Kaip jį pamiršti?

#181
QUOTE(Rudze @ 2009 01 02, 19:10)
Arvilyte,
o vaikucio tevo tevai zino, kad tu laukiesi vaikelio? Jei ne, ar jiems kada tai pranesi?
Klausiu del to, kad esu pati tokioj situacijoj ir kartais norisi netyleti, o papasakoti jiems koks ju angeliskom akim sunus yra is tikruju. Zinau, kad vieno vaiko jis jau issizadejo, liepdamas savo exmerginai (su kuria draugavo 6 metus) aborta pasidaryti, o dabar - as... Kaip zeme tokius nesioja!


Na.. Jo tevo tevai zino,kad laukiuos, bet zino visa jo versija: kad as laukiuos ne jo vaikelio ir is vis bala zino koks zmogus buvau, isdeste jiem taip, kad as net pati nezinau kieno tas zmogeliukas lotuliukas.gif .. Man jau juokinga nuo situ nesamoniu daros, nors pradzioj buvo labai skaudu (nes is visos VISOS sirdies ji mylejau).. Zodziu savo VISAI giminei mane isdejo i shuns dienas, o jis tipo teisiausias ir labiausiai nuskriaustas. Negana to jis visiem skiedzia, kad as nenoriu daryt DNR tyrimo, nes tipo bijau (o is tikruju jis pats yra pareiskes: "o kas is to dnr? Juk mes kartu nebebusim ir t.t") Siaip jo tevai buvo pries sita vaikeli ir jie ji palaiko, nes neturejom jokio bendro pagrindo ir panasiai. Tai jiem matyt ir galvos labai del to neskauda. O jo teta (kuri manes net nemacius gyvenime) pareiske, kad as is vis esu jo neverta lotuliukas.gif (cia man jo sese pasake).

Na o jei pati gerai sutari su jo teveliais, tai manau, kad gali ir pasakyt labai ilgai nedelsus, maza ka.. Dar paduos i teisma po 5 metu, kad neleidai su anuku matytis, nes "net nepasakei"...
Atsakyti
#182
Skaitau as apie jusu bedas ir galvoju 'aciu Dievui joms nebereikia but su tokiais ziauriais zmonem', bet kazkodel sunku tai pritaikyt sau blush2.gif unsure.gif
Atsakyti
#183
Bet kokie jie visi panasus blink.gif
Maniskis irgi issigandes atsakomybes pradejo aiskinti visiems, kad tai ne jo vaikas. Bet man tai juokinga, nes tai taip lengvai irodoma. O juk ateis tokia diena, kai tikrai suvoks, kad per savo durna galva tiek daug prarado...
O savo tevams, manau, jis nieko nepasakojo, nes jo giminej yra labai visos tobulos ir stiprios seimos, nera ne vienu skyrybu (maniau, kad radau gera su graziom vertybem zmogu doh.gif ), tai jis greiciausiai tyli lyg i kelnias pridejes. Bet man norisi sugriauti jo "idealu" stereotipa, nes jam toli iki jo.
Tik va nenusprendziau nei kaip, nei kada...

QUOTE(Arvilyte @ 2009 01 03, 16:43)
Na.. Jo tevo tevai zino,kad laukiuos, bet zino visa jo versija: kad as laukiuos ne jo vaikelio ir is vis bala zino koks zmogus buvau, isdeste jiem taip, kad as net pati nezinau kieno tas zmogeliukas  lotuliukas.gif  .. Man jau juokinga nuo situ nesamoniu daros, nors pradzioj buvo labai skaudu (nes is visos VISOS sirdies ji mylejau).. Zodziu savo VISAI giminei mane isdejo i shuns dienas, o jis tipo teisiausias ir labiausiai nuskriaustas. Negana to jis visiem skiedzia, kad as nenoriu daryt DNR tyrimo, nes tipo bijau (o is tikruju jis pats yra pareiskes: "o kas is to dnr? Juk mes kartu nebebusim ir t.t")  Siaip jo tevai buvo pries sita vaikeli ir jie ji palaiko, nes neturejom jokio bendro pagrindo ir panasiai. Tai jiem matyt ir galvos labai del to neskauda. O jo teta (kuri manes net  nemacius gyvenime) pareiske, kad as is vis esu jo neverta  lotuliukas.gif  (cia man jo sese pasake).

Na o jei pati gerai sutari su jo teveliais, tai manau, kad gali ir pasakyt labai ilgai nedelsus, maza ka.. Dar paduos i teisma po 5 metu, kad neleidai su anuku matytis, nes "net nepasakei"...

Atsakyti
#184
QUOTE(Arvilyte @ 2008 12 21, 18:25)

Bet apie kitus vyrus net negaliu pagalvot.. Kazkokia trauma dabar man (ar kas), bet nepasitikiu juodai.. Bijau vel likt iskaudinta ir net neinu arbatos atsigert (o kvietimu gaunu nemazai, nors ir zino vyrai, kad laukiuosi as.. Cia kitoks visai poziuris i moteris).. Taip noreciau nebijot ir eit! Bet noriu tik savo ex ir viskas. Tikrai kazkokia kvaile as  verysad.gif

Siulyciau sutikti...nebutinai,kad pakaitalo ieskot,bet siaip prasiblaskytum mirksiukas.gif as net su suneliu i pasimatymus nueinu,aisku tik draugiskus smile.gif kitaip visai "nupuseciau",kolkas gyvenam su draugu,bet ne kaip pora,o kaip kambariokai,bendranuomininkai verysad.gif Jis neakivaizdziai duoda suprasti,jog gyvena su manim tik del vaiko verysad.gif
Atsakyti
#185
QUOTE(Mariem @ 2008 04 30, 23:16)
Jau kai laukiausi pirmo vaikelio, norėjau išsiskirti su savo draugu, nes nesugebėjau jam atleisti išdavystės. Tuo metu jis manęs nepaleido. O man valios pritruko.
Paskui susipykom, vaiką auginau viena, bet tesėsi mūsų susitikimai. Vėl pastojau. Jis antro vaiko norėjo, pradėjom vėl gyventi kartu, tačiau jaučiausi visiškai vieniša, iš jo nesulaukdavau jokio palaikymo ir net kai labai sirgau nepadėjo prižiūrėti mūsų vaikelį. Namo jis grįždavo tik pernakvoti, neliko jokios šilumos mūsų santykiuose.  Beveik kiekvieną savaitgalį jis išvažiuodavo į kaimą pas savo tėvus. Jaučiausi išduota, nemylima, nepasitikėjau juo. Vėl panorau skirtis, jis vėl nepaleido. Norėjau susirasti kitą, bet greičiau sužinojau, kad jis jau kuri laika susitikinėja su kitą, o man meluoja, kad dirba. Dabar aš juo nei kiek nepasitikiu ir nematau jokios perspektyvos būti laimingiem kartu. Jis, būdamas neištikimas visą laiką žarsto man visokius priekaištus, kad man tik „kiti vyrai galvoj“.
Man paskutinis nėštumo mėnuo su juo nebendravau koki mėnesį ir vėl pasijutau laiminga, kad ir kaip sunku būti vienai, nėščiai ir su mažu vaikų, buvo daug geriau nei su juo. O dabar jis vėl pasirodė, atvažiavo trečią val. nakties girtas. O aš durnelė jį priėmiau. Nenoriu būti su juo, bet ir pamiršti jo negaliu.. O kai jis dar kartais taip ima ir pasirodo tai visai nesigauna pamiršti.
O jausmai mano niekur nėra dingę, kad ir kiek jis mane skaudino, vis vien aš jaučiu jam švelnumą.

Žodžiu, norėčiau jį kuo greičiau pamiršti ir sugebėti atsispirti jam. Ir dar labai norėčiau sutikti kitą, kuris mane mylėtu ir gerbtu. Bet kai ex vis kišasi, tai neimanoma.

kokia artima man tavo situacija....pas mane panasiai yra ir nzn ka daryt, kaip ji lauk isvaryt..ir kaip ji pamirst, o dar ir paciai norisi svelnumo, bet kam busi reikalinga su dviem vaikais...
Atsakyti
#186
Nesuprantu kaip jus islaikote tokias gyvenimo "dovanas" siurprizus ir dar kai kurios budamos niescios unsure.gif
as niekaip negaliu sustabdyt asaru ,kai pamatau seima ar pora,matant draugu seimas cry.gif man niekaip galvoje nesutelpa kai beveik po 10 metu jis galejo staga pasakyti kad manes NEBEMYLI cry.gif visa ateitis tiesiog isgaravo kaip kaip rukas ,toks jausmas kad pati pavirtau i atvira zaizda .... kaip gyventi po vienu stogu ir matyt savo mylima zmogu kuris tepasako kad as tik jo vaiko mama cry.gif nekada net sapnuose nesapnavau kad mano vaikas augs subirejusioje seimoje ir nesupras kodel taip yra cray.gif protas supranta kad reikia toliau gyventi o sirdis plysta is skausmo cry.gif neturiu net kam pasiguosti kam issiverkti ,eisiu isgert raminamuju... nes jau ne kas cray.gif
Atsakyti
#187
QUOTE(kerolli @ 2009 03 09, 15:46)
Nesuprantu kaip jus islaikote tokias gyvenimo "dovanas" siurprizus ir dar kai kurios budamos niescios  unsure.gif
as niekaip negaliu sustabdyt asaru ,kai pamatau seima ar pora,matant draugu seimas  cry.gif  man niekaip galvoje nesutelpa kai beveik po 10 metu jis galejo staga pasakyti kad manes NEBEMYLI cry.gif visa ateitis tiesiog isgaravo kaip kaip rukas ,toks jausmas kad pati pavirtau i atvira zaizda .... kaip gyventi po vienu stogu ir matyt savo mylima zmogu kuris tepasako kad as tik jo vaiko mama cry.gif nekada net sapnuose nesapnavau kad mano vaikas augs subirejusioje seimoje ir nesupras kodel taip yra  cray.gif  protas supranta kad reikia toliau gyventi o sirdis plysta is skausmo cry.gif neturiu net kam pasiguosti kam issiverkti ,eisiu isgert raminamuju... nes jau ne kas cray.gif


kerolli skaudi tavo istorija... Dešimt metų - tai labai daug. Įsivaizduoju kaip tau yra sunku: kiek prisiminimų, nostalgijos... Ir tas skausmas, svarstymai "ką galėjai padaryt kitaip" (jei tokie kamuoja), tai dar ilgai ilgai niekur nedings. Esam moterys - atviros, jausmingos, pažeidžiamos.. Aš laikausi tokios pozicijos, kad tą širdgėlą teks ištverti ir išverkti.. Manau, kad reikia visiškai ištuštinti, išpilti taurę, kad būtų galima vėl į ją pilti. Aišku ateities planai sugriuvo iki pat pamatų, bet Dievas duoda tokį kryžių, kokį gali panešti (morališkai ir dvasiškai). Tau aišku iš vis sunku, nes gyvenat kartu, mano nuomone tokiu atveju nereikia jam rodyti to skausmo, ašarų.. Persilaužt ir šypsotis jam ir kitiems, bet svarbiausia neapgaudinėt savęs ir suprast, kad dar ilgai skaudės.. Aš su savo ex tik 4 metelius buvau, o nuo išsiskyrimo praėjo 8 mėnesiai (bet aš jo visai nematau, jis Lietuvoj), o man dar vis skaudu.. Nors jau 2/3 mažiau, jau ir nebeverkiu dėl jo thumbup.gif . Anksčiau tai mamai ant peties paverkdavau, o ji mane visada paglostydavo, buvo supratinga ir kantriai laukdavo kol tiesiog išsiverksiu. Manau, kad šis skausmas, kuri mums tenka išgyventi, irgi yra šiokia tokia gyvenimiška patirtis iš kuri mums padės eiti toliau.
Laikykis kerolli gal ir banalu taip sakyti, bet iš tiesų "Viskas bus gerai" console.gif anksčiau ar vėliau. mirksiukas.gif
Atsakyti
#188
Laba visoms smile.gif
Prisiskaiciau ivairiausiu istoriju- liudnoka kaip liekame neivertintos.
Greitu laiku tikriausiai prisijungsiu prie vienisu mamyciu. Istorija nei siokia nei tokia- leliukas jau 5 savaites vystosi. Draugo nesuprantu niekaip- kartais sneka normaliai, bendraujam, juokiames bet per dsaug nieko neplanuojame, arba tiesiog pradeda sneketi, kad daugiau taip negali ir panasiai. Skaudu ne tas zodis, kartais net neapykanta jam kazkokia sukyla, bet trumpam, vis gi tikriausiai kalta esu kad myliu. Stengiuosi vis iziureti problema bendravimo, kad ja pakeisciau is saves,juk nesinori kad gimes vakelis augtu su nepilnavertiskumo jausmu , vien todel kad as pergyvenu, nesijauciu saugi, o ta nuolatine itampa del nezinomybes to kas bus kelia skausmus pilve. Labai noreciau kur iseiti gyventi kitur, bet kad vilniuje neturiu kur eiti smile.gif vel neiseitis, situacija butu visai kitokia jei bent darbuka tureciau, bet deja , vis dar jo ieskau.
Tikiuosi viskas baigsis palankiai ...
Tik negalvokite kad mano vaikelio tevas visiskas monstras, jis nera blogas, tiesiog turi keistu ypatumu, kurie vis pakisa koja...
Atsakyti
#189
doh.gif doh.gif doh.gif ne nu man jau nebeliudna cia pasiskaicius daros, mane pyktis ima kad del TOKIU NEVYKELIU tiek daug asaru liejam, tiek daug nervinames, juk susirgsim!!! visos ligos per nervus. toks ispudis susidaro na kad negalim mes be vyru nors tu ka, ir nesvarbu kokie jie paskutiniai nieksai, svelniai tariant, yra. taip ir noris pasakyt, panos, kam jums tie s..... nors pati susitvarkyt su jausmais savo ex nelabai sekas.
Atsakyti
#190
sveikutes....rasau tokia tema pirma karta....niekad dar nebuvau taip issibalansavus ir pasimetus kaip dabar....noreciau su kuom nors pasisneketi ir pasidalinti savo negastavimais..ar atsirastu ,,mergaite,,kuri galetu isklausyt mane ir gal patartu...turejau idomu gyvenima kurio pateikiami siurprizai vis tesiasi...turbut ir tesis nes matyt tokia jau mano karma...negaliu gyvent ramiai....gyvenau su zmogum sesiolika metu...susilaukem vaikelio....taciau po penkeriu metu nutiko tai,ko tikrai nelinkeciau nei vienai seimai....kaltinti nera ko ,tik save pati...uz visas klaidas atsakai pats...tik kodel taip skaudziai.........galeciau siandien buti labai laiminga ir sekmingai gyventi..nes lyg nieko netruksta...beto uz dvieju menesiu susilauksiu berniuko,kuri myliu ir esu pamisus del jo ,tik bijau del jo likimo......kalbu tik uzuomenom...ar as esu per jautri ar pernelyg reaguoju ir isgyvenu mano sutiktu zmoniu nuomones...gal cia ir yra mano klaida kad pasitikiu ir be galo myliu zmones,o poto lieku iskaudinta....gyvenu klaipedoj....noreciau sutikti mergina ar moteri kuri galetu tapti mano gera drauge susedant prie kavos puodelio....siaip nesu is tu verkianciu-kaip tik visad svytejau nuo optimizmo..daug istveriau...neslepsiu..taciau atejes sunkus isbandymu metas vis nesibaigia ir bijau kad nesuzlugdytu manes.....ar galetu kas parasyti man
Atsakyti
#191
Nesuprantu kaip jus islaikote tokias gyvenimo "dovanas" siurprizus ir dar kai kurios budamos niescios


As zinau tik viena - nera kur detis - ir islaikai. Mane vyras paliko nescia po 7 metu bendro gyvenimo. Tai buvo musu planuotas ir svajotas vaikelis. Jei butu buve galima- buciau gyva sulindus zemen, bet nebuvo... Visi sake - tu stipri, atlaikysi, uzsigrudinsi... Zinojau tik viena: nenoriu buti stipri, nenoriu grudintis, noriu kad nebutu to buve. Bet buvo. Dabar jau praejo 2 metai. Skauda daug maziau. Kartais beveik nebe, skausmas del kitko - kad vaikutis vienas, kad pavargstu,,,Dabar prasidejo slyksciu skyrybu maratonas: jis ir grasina, ir bande suvaidinti mus mylinti ir grizti namo... Viskas, ka siandien jauciu - sleikstulys ir nesaugumas. Bet turiu daug geru zmoniu aplink, turiu mylincius, deja jau seneliukus, tevus, turiu nuostabiausia pasauly sunu...Tik vistiek, jei duotu kas gyvenima is naujo, nenoreciau buti sitaip grudinama...
Atsiprasau, jei kam uztemdziau optimizma...

Beje, budama sazininga turiu pasakyti, kad neturiu atsakymo i klausima,,ka siandien jauciu savo ex"...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Savani: 22 kovo 2009 - 23:16
#192
QUOTE(Savani @ 2009 03 23, 01:12)
Nesuprantu kaip jus islaikote tokias gyvenimo "dovanas" siurprizus ir dar kai kurios budamos niescios 
As zinau tik viena - nera kur detis - ir islaikai. Mane vyras paliko nescia po 7 metu bendro gyvenimo. Tai buvo musu planuotas ir svajotas vaikelis. Jei butu buve galima-  buciau gyva sulindus zemen, bet nebuvo... Visi sake - tu stipri, atlaikysi, uzsigrudinsi... Zinojau tik viena: nenoriu buti stipri, nenoriu grudintis, noriu kad nebutu to buve. Bet buvo. Dabar jau praejo 2 metai. Skauda daug maziau. Kartais beveik nebe, skausmas del kitko - kad vaikutis vienas, kad pavargstu,,,Dabar prasidejo  slyksciu skyrybu maratonas: jis ir grasina, ir bande  suvaidinti mus mylinti ir grizti namo... Viskas, ka siandien jauciu - sleikstulys ir nesaugumas. Bet turiu daug geru zmoniu aplink, turiu mylincius, deja jau seneliukus, tevus, turiu nuostabiausia pasauly sunu...Tik vistiek, jei duotu kas gyvenima is naujo, nenoreciau buti sitaip grudinama...
Atsiprasau, jei kam uztemdziau optimizma...

Beje, budama sazininga turiu pasakyti, kad neturiu atsakymo i klausima,,ka siandien jauciu savo ex"...


Tave suprantu 100 proc. Paprasciausiai esi priversta susiimti ir gyventi toliau....Susiemiau, nusivaliau asaras, pasakiau, kad jis ju nevertas, svabiausias mano maziukas ir pradejau toliau gyventi...bei dziaugtis kiekviena diena. Kai mane skaudno, norejosi isnykti...dingti is sios zemes...bet deja, tai buvo neimanoma, todel viska teko pergyeventi paciai. As islieku optimiste. Viskas buna taip, kaip turi buti, ir bus taip - kaip tures buti!!! Manau, kad viskas gyvenime tik i gera. Sunku patiketi, kad begalinis skausmas gali buti i gera, bet as tikiu, kad taip ir yra. Siandien galiu pasakyti, kad gavau super gera pamoka. Jo nepamirsiu, nes manau tai neimanoma, jis man isliks etalonu to vyro, kurio negalima vadinti vyru!! Ateitis priklauso mums, reikia stengtis kiekviena diena nugyventi graziai ir prasmingai mirksiukas.gif Viskas bus gerai!
Atsakyti