ai, va, dar dadėsiu - tas "naujo" - tai aš suprantu ne lyginant su viduramžiais. Fantazuot draudžia - kas čia kada kam fantazuot draudė, nebent kokiam XIV amžiuj? Jūs palyginkit su kuo nors jau po Pjaže Pvz. su dabartinėm mokymo ir ugdymo programom...