QUOTE(Linnuxx @ 2008 07 16, 15:51)
Mano zuikiui jau greit 3mėn. bet mūsų tėvelis tarsi jo nemato. Pasipasakokit, kiek ir kaip Jūsų mažyliai sulaukia Tėvelių meilės...
Na ir as susiduriau su panasia problema. Pirmais menesiukais visiskas tevelio saltumas buvo labai skaudus ir nesuprantamas. Nes abu planavom, labai laukem, dalyvavo gimdyme, pirmom dienom, kai nelabai pajegiau atsikelti, pats sauskelnes ligonineje keite ir jau taip lauke, kada cia mus greiciau namuciu isleis...ir se tau kad nori. Paskui visiskas ignoravimas. Pradejom pyktis. Veliau jisai kazkaip savo mamai prasitare, kad viskas labai pasikeite, kad jam truksta demesio. Mano anyta, aisku, emesi veiksmo: atnese man paskaityti kazkoki straipsni, tiksliai pavadinimo nepamenu, bet ten kazkas apie poru nesutarimo priezastis po vaikelio gimimo. Na tai as jau taip patikejau, kad cia mano kaltes buvo, kad "vyra apleidau", pasekiau to magisko

Va mums jau pusmetukas. Manau, kad pasistumejome. Gal ne tiek, kiek man noretusi, taciau tetis jau pats paima dukryte is lovytes ir leidzia man pamiegoti rytais, mano primintas

