QUOTE(Šir2kė @ 2010 04 17, 21:22)
pusryčiams buvau valgiusi stiklinę savo sėlenėlių mišinuko su kefyriuku, pietų nebuvo kada valgyt, vakarienei kavinėj sriubikes užsisakiau, bet netilpo nei pusės lėkštės, galvojau kad plyš skrandis

fainas šeštadienis
Na nezinau, cia aisku labai jau mazai. Suprantu, koks fainas jausmas buna taip pasimaitinus diena ar kelias is eiles, laisvesni dzinsai, svarstykles maziau rodo... Bet paskui kazkaip daug sunkiau buna nepersivalgyti,bent jau man. Tai as asmeniskai vengiu tokiu badavimu, jau geriau ilgesni laika normaliai maitintis... Juo labiau kad man net ir trigubai daugiau valgant (negu tu cia parasei) svoris krenta zaibisku greicciu.
QUOTE(...monsoon... @ 2010 04 17, 22:27)
Pasiskaitykite knyga "Fat is a feminist issue" Susie Orbach tai superine knyga, kuri padeda suprasti kaip iskreiptai matome save, bei turi daug praktiniu patarimu.
Jos esme sau nieko nedrausti. O kai nedraudi nera poreikio persivalgyti.
Kalbu is patirties, tik taip pati issigydziau bulimija, kuri tesesi 15 metu.
Gal ta knyga yra internete? ar reik pirkt (angliskai gerai suprantu)
QUOTE(noriuzako @ 2010 04 18, 08:34)
Čia šiaip pamąsčiau, jum visoms visą laiką mintys sukasi tik apie maistą? Kai tik laisvesnė minutė planuojat ką valgysit arba kaip nevalgysit? Džiaugiatės kai badaujat jog nevalgėt ar jaučiat alkį? Man visa tai vyksta maudantis/vedžiojant šunį/bėgiojant/ryte pabudus/ einant miegot - visada... taip atsibodo atrodo niekas gyvenime daugiau nesvarbu
Taigi, ir man tas pats... Planuoju, galvoju, skaiciuoju. O kai del kokios nors priezasties neiseina ivykdyt planu, tai isvis tokia panika viduj, atrodo siaubas, jau sustoresiu dabar. Nesamone. Na, bet dabar jau man vistiek daug geriau. Kai rimtai sirgau anoreksija, tai tiesiog svajodavau apie kaloringa maista -- pvz. pries uzmigdama isivaizduodavau parduotuves lentynas su pyragais, arba atsistodavau prie kiosko, ziuriu i visokius twixus ir net nuo to ziurejimo taip gera...

Dabar tai jau taip nera, nebesu tokia issekus
Siandien man geras buvo rytas. Pusryciams suvalgiau dribsniu, paskui net nezinau kodel -- bulkos rieke su uogiene, nros ir visai nenorejau.

Galvoju -- viskas, sakes, diena suniui ant uodegos. Bet atsikele tetis, sako -- einam pabegiot. Tai nuvarem i vingio parka, prasibegom taip is sirdies

Nu nerealiai faina.. Jokios sazines grauzaties del tos bulkos, grizus skrandis jau toks tuscias jauciasi (sportuojant greiciau virskinasi), o ypac dar del to, kad ir vakare laukia treniruote

Ech, daznai mane sportas isgelbsti
Einu, koki tirstuka pasidarysiu...