Ištraukos įžymaus psichologo ir pedagogo Šalvos Amonašvilio knygos Kodėl mums negyventi kaip dvasios dydviriams
Knyga nuo vasaros Lietuvos knygynuose
******
Viename mieste mane pasikvietę žmonės parodė man berniuką. Tada jam buvo penkeri. Jis žaidė po stalu su savo mašinėlėmis ir pašauktas atėjo pas mane.
- Pasakykite kokio nors garsaus žmogaus pavardę, -buvau paprašytas.
Aš pasakiau.
Berniukas žvilgtelėjo į šviestuvą ir po kelių sekundžių pradėjo pasakoti apie tą žmogų kuo smulkiausiai.
Paskui mane pakvietusieji berniukui uždavė klausimų.
- Kas mūsų svečias?
Berniukas ttsako, kad mokytojas.
- Ko jis atvyko į mūsų miestą?Berniukas atsako, kad mokyti mokytojų.
(Aš iš tiesų buvau atvykęs į susitikimą su mokytojais.)
- Ar gerą darbą jis daro?
Berniukas atsako, kad taip tegul dirba ir toliau.
Tai tikras faktas.
Ar dabar turėtume ieškoti būdo kaip moksliškai, materialistiškai įrodyti kad tai neįmanoma arba kadtai sutrikusios vaizduotės vaisius? Arba gal lurėtume priskirti panašaus pobūdžio reiškinius okultizmui ir paskui bėgti nuo jų kuo toliau kad tik nesutrikdytume savomaterialistinės sąmonės?
******
Kartą mačiau piešiant šešerių ar septynerių metų mergaitę: jos ranka^ tarytum pati sklandžiai slydo po-pieriumi kurdama įstabų, slaptingą nepaprasto grožio pasaulį. Kartoju: subtilus darbas ir neregėta tikrovė! O mergytei - tik šešeri ar septyneri.
Klausiu: Iš kur šie tavo vaizdiniai?"
- Aš juos matau! - sako mergaitė. Klausiu: Tu matei šį pasaulį sapne?"
- Ne, kodėl? Aš jį matau dabar. Klausiu: Kur tu matai šį pasaulį?"
- Žmonės netiki kai taip sakau, bet štai čia aš matau šį pasaulį! ir ji ranka apibrėžia priešais save kažką panašaus į langelį.
Klausiu: Pasakyk tas pasaulis priešais tave - lyg koks paveikslas? Be judesio ir garsų?"
- Ne, jis juda tie žmonės vaikšto kažką veikia kartais girdžiu juos kalbantis, tačiau nesuprantu apie ką. Klausiu: Ar jie taip pat tave mato?"
- Taip mato ir nori, kad aš juos pieščiau. Klausu: O kas tave išmokė šitaip piešti?"
- Niekas, aš pati.
Tai faktas.
Kaip jį vertintų žmonės apsiribojantys trimačiu požiūriu?
Jie sakytų jog mergaitė nenormali, jos fantazija sutrikusi ją būtina nuvesti pas psichiatrą kad uždarytų langelį", pro kurį ji žvilgčioja. Tačiau kas man paaiškins, iš kur tokia puiki mažos mergaitės piešimo teclinika, jeigu jos niekas nemokė piešti, beje ir nebūtų dar spėjęs išmokyti?
O jei pačios pedagogikos paklaustumėte: ką daryti su tokia nepaprastų gebėjimų turinčia mergaite?
Ji atsakytų jums: reikia nekreipti dėmesio ir tie gebėjimai savaime užges.
O kodel negalima lavinti mergaite, kodel negalima nuvesti pas mokytojus, kurie supazindins ja su ivairiom technikom, parodys, kad galima piesti ne tik dazais. Ar tai jau irgi vaiko zlugdymas?
As zinau, kad eilini karta isiveliu i beprasmiska diskusija, taciau niekaip nesuprantu, kodel tipo tokie ypatingi vaikai negali suprasti (tevai nenori jiems leisti suprasti) kad yra tam tikros taisykles. As buvau ir esu siaubinga mama, nes maniske zino, kad su kazkuo kalbetis, zaisti negalima pamoku metu, mokantis namie, valgant. Kitais atvejais ji turi drauga, kuris negali buti kartu kai sese sukauja. Maziuke ne tokia, ji islepintas, paikas vaikas, kuris galva gali i siena dauzyti, kad pasiektu savo. Bet tikrai nesiruosiu dickes skatinti, kad ji mestu mokslus ir pasinertu i kita pasauli, as to nenoriu, tikiu, bet nenoriu. Ziuredama i ateiti nenoriu, kad vaikas ateitu ir aiskintu, as nieko nemoku, bet matau, as is tu 90% nepritampanciu prie visuomenes.
As zinau, kad eilini karta isiveliu i beprasmiska diskusija, taciau niekaip nesuprantu, kodel tipo tokie ypatingi vaikai negali suprasti (tevai nenori jiems leisti suprasti) kad yra tam tikros taisykles. As buvau ir esu siaubinga mama, nes maniske zino, kad su kazkuo kalbetis, zaisti negalima pamoku metu, mokantis namie, valgant. Kitais atvejais ji turi drauga, kuris negali buti kartu kai sese sukauja. Maziuke ne tokia, ji islepintas, paikas vaikas, kuris galva gali i siena dauzyti, kad pasiektu savo. Bet tikrai nesiruosiu dickes skatinti, kad ji mestu mokslus ir pasinertu i kita pasauli, as to nenoriu, tikiu, bet nenoriu. Ziuredama i ateiti nenoriu, kad vaikas ateitu ir aiskintu, as nieko nemoku, bet matau, as is tu 90% nepritampanciu prie visuomenes.
pratesimas ..
pratesimas...
******
Aš pažinojau dar vieną berniuką...
Žinau dar vieną mergaitę...
Pažįstu daugelį mergaičių ir berniukų, kurie turi neįprastų gabumų ir galių.
Bet argi aš vienas apie juos žinau?
O greta jūsų mieli kolegos ar nėra tokių vaikų?
Ką mums su jais daryti?
Galima tokių gabumų bijoti ir skubintis juos užgesinti.
Galima užsimerkti tarsi jų nė nebūtų.
Galima stebėtis ir žavėtis ir taip parodyti savo sąmonės ribą.
Tačiau štai koks klausimas: gal šie vaikai neša savp dvasios dovanas mums visiems, kad prasiplėstų mūsų sąmonė, kad paspartėtų mūsų evoliucija ir dvasinis brendimas?
Visatos sąranga nėra atsitiktinė, atsitiktinumų nebūna ir Gamtoje.
Nebūna nei atsitiktinių vaikų. Ir tokiomis galiomis apdovanoti vaikai į mūsų žemišką pasaulį taip pat atėjo ne atsitiktinai.
Tai ar nederėtų pasinaudoti Įstabiuoju Gražiuoju Didinguoju Matavimu savo sąmonės praplėtimui ir pirmiausia bent jau apsidairyti aplinkui, kad geriau tuos vaikus pamatytume ir širdimi juos pasitiktume?
Šviesos Vaikus!

pratesimas...
******
Aš pažinojau dar vieną berniuką...
Žinau dar vieną mergaitę...
Pažįstu daugelį mergaičių ir berniukų, kurie turi neįprastų gabumų ir galių.
Bet argi aš vienas apie juos žinau?
O greta jūsų mieli kolegos ar nėra tokių vaikų?
Ką mums su jais daryti?
Galima tokių gabumų bijoti ir skubintis juos užgesinti.
Galima užsimerkti tarsi jų nė nebūtų.
Galima stebėtis ir žavėtis ir taip parodyti savo sąmonės ribą.
Tačiau štai koks klausimas: gal šie vaikai neša savp dvasios dovanas mums visiems, kad prasiplėstų mūsų sąmonė, kad paspartėtų mūsų evoliucija ir dvasinis brendimas?
Visatos sąranga nėra atsitiktinė, atsitiktinumų nebūna ir Gamtoje.
Nebūna nei atsitiktinių vaikų. Ir tokiomis galiomis apdovanoti vaikai į mūsų žemišką pasaulį taip pat atėjo ne atsitiktinai.
Tai ar nederėtų pasinaudoti Įstabiuoju Gražiuoju Didinguoju Matavimu savo sąmonės praplėtimui ir pirmiausia bent jau apsidairyti aplinkui, kad geriau tuos vaikus pamatytume ir širdimi juos pasitiktume?
Šviesos Vaikus!
Aišku suprasti ar čia marazmas ar ne-ne mano reikalas, bet perskaičius visus punktus kurie apibūdina Indigo- tai gi mano vyras yra Indigo
Nors gimė 71. Šiaip- jis vienišius,neturi draugų- nes visus mato kiaurai su visomis ydomis(čia aš jam visada bumbu,kad jis bjaurus), turi bjaurią savybę-atsimena viską- taip - nepatikėsite, net po 5 ar kiek metų atsimins ką jūs sakėte,ir vel gi fenomenalu- sapnauoja būsimus įvykius bei jaučia mirtį- jei jau pasako kad žmogui liko nedaug- taip būna- greit tas žmogelis mirdavo.
marazmas?bet tai tiesa

marazmas?bet tai tiesa
Mano mama yra kelis kartus kazkokius 6 jausmu pajutus,kad zmogelis mirs greitai.Pirma karta per savo vestuves pamacius pirma karta kazkoki zmogu,tyliai sau pagalvojo,kd sitas jau greitai mirs,nors dar jaunas buvo.Ir po savaites tas zmogus nelaimingam atsitikime zuvo.Ir dar buvo kazkoks ivykis,kad irgi mire greitai.
Mielas Arturai--gal galetum, jei dar uzsuki i sia tema parasyt puslapius nete anglu kalba, jei zinai--apie indigo ir kristalinius vaikus(nes rusiskai sunkiai gaunas tokias temas krimst
Ar gal tu gali atsakyt-ar tai t.p,

Ar gal tu gali atsakyt-ar tai t.p,

Jei skaitote rusiskai...
Rusijos forumuose yra ir atsiranda ir aktyveja
forumai apie indigo vaikus .
Stai ju sarasiukas
Bene pats aktyviausias forumas INDIGO vaiku temomis- [url]http://indigo.e-puzzle.ru/forum/ [/url]
Dar vienas tinklapis
[url]http://paradoxal.nm.ru/ [/url]
Psichologo kuris domisi sia tema tinklapis
[url]http://pougatch.udmnet.ru/index.php?id=11 [/url]
Temos skirtos tarptautinems indigo dienoms
http://forum.earthsk...889d80a1d5e8fe4
Puslpiai
Naujieji vaikai
http://www.earthsky.ru/children/
Filmo apie Indigo vaikus "Kur atveda svajones"
tinklapis http://indigo.earthsky.ru/
Kas rusiskai nesuprantat o geriau jums angliskai
Tai nuorodu i angliskus tinklapius rasit
http://indigo.home.lt
Aukščiau yra klausimas apie mažučius iki 3m vaikučius. Kad mano vaikas yra kitoks, supratau, kai jam buvo gal dveji metukai. Tokie vaikai kitaip žiūri į pasaulį, kitaip mąsto. Negali to nepastebėti.
Kad mano vaikas kitoks - supratau nuo pat jo kudikystes - niekada niekas nesugebedavo jo vaikiskai nukalbinti, nukreipti demesi ar kitaip paveikti. Jis visada zinojo, ko nori. Ir ko nenori. Jis visada turi savo nuomone ir jam visiskai vienodai, kad jo nuomone visai kitokia nei kitu - jis net nediskutuoja ir neisko kompromisu. Jis tiesiog ZINO.
Jam nera jokio negalima ar palauk. Veikia tik argumentai. Nera argumento - nera ir "negalima".
Jam nera jokiu autoritetu. Jokiu - cia juk tavo draugas (mociute, senelis, mokytoja). Jam vienintelis motyvas - situacija. Jei jis jaucia, kad kas nors neteisus, tai jo jau niekuo nenupirksi. Pavyzdziui siandien buvom poliklinikoje. Buvo reklamos tikslais dalinami Ciupa ciups ledinukai. Gavom ir mes. Poliklinikoje prabuvom nemazai laiko ir susnus ledinuka eme ciulpti tik pries pat iseinant. o as gi irgi taip jo uzsimaniau... Kai vel ejom pro ta reklamiste, ledinukas kaip tik pupsosjo sunaus burnoje. As ir sakau - na va, nebutum dabar ciulpes ledinuko, butumem gave antra. O jis man tokiu rimti, bet labai ramiu balsu sako - "taip negrazu"...
Taip, daugeliu atveju jauciu, kad ne jis, o as augu. Nes as juo, o jis manim gyvenime rupinasi.
Jis labai giliai suvokia tiesos prasme. Niekada gyvenime neskriaude mazesniu vaiku ar gyvunu, nelauze zaislu. Niekada nekrete jokiu zbitku.
Bet jei susiduria su neteisybe ar kazkokiais kitais veiksniais, kai yra paminamas jo supratimas - stoja i kova net su priesiskai nusistaciusius suaugusius. Uz ka esu pastoviai linksniuojama tu suaugusiu, kad neaukleju savo vaiko. Nesamone - aukleju ir esu bandzius viska. Net dirza. Niekas, zinokit, niekas nepadeda. Jis tiesiog toks ir tiek.
Kai perskaiciau apie indigo vaikus, mano gyvenimas pasikeite, nes buvau is tiesu susirupinusi - valdova ar monstra auginu.
Ir manau, kad indigo - tai ne hiperaktyvumas, supervaizduote ar dar kitas konkretus pozymis. Tai vaiko vidinis pasaulis. kitoks, nei mes esame iprate matyti.
Jam nera jokio negalima ar palauk. Veikia tik argumentai. Nera argumento - nera ir "negalima".
Jam nera jokiu autoritetu. Jokiu - cia juk tavo draugas (mociute, senelis, mokytoja). Jam vienintelis motyvas - situacija. Jei jis jaucia, kad kas nors neteisus, tai jo jau niekuo nenupirksi. Pavyzdziui siandien buvom poliklinikoje. Buvo reklamos tikslais dalinami Ciupa ciups ledinukai. Gavom ir mes. Poliklinikoje prabuvom nemazai laiko ir susnus ledinuka eme ciulpti tik pries pat iseinant. o as gi irgi taip jo uzsimaniau... Kai vel ejom pro ta reklamiste, ledinukas kaip tik pupsosjo sunaus burnoje. As ir sakau - na va, nebutum dabar ciulpes ledinuko, butumem gave antra. O jis man tokiu rimti, bet labai ramiu balsu sako - "taip negrazu"...
Taip, daugeliu atveju jauciu, kad ne jis, o as augu. Nes as juo, o jis manim gyvenime rupinasi.
Jis labai giliai suvokia tiesos prasme. Niekada gyvenime neskriaude mazesniu vaiku ar gyvunu, nelauze zaislu. Niekada nekrete jokiu zbitku.
Bet jei susiduria su neteisybe ar kazkokiais kitais veiksniais, kai yra paminamas jo supratimas - stoja i kova net su priesiskai nusistaciusius suaugusius. Uz ka esu pastoviai linksniuojama tu suaugusiu, kad neaukleju savo vaiko. Nesamone - aukleju ir esu bandzius viska. Net dirza. Niekas, zinokit, niekas nepadeda. Jis tiesiog toks ir tiek.
Kai perskaiciau apie indigo vaikus, mano gyvenimas pasikeite, nes buvau is tiesu susirupinusi - valdova ar monstra auginu.
Ir manau, kad indigo - tai ne hiperaktyvumas, supervaizduote ar dar kitas konkretus pozymis. Tai vaiko vidinis pasaulis. kitoks, nei mes esame iprate matyti.
Ach, SimoMamaVilma, kaip aš tave suprantu
