
Jau septyni menesiai dukrytei, bet dar nei kart po gimdymo.. Svoris toks kaip pries nestuma, tik pilvas ne toks. Klausiau vyro kas yra, kas ne taip, tipo viskas gerai, o kodel nenori jis myletis ir neaisku. Siaip nakti nesikelia kai pradeda dukryte verkt, nes man atrodo kad visa diena turi dirbt tai as visad keliuos. Neturetu labiau pavargt negu iki dukrytes gimimo.. Siaip jau kaip ir susitaikiau su ta mintim kad jau nebeilgai turbut po vienu stogu gyvensim, nes nelabai tikiu kad neina i kaire

QUOTE(baisa-pabaisa @ 2011 05 04, 15:54)
Jau septyni menesiai dukrytei, bet dar nei kart po gimdymo.. Svoris toks kaip pries nestuma, tik pilvas ne toks. Klausiau vyro kas yra, kas ne taip, tipo viskas gerai, o kodel nenori jis myletis ir neaisku. Siaip nakti nesikelia kai pradeda dukryte verkt, nes man atrodo kad visa diena turi dirbt tai as visad keliuos. Neturetu labiau pavargt negu iki dukrytes gimimo.. Siaip jau kaip ir susitaikiau su ta mintim kad jau nebeilgai turbut po vienu stogu gyvensim, nes nelabai tikiu kad neina i kaire 

Kaip gaila, užjaučiu

O ar bandei jį vilioti? Nėštumo metu irgi taip buvo?
QUOTE(Simuute @ 2011 05 04, 15:03)
Kol buvau


mes su vyru po dukrytes atsiradimo neiskentem net menesio, po kokiu 3 savaiciu pabandem pasimyleti ir taip patiko,kad kartodavom kas vakara net po kelis kartus
nestumo metu viskas buvo normaliai tik pabaigoj nestumo myledavomes reciau ir atsargiau, tuo poziuriu mano vyras saunuolis
o dabar kai jau dukrytei 3 men. viskas vel stojo i senas vezes kaip ir pries nestuma.
Ir labai nuosirdziai uzjauciu tas moteris,kurioms su vyru kazkas pasikeicia santykiuose, tikrai sutinku su nuomone,kad jei zmones myli vienas kita tai turi abu stengtis,o ne vienas.



Ir labai nuosirdziai uzjauciu tas moteris,kurioms su vyru kazkas pasikeicia santykiuose, tikrai sutinku su nuomone,kad jei zmones myli vienas kita tai turi abu stengtis,o ne vienas.
QUOTE(baisa-pabaisa @ 2011 05 04, 16:13)
Kol buvau
viskas lyg ir gerai buvo, aisku reciau bet bent savaitej karta butinai.. O dabar gryzta po darbo, vakariene, kompas, poto iki pardes alaus ir psio. Iskeite mane i alu
, juokas pro asaras, o vaikelis gime labai lauktas ir po 9 metu buvimo kartu. Gal tiesiog per ilgai kartu buvom, gal jam nusibodau, nezinau. Sunku kazka daryt kai stengiasi tik vienas, nes geri santykiai yra dvieju zmoniu darbas..


Nu jo, abu turi stengtis, jis turi žinoti kaip blogai tu dėl to jautiesi. Tėveliams irgi būna pogimdyvinė depresija, gal jam ji tiesiog užsitęsė?

Stiprybės Tau

Po gimdymo bijojo lyst prie manes...
bet veliau kai pabandem tai suprato ,kad viskas tas pats
...ir viskas liko kaip ir seniau ...

bet veliau kai pabandem tai suprato ,kad viskas tas pats


Mielos moterys,
Skaitau Jūsų visų istorijas ir už vienas labai džiaugiuosi, o dėl kitų nuoširdžiai gaila. Bet noriu, kad nuoširdžiai sau atsakytumėte, ar pradėdamos draugauti, tekėdamos, prabūdamos kartu su tuo žmogumi keletą metų nematėte, koks tas žmogus? Tas žmogus paskaitė? Ar nenorėdavote matyti? Gal matydavote tik tas gerąsias savybes, nepaisydamos blogųjų? Ir gal tos gerosios blogųjų neatsveria.
Jeigu vyras, vaikinas po kelerių metų buvimo kartu nebelabai nori su Jumis šnekėtis, nepadeda Jums namų ruošos darbuose, tai ar jis ims ir pradės Jums padėti tuomet kai pagimdysite? Ar tas, kuris tingi išplauti indus (visuomet), kelsis naktį pamaitinti mažylį? Ar tas, kuris vengia su Jumis bet kokių gilesnių pokalbių kalbėsis su Jumis tuomet, kai atsiras būtinas reikalas kalbėti ir išsikalbėti?
Ir netiesa, kad smulkmenos nesvarbios, nes būtent tos smulkmenos, kai jos susideda ir griauna viską. Jei laikote augintinį ir vyras/vaikinas nesibodi išvalyti smėlio dėžutės, ar išmesti iš jos tą nekvepiantį, turinį, tai tikrai galima turėti vilties, kad ir mažyliui sauskelnes pakeis. O jei pamatęs privemtą katiniuko balutę pats ima vos ne vemti, tai ar tikrai Jūs tokios naivios ir nepagalvojate, jog, ko gero, ir sauskelnių vaikui nekeis.
Juk čia viskas susideda. Jei Jūsų vyrui bjauru klausytis kaip pasakojate apie mėnesines, tai gal tegul jis geriau ir gimdyme nedalyvauja. Juk jei nesigeba priimti natūraliai visų biologinių procesų, tai tikrai gali tokio įvykio neatlaikyti.
Jei sulaukiate pagalbos, kai ruošiate pietus, tvarkote namus, tai galite tikėtis, jog vyras jums padės ir tuomet, kai pačiai bus sunku tai daryti. Jei vyras rūpinasi Jumis kai sergate, tai rūpinsis ir kai po gimdymo negalėsite pajudėti, kai jausitės silpnos ir t.t...
Atkreipkit į visas smulkmenas dar tik pradėjusios draugauti. Ir nesakykite, kad pradžioje viskas kitaip, neva laksto, rūpinasi, gėlės ir t.t... ne gėlės ir ne merginimas esmė. Esmė yra susirasti šeimynišką žmogų, kuriam namų ruoša kartu su Jumis būtų maloni. Ech... Kiek daug galėčiau apie tai kalbėti.
Skaitau Jūsų visų istorijas ir už vienas labai džiaugiuosi, o dėl kitų nuoširdžiai gaila. Bet noriu, kad nuoširdžiai sau atsakytumėte, ar pradėdamos draugauti, tekėdamos, prabūdamos kartu su tuo žmogumi keletą metų nematėte, koks tas žmogus? Tas žmogus paskaitė? Ar nenorėdavote matyti? Gal matydavote tik tas gerąsias savybes, nepaisydamos blogųjų? Ir gal tos gerosios blogųjų neatsveria.
Jeigu vyras, vaikinas po kelerių metų buvimo kartu nebelabai nori su Jumis šnekėtis, nepadeda Jums namų ruošos darbuose, tai ar jis ims ir pradės Jums padėti tuomet kai pagimdysite? Ar tas, kuris tingi išplauti indus (visuomet), kelsis naktį pamaitinti mažylį? Ar tas, kuris vengia su Jumis bet kokių gilesnių pokalbių kalbėsis su Jumis tuomet, kai atsiras būtinas reikalas kalbėti ir išsikalbėti?
Ir netiesa, kad smulkmenos nesvarbios, nes būtent tos smulkmenos, kai jos susideda ir griauna viską. Jei laikote augintinį ir vyras/vaikinas nesibodi išvalyti smėlio dėžutės, ar išmesti iš jos tą nekvepiantį, turinį, tai tikrai galima turėti vilties, kad ir mažyliui sauskelnes pakeis. O jei pamatęs privemtą katiniuko balutę pats ima vos ne vemti, tai ar tikrai Jūs tokios naivios ir nepagalvojate, jog, ko gero, ir sauskelnių vaikui nekeis.
Juk čia viskas susideda. Jei Jūsų vyrui bjauru klausytis kaip pasakojate apie mėnesines, tai gal tegul jis geriau ir gimdyme nedalyvauja. Juk jei nesigeba priimti natūraliai visų biologinių procesų, tai tikrai gali tokio įvykio neatlaikyti.
Jei sulaukiate pagalbos, kai ruošiate pietus, tvarkote namus, tai galite tikėtis, jog vyras jums padės ir tuomet, kai pačiai bus sunku tai daryti. Jei vyras rūpinasi Jumis kai sergate, tai rūpinsis ir kai po gimdymo negalėsite pajudėti, kai jausitės silpnos ir t.t...
Atkreipkit į visas smulkmenas dar tik pradėjusios draugauti. Ir nesakykite, kad pradžioje viskas kitaip, neva laksto, rūpinasi, gėlės ir t.t... ne gėlės ir ne merginimas esmė. Esmė yra susirasti šeimynišką žmogų, kuriam namų ruoša kartu su Jumis būtų maloni. Ech... Kiek daug galėčiau apie tai kalbėti.
pas mus niekas nepasikeitė

pas mus gal truptėli pasikeitė,aš nebelabai noriu,bet po truputį noras atsiranda jau


QUOTE(baisa-pabaisa @ 2011 05 04, 15:13)
Kol buvau
viskas lyg ir gerai buvo, aisku reciau bet bent savaitej karta butinai.. O dabar gryzta po darbo, vakariene, kompas, poto iki pardes alaus ir psio. Iskeite mane i alu
, juokas pro asaras, o vaikelis gime labai lauktas ir po 9 metu buvimo kartu. Gal tiesiog per ilgai kartu buvom, gal jam nusibodau, nezinau. Sunku kazka daryt kai stengiasi tik vienas, nes geri santykiai yra dvieju zmoniu darbas..


Tikrai gaila, kai sulaukus stebukliuko, dziaugsma temdo tarpusavio santykiai. Laikykis


niekas nepasikeite...
