Ele, kalbu, ne apie ipatinguma vaiku ir ar jie indigo ar ne..kalbu apie tai, kad kai kuriu vaiku ypatingumas pasidaro atstumiantis tiems, kurie prate prie iprastu dalyku, o cia vat nepaklusta, ne tas modelis..ir turiu pasakyti, kad esu ne syki verkusi, kodel mano vaikas negali buti toks kaip visi

paskui paziuri, kad nu jis toks ir delto nei as , nei jis nekaltas, tiesiog aplinka kalta

sunkiausia, kad akltina mane, kaltina, ji, kaltina seima..ir neduok sviete uzsiminsi, kad vaikas kalbasi dviem balsais su isgalvotu draugu, kad mato dalykus, kuriu kai kuriems suaugusiems atrodo, kad nera (Vaizgante, tik atsargiai, nes jei netycia kur ne vietoje pasakysi apie vaiko sugebejimus, tai ir tave ir vaika gali "diagnozuoti" ir paskirti vaistu nuo sizofrenijos) nors is tikro, kaip SimomamaVilma sake, problema situacijoje, kuriose labai daznai issikiria pasaulio isivaizdavimas, plius nesilaikymas hierarchijos: esi mazas- turi paklusti...tik vat, kad pvz. as siuo metu prisikaiciau apie hiperaktyvius vaikus, apie pgalbos grupes ir supratau, kad mano vaikui tai visai netinka ir juolab, kad jis tikrai ne hiperaktyvus..o problema hiperaktyvi

tiesiog vaiko atsisako darzelis, nes jis reikalauja demesio tiek, kiek visa likusi grupe...Dziugiausia, kad deka sito forumo pajutau, kad nesu viena ir, kad zmones turi ir didesniu problemu...o siaip vaikai, juk tuo ir ypatingi, kad mes is ju mokomes pamatyti save ir priimti pasauli kitaip