Galiu klysti, bet manau geidzia ir kol kas labai, bet tai suprantama kadangi del gresiancio prieslaikinio teko ilgai susilaikyti
O kodėl turėtų negeisti??? Likome tokie patys artimi ir seksualinis gyvenimas tęsiasi.
Norėčiau klysti..bet manau, kad ne, nebegeidžia.
QUOTE(Rasma @ 2013 12 14, 19:28)
Norėčiau klysti..bet manau, kad ne, nebegeidžia.
kodel taip galvojat?
maniskis po gimdymo tai bijojo,nes kaip pirmas tai nieko nezinojo ar galima, o as su mazuoju uzsiemus tai ne tas galvoje. bet kazkaip pirmas kartas gerai tai kaip ir po senovei tik kad MB daug dirba,gryzta velai,as jau miegu,tai gaunasi retokai,bet tikrai nevengia.kaip sake niekas nepasikeit,kaip buvo taip yra
Tikriausia turbūt būtų, jei pasakyčiau "jaučiu"...iš daugelio smulkmenų.
norim abu ir atrodo daugiau nei pries gimdyma 
as net su svorio +10 bagazu jam grazi ir patraukli
as net su svorio +10 bagazu jam grazi ir patraukli
O man atvirksciai. 
pries gimdyma visada norejau myletis, o po gimdymo kazkodel isvis to nebenoriu. Galiu gyventi ir be to. Bet vis dar galvoju gal grys viskas i savas vezias ;D nes anksciau vyra turejau as temptis i lova, o dabar jis mane tempiasi.. 
pries gimdyma visada norejau myletis, o po gimdymo kazkodel isvis to nebenoriu. Galiu gyventi ir be to. Bet vis dar galvoju gal grys viskas i savas vezias ;D nes anksciau vyra turejau as temptis i lova, o dabar jis mane tempiasi..
QUOTE(ernesta1234 @ 2011 05 16, 23:30)
Mielos moterys,
Skaitau Jūsų visų istorijas ir už vienas labai džiaugiuosi, o dėl kitų nuoširdžiai gaila. Bet noriu, kad nuoširdžiai sau atsakytumėte, ar pradėdamos draugauti, tekėdamos, prabūdamos kartu su tuo žmogumi keletą metų nematėte, koks tas žmogus? Tas žmogus paskaitė? Ar nenorėdavote matyti? Gal matydavote tik tas gerąsias savybes, nepaisydamos blogųjų? Ir gal tos gerosios blogųjų neatsveria.
Jeigu vyras, vaikinas po kelerių metų buvimo kartu nebelabai nori su Jumis šnekėtis, nepadeda Jums namų ruošos darbuose, tai ar jis ims ir pradės Jums padėti tuomet kai pagimdysite? Ar tas, kuris tingi išplauti indus (visuomet), kelsis naktį pamaitinti mažylį? Ar tas, kuris vengia su Jumis bet kokių gilesnių pokalbių kalbėsis su Jumis tuomet, kai atsiras būtinas reikalas kalbėti ir išsikalbėti?
Ir netiesa, kad smulkmenos nesvarbios, nes būtent tos smulkmenos, kai jos susideda ir griauna viską. Jei laikote augintinį ir vyras/vaikinas nesibodi išvalyti smėlio dėžutės, ar išmesti iš jos tą nekvepiantį, turinį, tai tikrai galima turėti vilties, kad ir mažyliui sauskelnes pakeis. O jei pamatęs privemtą katiniuko balutę pats ima vos ne vemti, tai ar tikrai Jūs tokios naivios ir nepagalvojate, jog, ko gero, ir sauskelnių vaikui nekeis.
Juk čia viskas susideda. Jei Jūsų vyrui bjauru klausytis kaip pasakojate apie mėnesines, tai gal tegul jis geriau ir gimdyme nedalyvauja. Juk jei nesigeba priimti natūraliai visų biologinių procesų, tai tikrai gali tokio įvykio neatlaikyti.
Jei sulaukiate pagalbos, kai ruošiate pietus, tvarkote namus, tai galite tikėtis, jog vyras jums padės ir tuomet, kai pačiai bus sunku tai daryti. Jei vyras rūpinasi Jumis kai sergate, tai rūpinsis ir kai po gimdymo negalėsite pajudėti, kai jausitės silpnos ir t.t...
Atkreipkit į visas smulkmenas dar tik pradėjusios draugauti. Ir nesakykite, kad pradžioje viskas kitaip, neva laksto, rūpinasi, gėlės ir t.t... ne gėlės ir ne merginimas esmė. Esmė yra susirasti šeimynišką žmogų, kuriam namų ruoša kartu su Jumis būtų maloni. Ech... Kiek daug galėčiau apie tai kalbėti.
Skaitau Jūsų visų istorijas ir už vienas labai džiaugiuosi, o dėl kitų nuoširdžiai gaila. Bet noriu, kad nuoširdžiai sau atsakytumėte, ar pradėdamos draugauti, tekėdamos, prabūdamos kartu su tuo žmogumi keletą metų nematėte, koks tas žmogus? Tas žmogus paskaitė? Ar nenorėdavote matyti? Gal matydavote tik tas gerąsias savybes, nepaisydamos blogųjų? Ir gal tos gerosios blogųjų neatsveria.
Jeigu vyras, vaikinas po kelerių metų buvimo kartu nebelabai nori su Jumis šnekėtis, nepadeda Jums namų ruošos darbuose, tai ar jis ims ir pradės Jums padėti tuomet kai pagimdysite? Ar tas, kuris tingi išplauti indus (visuomet), kelsis naktį pamaitinti mažylį? Ar tas, kuris vengia su Jumis bet kokių gilesnių pokalbių kalbėsis su Jumis tuomet, kai atsiras būtinas reikalas kalbėti ir išsikalbėti?
Ir netiesa, kad smulkmenos nesvarbios, nes būtent tos smulkmenos, kai jos susideda ir griauna viską. Jei laikote augintinį ir vyras/vaikinas nesibodi išvalyti smėlio dėžutės, ar išmesti iš jos tą nekvepiantį, turinį, tai tikrai galima turėti vilties, kad ir mažyliui sauskelnes pakeis. O jei pamatęs privemtą katiniuko balutę pats ima vos ne vemti, tai ar tikrai Jūs tokios naivios ir nepagalvojate, jog, ko gero, ir sauskelnių vaikui nekeis.
Juk čia viskas susideda. Jei Jūsų vyrui bjauru klausytis kaip pasakojate apie mėnesines, tai gal tegul jis geriau ir gimdyme nedalyvauja. Juk jei nesigeba priimti natūraliai visų biologinių procesų, tai tikrai gali tokio įvykio neatlaikyti.
Jei sulaukiate pagalbos, kai ruošiate pietus, tvarkote namus, tai galite tikėtis, jog vyras jums padės ir tuomet, kai pačiai bus sunku tai daryti. Jei vyras rūpinasi Jumis kai sergate, tai rūpinsis ir kai po gimdymo negalėsite pajudėti, kai jausitės silpnos ir t.t...
Atkreipkit į visas smulkmenas dar tik pradėjusios draugauti. Ir nesakykite, kad pradžioje viskas kitaip, neva laksto, rūpinasi, gėlės ir t.t... ne gėlės ir ne merginimas esmė. Esmė yra susirasti šeimynišką žmogų, kuriam namų ruoša kartu su Jumis būtų maloni. Ech... Kiek daug galėčiau apie tai kalbėti.
Labai teisingai parašyta
jei iki vaikelio jis nieko nepadėjo, tai po gimimo nesitikėkite stebuklo
