Vyresnio vaiko žindymas

sveikutės, buvusios bendramintės,

kai dar nebuvau mama, visada galvojau,kad savo vaikus maitinsiu iki kokių 9 mėnesių, dėl to,kad tokiems mažiukams lengviau nutraukti ir beto esu "pasidyvijus kai mama maitino 1m 3 mėn. dukrytė, kuri priėjo ir pati paprašė duoti". man tada atrodė, kad jau aš tai tikrai nemaitinsiu tiek ilgai, juk vaikas jau pats kalba. kažkaip negražiai atrodo.
bet neveltui liaudis sako, kad nesidyvyk, nes pats turėsi.

aš savo dukrytę maitinau virš 2 metukų. kai jai buvo 2 m 1 mėn. nutraukiau maitinimą dienomis, pasilikau tik naktinius, kadangi ji atsisakydavo valgyti kitą maistą, o tik MP. keista, ar ne. bet ji tik jo tereikalaudavo. vis nesiryždavau nutraukti naktimis, bet vieną vakarą MB pasakė gana taip ir padariau. gana tai gana. nepagalvokit, kad jis prieš ilgą maitinimą, bet tik jis dėl to taip pasakė, kad mažoji pradėtų normaliai valgyti ir manęs "netampytų", nes visai nieko nebegalėjau pasidaryti ir jau nebeišsimiegodavau naktimis, nes keldavosi,atrodydavo, milijoną kartų atsigerti MP, keldavosi kas 2-3 val. labai trūko miego, jaučiausi fiziškai išsekusi. bet maitinau, nes galvojau,kad tai mano vaikui geriausia.
jausdavau palaimą, kai šiltas kamuoliukas įsirangydavo man ant kelių ir tas kelias minutes mes būdavome tarytum viena visuma.

atsakysiu į senosios temelės mamos klausimukus.


-MP mažoji prašydavo ir gerdavo kaip tik jo užsigeisdavo. kai buvo 1-1,5 m žindydavau betkur ir betkada, jei tik rasdavau kur sėdynę padėti, kad dukružė galėtų įsitaisyti ant kelių.
-tekdavo žindyti ir viešumoje, iki 1,5 metų visiškai atvirai maitindavau, aišku to nedemonstruodama, bet stangdavausi, kad netektų sėsti ant kokio suoliuko kokiame nors prekybos centre. suspėdavome važiuojant iki jo. bet kai merginai buvo beveik 2 - pradėjau, ne tai,kad slėptis, bet prisidengti (kaip papuldavo pagal situaciją, tai megstiniu, tai paltu), ko niekada to nedarydavau. aišku pieninių niekad nemonstruodavau, bet ir skarom nesidangstydavau.
- visada man buvo negražu,kai vaikas saka noriu papo, na man pats tas žodis kažkaip iš vaiko lūpų - ne taip skamba. todėl nuo pat pradžių sakydavau pienukas. o kai mažoji pradėjo kalbėti, ištarti pilnai pienukas jai neišeidavo, gaudavosi nianiukas. taip ir liko nianiuku. kai prie žmonių ji taip pasakydavo niekas nesuprasdavo ko ji nori, o mes galėdavome, kur nors nueiti atsisėsti ir ramiai atsigerti.
-jei tai turima omenyje - kitų žmonių požiūrį ar kalbas apie ilgą maitinimą mano adresu, tai paprasčiausiai galiu pasakyti, kad tokioje situacijoje neteko būti. visi mano šeimoje ir giminėje stebėjosi ir tuo pačiu džiaugėsi,kad aš "vis dar" maitinu ir "kad dar turiu pieno".


matau,kad pati esi tokioje pačioje situacijoje kaip ir aš kažkada buvau,kai stebėjausi ilgai maitinančia mama ir kategoriškai teigiau, "kad aš jau tikrai ne". kaip sakoma: niekada nesakyk niekada.
kai turėsi mažyli, ir duos Dievas turėsi pienelio ir, svarbiausia, jo pati norėsi turėti, ir jo turėsi užtektinai, norėsi, kad to pienelio būtų kuo ilgiau. pamatysi, kaip gerai kai jo yra, kai virtuvė kartu su tavim, kai vaikui maistas dabar ir čia - visada šiltas ir pats skaniausias. kai vaikas, neduok dieve, serga ir nuo karščiavimo negali ir nenori nieko valgyti ir supranti, kad duodama atsigerti vandens iš jo jokių vitaminų ir antikūnių jis negaus, duodama pieno jam džiaugsies, kad jis nors tiek pavalgo ir atsigeria ir su MP tu jam padedi sveikti.
nesuprask, kad aš tau priekaištauju, aš tiesiog pasakoju, kaip aš viską supratau per savo patirtį.

jei turėsiu daugiau vaikų, stengsiuos juos irgi ilgai maitinti.

Maitinau savaji beveik iki 3m. Didziausias nepatogumas budavo kai reikdavo gult i ligonine, viena gyd. klinikose mano maitinima pavadino " tokia savotiska lengvos formos narkomanija"

Aš irgi norėjau paklausti, ar juu turi vaikų. Nes niekas per prievarta vaikų nežinda, niekas specialiai to laiko nepratęsia. Bet jeigu nenujunki per prievarta, taip ir lieka vaikelis žindyt iki dviejų-trijų metų - taip įvyksta natūraliai.

Ankšiau savo laiko vaikas yra nujunkiamas per prievarta - kartais jis tai tyliai iškenčia, o kartais verčia ir tevelius pasikankint - ilgai verkia ir priešinasi.

Dar klausimėlis - o kodėl manai, kad ilgas žindymas truksta gyventi pilnavertį gyvenima? Kur čia tu matai ta auka?

Stai, iskart "neismaneliai", iskart "bruku sintetika" ir esu durna
Net civilizuotai diskutuot negalima.



Aciu uz grazu atsakyma Ziuresim, kaip ten bus, kai bus

, as irgi neizvelgiu aukos nei svo, nei vyro atzvilgiu ir dziaugiuosi kiekviena akimirka, kol dar galiu tuo ka turiu - juk uzaugs ir nebereiks ne tik to papo, bet ir manes, tecio - tai vyksta taip greit, kad nespeju su tuo susitaikyti (tik ka zindziau sunu, dabar jam jau 9.5 ), kam kankinti vaika nenuodant MP, jei nesunku duoti, juk tai tik 2-3 metai is 18

Ramus temeles gvenimas buvo sudrumstas






Na ir is jusu pasisakymu gaunasi isvada, kad zindot labiau del saves, nes norit jaustis reikalingos

Auka matau vaika, kuriam reikia-nereikia to pieno, bet vistiek yra maitinamas. Siaip cia bus turbut toks labiau retorinis klausimas - sakot, zindau, "nes vaikas to nori". O kaip vaikas gali nusprest, kad jau nenori, jei pastoviai ta piena geria ir jam tai yra norma??

panašu,kad dar ne


prašau
linkiu būti savo vaikui pačia pačiausia
ir svarbiausia aš supratau, jei TIKRAI NORI, o ne tik sakai,kad nori, turėti pieno, tai ir turėsi. ir jokios priemonės: chalvos, kmynų arbatos su pienu ir riešutai, ar pan. tikrai nepadarys,kad to pieno būtų daugiau.
dėl arbatos galit ginčytis, kad išgėrus jo atsirasdavo, jo atsirasdavo dėl to, kad daugiau skysčių gėrėt. bandžiau - lygiai toks pats variantas gaunasi tik su vandeniu.

Nepabandzius - nenustatysi , aisku kazkiek ir del saves maitinu, bet del jos ne kiek ne maziau - kazkaip kai vietoje bulviu koses paduodu lruopu - ji valgo ir nesipriesina, bet kai vietoje MP - paduodu sulciu - oho koks pasipriesinimas , o kai atejo laikas mano vyresneliui - pats tiesiog nebeprase, beje mazoji diena irgi kazkaip reciau benori (lyginant kas buvo 1-1.5) , nors buna, kad be to neapsienam ir cia jau ne del mano savimeiles, o del jos poreikiu

Na kitaip suformuluosiu klausimą - ar turi vaikų? Ar bandei pati nujunkti vaiką arba kūdikį? Ar žinai koks stresas yra vaikui atsisakyti mp prieš laiką?

Juu, as irgi galiu pasakyt, kad atejai cia nediskutuot, o sukelt konflikta.Anot taves, zindancios kenkia vaikui, nesveikai prie jo prisirisusios ir isvis-kai vaikas zinda-kas gali buti bjauriau.
Beje, neatsakei, ar turi vaiku?

baikit, jūs moralizuoti juu
man atrodo jai dar viskas prieš akį
turės vaikų mąstys kitaip. šiandien jai atrodo vienaip, po vaiko gimimo viskas bus kitaip

Man rodos, jau is atsakymo Burbuliukui buvo galima suprast, kad neturiu

Ka reiskia issireiskimas "pries laika"? Kada jau ateinas "tas laikas"?
Papildyta:


Aciu Jus labai tolerantiska ir supratinga