o man ko toleu to mazeu norisi vaikelio, atsirado kazkokia keista busena po tu zodziu kad reike gimdit sveikus ir givus vaikus, pagalvoju kad o kam leist i si ziauru pasauli vaikus, jie cia tures kankintys, klausit visokiu piktu zmoniu pasakymus, pastovei kovot ir t.t.... ai net nezinau.... kazkokios kvailistes paskutiniu metu lenda i galva....
sendien buvau pas savo angeliuka ant kapelio, prisizliumbeu.... labai sunku.... nebegaliu.... pavargus kazkokie vel.... zliumbiu....
QUOTE(bim @ 2008 05 04, 21:01)
o man ko toleu to mazeu norisi vaikelio, atsirado kazkokia keista busena po tu zodziu kad reike gimdit sveikus ir givus vaikus, pagalvoju kad o kam leist i si ziauru pasauli vaikus, jie cia tures kankintys, klausit visokiu piktu zmoniu pasakymus, pastovei kovot ir t.t.... ai net nezinau.... kazkokios kvailistes paskutiniu metu lenda i galva....
sendien buvau pas savo angeliuka ant kapelio, prisizliumbeu.... labai sunku.... nebegaliu.... pavargus kazkokie vel.... zliumbiu....
sendien buvau pas savo angeliuka ant kapelio, prisizliumbeu.... labai sunku.... nebegaliu.... pavargus kazkokie vel.... zliumbiu....
O man tokia būsena užeina prieš coliukės gimtadienį ir vat buvo prieš metines. Tda nei aš su kitais nesusišneku ir su manim niekas nesusikalba. O leliukui manau turi ateiti laikas. Kaip sako ateis laikas bus ir vaikas. Kovo 22 buvo metai, kai mūsų mažulė mus paliko. Dar vyras iš pradžių nelabai norėjo, o dabar kažkaip abu norim.
Man uošvienė kai laukaisui mažulės vis smegenis pudrino, kad kaip čia mes greitai tą antrą vaiką turėsim. Tipo kai bus antras vaikelis, tai mes primojo nemylėsim. Nu žodžiu. Tai aš jai sakau, kai jūs pasigimdėt dukrą, tai nemylėjot sūnaus. Tyli. Kaip supratsi tokius žmones, tai nežinau. O paskui, kai su mažule taip nutiko, tai jau verkia, jau baisu. Ai,žodžiu, kaip sakoma, neimk į galvą imk į burną . Nelab gražiai pasakiau, bet jei viską imsi į galvą, tai gali žmogus nupušti.
QUOTE(bim @ 2008 05 03, 13:39)
taip, mano motina labai piktas ir pavidus zmogus, pati nekad laimes neturejo ir kitem greuna givenimus, as visada jai priesinausi tai ji manes visada nekente ir nekarta tai sake ir prakeikinejo mane ne siki, bet pati dabar viena likus, viresne dukra jau 15 metu su ja nebendrauja ir pasake kad ji jai ne motyna, o as tiesiog nustojau bendraut kai ji pakele ant manes ranka kai buvau nescia... uz ka? uz tai kad neleidau savo vyro zement per jo gimtadieni, liepeu uzdarit burna ir patelet jai neko gero neturi pasakyt tai ji uz tai man trenkt bande tik nesigavo vyras pagavo jos ranka o taip su fingalu buceu. na o per laidutoves su sipsenele man pasake kad gana cia zliubt bus tu vaiku.... va toke as nuostabe motina turiu, o apie vaikiste tai gereu nepasakosiu nes tik baiseusiose kosmarose viska prisimenu, ir visai nenoriu prisimint!
o siaubas bim,man gyditojas pasakė"nieko visi išgyvena ir tu išgyvensi"mirštant mažyliai nes maniau kad mirsiu kartu,ir praėjus tiek metu man tie žodžiai skamba ,negalėčiau jam niekada to atleisti,bet jis svetimas ir jam mūsu skausmas nusišvilpt,bet motina savo dukrai taip pasakyti net neturiu kaip paguost,tik nuoširdies užjaučiu,jai gyvenimas atlygins
Praėjus dviems mėnesiams po mažulės mirties dviese su drauge išvarėm į Turkiją savaitei. Reikėjo pailsėt nuo gyvenimo. Žinoma, uošvienė nelabai suprato, ko man pailsėti reikia, ką aš tokio sunkaus dirbau. Kad kas tris valandas dieną naktį maitinti per zondą reikėjo, kad amžinas gatsroliavimas po ligonines ir gyvenimas ant adatų su mintim šiandien išeis ar ryt, kad tik ryt, kad dar ne šiandien. Ne visi tai supranta. Taigis, po tos savaitės gryžau visai kitas žmogus. Niekad neįsivaizdavau, kad galima šitaip atsipalaiduoti ir užsimiršti. Pati save pagavau, kad per tą savaitę tik vieną vakarą pagalvojau apie coliukę ir žinoma su drauge pražliumbėm.
Papildyta:
Manau tokiems žmonėms kaip bim motina, gyvenimas vis tiek atsuka kitą lazdos galą. kaip liežuvis taip apsiverčia pasakyti. Svetimi tai aišku, tegul loja ką nori, bet kažkaip iš artimų žmonių tikiesi bent jau supratimo. Laikykis bim, manau turėsit jūs sveiką ir gyvą leliuką, tada nušluostysit nosis
Papildyta:
QUOTE(lajjjma @ 2008 05 04, 21:23)
o siaubas bim,man gyditojas pasakė"nieko visi išgyvena ir tu išgyvensi"mirštant mažyliai nes maniau kad mirsiu kartu,ir praėjus tiek metu man tie žodžiai skamba ,negalėčiau jam niekada to atleisti,bet jis svetimas ir jam mūsu skausmas nusišvilpt,bet motina savo dukrai taip pasakyti net neturiu kaip paguost,tik nuoširdies užjaučiu,jai gyvenimas atlygins
Manau tokiems žmonėms kaip bim motina, gyvenimas vis tiek atsuka kitą lazdos galą. kaip liežuvis taip apsiverčia pasakyti. Svetimi tai aišku, tegul loja ką nori, bet kažkaip iš artimų žmonių tikiesi bent jau supratimo. Laikykis bim, manau turėsit jūs sveiką ir gyvą leliuką, tada nušluostysit nosis
Labas rytas - paskutinė dienelė laisva.... ir jau ryt į darbą - plius nuo rytojaus sesija man dar..... nu varysiu - šiandien dar referatą parašysiu ir ilsėsiuos.... ai, dar galvą reikia nusidažyt 
nu čia dabar? aš įsižeisčiau ir atkirsčiau už tokius žodžius...
aš manau, kad jei palaidoji savo vaikelį - tiesiog pasidarai kitokia, bet ne tikra mama... juk ne tėvai vaikus laidot turi.
Bim, viskas normalu - nepergyvenk. aš juk tau jau seniai sakiau, kad tau mažai laiko praėjo - tu nepasiruošus...
tavo mintys tave užpuolančios - tai normali gedėjimo būsena. aš atsimenu ir kiek čia bendrauju, kiek mamų buvo iškart po netekties ir kaip keitėsi jų mintys ir jausmai laikui bėgant.... taip pat ir mano pačios...
po netekties iš karto reikia leliuko, trūks plyšt norisi..
po to ateina laikas, kai nebenori, nebereikia, pradedi galvot, kad užtenka ir užauginsiu vieną (tai tarsi baimė netekti dar vieno (nes jau sveiksti))..
po to ateis toksai metas, kai nežinosi, nori nenori, reikia nereikia, nerišlios besikeičiančios mintys ir jausmai užpuls....
dar vėliau suprasi, kad visgi reikia, bandysiu ir bus kaip bus, aš privalau... ir tada jau ateis laikas leliukui....
man taip buvo, dar daug kam taip buvo - tai natūralūs gedėjimo etapai, jausmai.. vienoms užsitęsia, kitoms greičiau ateina, pagal kiekvieno žmogaus individualybę, pažeistumo būseną, taip pat priklauso, ar pirmas vaikelis ar kažkelintas. Su pirmais sunkiau žymiai...
aš manau, kad greitai pasveikau, gal todėl, kad labai daug dirbau su savimi, daug skaičiau, analizavau savo būsenas ir tttt.
nu žodžiu, galiu pasakyt tiek, jei dvejoji - nereikia, palauk, praeis laikas, galvosi kitaip ir tada prie darbelio - o kaip tik ir sveikatytė jau bus pataisyta...
tau dar reikia palaukt iki tikrojo malonaus laukimo, nes dabar aikčiotum dėl kiekvieno savo organizmo truktelėjimo...
taigi - laukiam ir viskas susidėlios į vietas... beje, kai man taip pasakydavo panos iš šio skyrelio - pykdavau ir sakydavau, kad nusišneka, kad vaiko mirtis ir tas skausmas niekada nepraeis..... Praeis - galiu tvirtai tai pasakyti, liks tik prisiminimai, kurie išspaus ašarą, kurie pamačius mažą vaikelį stos prieš akis, bet nebus taip sunku, kaip dabar... liks tik skaudūs, turtingi prasmingi prisiminimai ir daug ką dar suprasim...
QUOTE(rasve @ 2008 05 04, 21:44)
Bendradarbės man sako, kad aš esu tikra mama, nes senovėj taip sakydavo, mama, kuri palaidojo savo vaiką - tikra mama 
nu čia dabar? aš įsižeisčiau ir atkirsčiau už tokius žodžius...
aš manau, kad jei palaidoji savo vaikelį - tiesiog pasidarai kitokia, bet ne tikra mama... juk ne tėvai vaikus laidot turi.
QUOTE(bim @ 2008 05 04, 22:01)
o man ko toleu to mazeu norisi vaikelio, atsirado kazkokia keista busena po tu zodziu kad reike gimdit sveikus ir givus vaikus, pagalvoju kad o kam leist i si ziauru pasauli vaikus, jie cia tures kankintys, klausit visokiu piktu zmoniu pasakymus, pastovei kovot ir t.t.... ai net nezinau.... kazkokios kvailistes paskutiniu metu lenda i galva....
sendien buvau pas savo angeliuka ant kapelio, prisizliumbeu.... labai sunku.... nebegaliu.... pavargus kazkokie vel.... zliumbiu....
sendien buvau pas savo angeliuka ant kapelio, prisizliumbeu.... labai sunku.... nebegaliu.... pavargus kazkokie vel.... zliumbiu....
Bim, viskas normalu - nepergyvenk. aš juk tau jau seniai sakiau, kad tau mažai laiko praėjo - tu nepasiruošus...
tavo mintys tave užpuolančios - tai normali gedėjimo būsena. aš atsimenu ir kiek čia bendrauju, kiek mamų buvo iškart po netekties ir kaip keitėsi jų mintys ir jausmai laikui bėgant.... taip pat ir mano pačios...
po netekties iš karto reikia leliuko, trūks plyšt norisi..
po to ateina laikas, kai nebenori, nebereikia, pradedi galvot, kad užtenka ir užauginsiu vieną (tai tarsi baimė netekti dar vieno (nes jau sveiksti))..
po to ateis toksai metas, kai nežinosi, nori nenori, reikia nereikia, nerišlios besikeičiančios mintys ir jausmai užpuls....
dar vėliau suprasi, kad visgi reikia, bandysiu ir bus kaip bus, aš privalau... ir tada jau ateis laikas leliukui....
man taip buvo, dar daug kam taip buvo - tai natūralūs gedėjimo etapai, jausmai.. vienoms užsitęsia, kitoms greičiau ateina, pagal kiekvieno žmogaus individualybę, pažeistumo būseną, taip pat priklauso, ar pirmas vaikelis ar kažkelintas. Su pirmais sunkiau žymiai...
aš manau, kad greitai pasveikau, gal todėl, kad labai daug dirbau su savimi, daug skaičiau, analizavau savo būsenas ir tttt.
nu žodžiu, galiu pasakyt tiek, jei dvejoji - nereikia, palauk, praeis laikas, galvosi kitaip ir tada prie darbelio - o kaip tik ir sveikatytė jau bus pataisyta...
tau dar reikia palaukt iki tikrojo malonaus laukimo, nes dabar aikčiotum dėl kiekvieno savo organizmo truktelėjimo...
taigi - laukiam ir viskas susidėlios į vietas... beje, kai man taip pasakydavo panos iš šio skyrelio - pykdavau ir sakydavau, kad nusišneka, kad vaiko mirtis ir tas skausmas niekada nepraeis..... Praeis - galiu tvirtai tai pasakyti, liks tik prisiminimai, kurie išspaus ašarą, kurie pamačius mažą vaikelį stos prieš akis, bet nebus taip sunku, kaip dabar... liks tik skaudūs, turtingi prasmingi prisiminimai ir daug ką dar suprasim...
QUOTE(STT @ 2008 05 05, 07:01)
nu čia dabar? aš įsižeisčiau ir atkirsčiau už tokius žodžius...
aš manau, kad jei palaidoji savo vaikelį - tiesiog pasidarai kitokia, bet ne tikra mama... juk ne tėvai vaikus laidot turi.
aš manau, kad greitai pasveikau, gal todėl, kad labai daug dirbau su savimi, daug skaičiau, analizavau savo būsenas ir tttt.
Praeis - galiu tvirtai tai pasakyti, liks tik prisiminimai, kurie išspaus ašarą, kurie pamačius mažą vaikelį stos prieš akis, bet nebus taip sunku, kaip dabar... liks tik skaudūs, turtingi prasmingi prisiminimai ir daug ką dar suprasim...
aš manau, kad jei palaidoji savo vaikelį - tiesiog pasidarai kitokia, bet ne tikra mama... juk ne tėvai vaikus laidot turi.
aš manau, kad greitai pasveikau, gal todėl, kad labai daug dirbau su savimi, daug skaičiau, analizavau savo būsenas ir tttt.
Praeis - galiu tvirtai tai pasakyti, liks tik prisiminimai, kurie išspaus ašarą, kurie pamačius mažą vaikelį stos prieš akis, bet nebus taip sunku, kaip dabar... liks tik skaudūs, turtingi prasmingi prisiminimai ir daug ką dar suprasim...
Matai senovėj manau visko prikalbėdavo, mintys gilios ir gauruotos būdavo
O man labai padėjo tai, kad vaikis bvo. Kažkaip neleido jis paskęsti tose mintyse. Tik vakare atsigulus klausydavausi, kad kažko tyru, niekas "nekriuksi" (taip sakydavo mažius mūsų, kai sesytė garsiai kvėpuodavo
)Vat su ta mintim sutinku. Užmiršti niekada neužmirši, bet liks toks gal ilgesys, nežinau kaip pasakyti. Nors kartasi taip skaudu ir sunku būna, pažliumbi ir vėl viskas po senovei
Labas rytas, o aš jau darbe
QUOTE(rasve @ 2008 05 05, 08:13)
Vat su ta mintim sutinku. Užmiršti niekada neužmirši, bet liks toks gal ilgesys, nežinau kaip pasakyti. Nors kartasi taip skaudu ir sunku būna, pažliumbi ir vėl viskas po senovei
Labas rytas, o aš jau darbe
Labas rytas, o aš jau darbe
ir man mažius labai padėjo... jei jo nebūtų buvę - nežinau, kaip būtų pasisukę viskas.........
kaip suprast? sakyčiau užsieny, bet žiūriu Lietuvoj..... kas per despotai? visi nedirba o tu dirbi? aar jūs čia taip todėl, kad šeštadienį nereikėtų?
labas rytas!!!
del motinos jau praeitas etapas, anksceu daug asaru esu pralejus del jos, o dabar pasakeu sau kad nera ji to verta, mano tevukas buvo nuostabus zmogus, jis man dave daug ir meiles ir demesio visko ko nedave motina, tik kad slapta turejom su jo susitikinet kad mano motina neko nezinotu nes kitaip man butu riesta, kaulu nesurinkceu. tai vat jo man begalo sunku, zinau kad dabar jis tikrai mokietu mane palaikyt ir ant koju pastatyt, pas mus su jio buvo kazkoks ipatingas risys. kai jis zuvo as ta akimirka kaip is kosmaro atsibudau, su kazkokiu paselusiu skausmu viduj, po keiu minuciu suskambo telefonas ir pranese baise zine.... vat tada as supratau kad praradau vieninteli zmogu kuris mane milejo ir globojo, tada vaiku dar neturejau tai zeme is po koju isslido. io man labai truksta, begalo. kaip artimo zmogaus.. jis man buvo ir tievas ir motyna.
o del leliuko, as netai kad bijau, as paprasceusei nenoriu i si pasauli paleist givibe kanciom, bet vyraqs pasake kad labai nori ir su manim daug sneka apie tai, lauke nesulauke kada jau gyd leis, na tikreusei ikalbes, as tesiog sumisus, man ta motynos diena dar dasidejo, vakar kai buvau pas angeliuke norejosi list zemen pas jia, bet kai priejo dukrite ir pasake kad mama neverk as tave laai stiprei myliu tai ir noras dingo! ai, kacia snekos tik, bus taip kaip bus, viskam savo laikas. leliaus netik del manes ir vyro reike, bet ir del dukros, kad neliktu viena kai musu jau nebebus, kad nebutu kaip as vienisa po tevu mirties, o turetu atrama sem pasauli!
del motinos jau praeitas etapas, anksceu daug asaru esu pralejus del jos, o dabar pasakeu sau kad nera ji to verta, mano tevukas buvo nuostabus zmogus, jis man dave daug ir meiles ir demesio visko ko nedave motina, tik kad slapta turejom su jo susitikinet kad mano motina neko nezinotu nes kitaip man butu riesta, kaulu nesurinkceu. tai vat jo man begalo sunku, zinau kad dabar jis tikrai mokietu mane palaikyt ir ant koju pastatyt, pas mus su jio buvo kazkoks ipatingas risys. kai jis zuvo as ta akimirka kaip is kosmaro atsibudau, su kazkokiu paselusiu skausmu viduj, po keiu minuciu suskambo telefonas ir pranese baise zine.... vat tada as supratau kad praradau vieninteli zmogu kuris mane milejo ir globojo, tada vaiku dar neturejau tai zeme is po koju isslido. io man labai truksta, begalo. kaip artimo zmogaus.. jis man buvo ir tievas ir motyna.
o del leliuko, as netai kad bijau, as paprasceusei nenoriu i si pasauli paleist givibe kanciom, bet vyraqs pasake kad labai nori ir su manim daug sneka apie tai, lauke nesulauke kada jau gyd leis, na tikreusei ikalbes, as tesiog sumisus, man ta motynos diena dar dasidejo, vakar kai buvau pas angeliuke norejosi list zemen pas jia, bet kai priejo dukrite ir pasake kad mama neverk as tave laai stiprei myliu tai ir noras dingo! ai, kacia snekos tik, bus taip kaip bus, viskam savo laikas. leliaus netik del manes ir vyro reike, bet ir del dukros, kad neliktu viena kai musu jau nebebus, kad nebutu kaip as vienisa po tevu mirties, o turetu atrama sem pasauli!
QUOTE(STT @ 2008 05 05, 07:20)
kaip suprast? sakyčiau užsieny, bet žiūriu Lietuvoj..... kas per despotai? visi nedirba o tu dirbi? aar jūs čia taip todėl, kad šeštadienį nereikėtų?Kaip direktorius pasakė, mūsų įmonė nepertraukiamos gamybos
Matot mėnesio pabaiga, mėnesio pradžia toks metas, kada negali ilsėtis Ataskaitos nelaukia Bim, laikykis
Tu dabar galvok apie dukrą kurią turi, jai labiausiai dabar mamos reikia. Angeliuku jau rūpinasi, o šita dukryte turi tu rūpintis. Neleisk, kad dukra nuo tavęs nutoltų dėl tų kančių. Laikas nudilina skaudžius kampus, apšlifuoja ir lieka jie kaip prisiminimai, kartais skaudūs, kartais geri
QUOTE(rasve @ 2008 05 05, 10:11)
Kaip direktorius pasakė, mūsų įmonė nepertraukiamos gamybos Matot mėnesio pabaiga, mėnesio pradžia toks metas, kada negali ilsėtis Ataskaitos nelaukia
Bim, laikykis Tu dabar galvok apie dukrą kurią turi, jai labiausiai dabar mamos reikia. Angeliuku jau rūpinasi, o šita dukryte turi tu rūpintis. Neleisk, kad dukra nuo tavęs nutoltų dėl tų kančių. Laikas nudilina skaudžius kampus, apšlifuoja ir lieka jie kaip prisiminimai, kartais skaudūs, kartais geri
Matot mėnesio pabaiga, mėnesio pradžia toks metas, kada negali ilsėtis Ataskaitos nelaukia Bim, laikykis
Tu dabar galvok apie dukrą kurią turi, jai labiausiai dabar mamos reikia. Angeliuku jau rūpinasi, o šita dukryte turi tu rūpintis. Neleisk, kad dukra nuo tavęs nutoltų dėl tų kančių. Laikas nudilina skaudžius kampus, apšlifuoja ir lieka jie kaip prisiminimai, kartais skaudūs, kartais geri nuo dukros nenutolu, ji dabar man dar artimesne oir brangesne pasidare, nei as skreudziu nei kam leisiu skreust savo mazule! ji mano turtas, neikainojama sem pasauli!
QUOTE(bim @ 2008 05 05, 08:26)
nuo dukros nenutolu, ji dabar man dar artimesne oir brangesne pasidare, nei as skreudziu nei kam leisiu skreust savo mazule! ji mano turtas, neikainojama sem pasauli!
Dabar kai supykstu ant vaikino, kai subaudžiu, tai vis pagalvoju, kad nežinai žmogus kaip gali nutikti, gal gailėsiuos kad tą akimirką pykau ant jo ir galiu nebeturėti progos daugiau jo apkabinti priglausti. Fui, kaip bijau aš tokių savo minčių Labai bijau prarasti tai ką dabar turiu. Kol nesusiduri nelab teįsivaizduoji, kaip būna sunku vieną akimirką glausti prie savęs, o kitą jau staugti vilko balsu, palauk palauk neišeik
QUOTE(rasve @ 2008 05 05, 10:53)
Dabar kai supykstu ant vaikino, kai subaudžiu, tai vis pagalvoju, kad nežinai žmogus kaip gali nutikti, gal gailėsiuos kad tą akimirką pykau ant jo ir galiu nebeturėti progos daugiau jo apkabinti priglausti. Fui, kaip bijau aš tokių savo minčių Labai bijau prarasti tai ką dabar turiu. Kol nesusiduri nelab teįsivaizduoji, kaip būna sunku vieną akimirką glausti prie savęs, o kitą jau staugti vilko balsu, palauk palauk neišeik tikrai taip, sunku bet po tokiu akimirku gerai kad dar turi ka vertint milet ir glaust, ir as labeu vertinu ka turiu!
