

QUOTE(Savani @ 2009 03 24, 13:02)


Pabandyk pati susigrazinti optimizma. Zinai, mano seima paskutini pusmeti, gal daugiau, tokios bedos kamuoja, kad viskas, kas lig siolei man atrode katastrofa, dabar vieni juokai. Pavargti yra normalu, bet pabandyk netgi kasdienybej susirasti dziaugsmo spinduliuku, juk sunelis su tavim, juk pavasaris, juk tu mama!!!! Kodel sakai, kad tavo pamoka nesibaigia? Del skyrybu? Bet fiziskai jis nebe salia, jus laisvi....dziaukis bent jau tuo. Esi laimings, nes visa sita suda istverei, turi suneli ir gali svaria sazine zengti i ateiti. Nepasiduok. Tai gal tik siaip, pavasarine depresija.... nieko, tuoj saules bus daugiau ir nuotaikos pageres

Sveikos... Pasiskaitau ir bloga darosi net...
Jei leisite, noreciau ir ash prie Jusu prisideti su savo ishgyvenimais..
Pragyvenom su vyru 5 metus. Buvo visko, ir geru akimirku ir blogu, kaip manau ir kiekvienoje sheimoje. Ir ishvaziavo manishkis i Norvegija... grizo... pasikeites 100 proc. Prabuvo menesi namie, lyg ir viskas gerai, bet..... kazkas ne taip. Shaltas, nebe toks kaip buvo anksciau. Ir ka - grizo i norvegija, ir po puse menesio - noriu skyrybu. I klausima kas ir kaip - taip turejo buti , taves ash nebemyliu. Per skype. Mano logika tokia, kad nei vienam zmogus nepriklauso, jis tik savo likimo kalvis. Skyrybas daviau, verkiau, draskiausi, kaukiau viena savo mazyle apsikabinus kai niekas nemate. Grizo per kaledas, padavem skyrybom.... Ir viska td suzinojau. Kad tarp musu ilindo jo buvusioji (ex), kaip jis sako,, vienintele jo gyvenimo meile.
Jis niekada manes nemylejo.
Suzlugo viskas. Svajones apie antra vaikeli, pabaigtus statyti namus, pamintos visos sheimos vertybes.
Jauciuosi pazeminta, sugniuzdyta, nieko verta, paminta kaip moteris. Nors ir dar laukiu antro skyrybu posedzio, nors ir praejo beveik 5 menesiai, niekaip negaliu atsigauti.
Bukit geros, patarkit, nes nebezinau jau kur ir detis. Rashau ir asharos upeliais teka, koleges klausia kas gi man, o negaliu nei zodzio tart...
Jei leisite, noreciau ir ash prie Jusu prisideti su savo ishgyvenimais..
Pragyvenom su vyru 5 metus. Buvo visko, ir geru akimirku ir blogu, kaip manau ir kiekvienoje sheimoje. Ir ishvaziavo manishkis i Norvegija... grizo... pasikeites 100 proc. Prabuvo menesi namie, lyg ir viskas gerai, bet..... kazkas ne taip. Shaltas, nebe toks kaip buvo anksciau. Ir ka - grizo i norvegija, ir po puse menesio - noriu skyrybu. I klausima kas ir kaip - taip turejo buti , taves ash nebemyliu. Per skype. Mano logika tokia, kad nei vienam zmogus nepriklauso, jis tik savo likimo kalvis. Skyrybas daviau, verkiau, draskiausi, kaukiau viena savo mazyle apsikabinus kai niekas nemate. Grizo per kaledas, padavem skyrybom.... Ir viska td suzinojau. Kad tarp musu ilindo jo buvusioji (ex), kaip jis sako,, vienintele jo gyvenimo meile.
Jis niekada manes nemylejo.
Suzlugo viskas. Svajones apie antra vaikeli, pabaigtus statyti namus, pamintos visos sheimos vertybes.
Jauciuosi pazeminta, sugniuzdyta, nieko verta, paminta kaip moteris. Nors ir dar laukiu antro skyrybu posedzio, nors ir praejo beveik 5 menesiai, niekaip negaliu atsigauti.
Bukit geros, patarkit, nes nebezinau jau kur ir detis. Rashau ir asharos upeliais teka, koleges klausia kas gi man, o negaliu nei zodzio tart...