O ką, pas tave pasibaigė? Nu nieko, gyvenime yra ir kitų be galo svarbių dalykų. O kad pasibaigė, tai nereiškia, kad nesugrįš. Arba ateis nauja. Svarbiausia, kad tau gerai būtų
Nežinau, man nors sakom vienas kitam myliu, bet rodos, čia jau tik įprotis O gal tikrai ne meilė pasibaigė, o aistra
Mes jau daugiau nei 5 metai kartu, kad jį myliu tai tikrai ir be proto, jis taip pat. Bet ta meilė mano jam atsirado ne iš karto, kokius metus buvau tikrai abejinga, bet jo atkaklumas mane nugalėjo. Taigi kolkas manau kad meilė trunka tikrai ilgiau nei 3 metus, man labiau tiktų, kad meilė atsiranda po 3 metų.
Na leiskit man grizt prie sios temos. Tiesiog jos tema ne si knyga, o musu blestantys jausmai. Kuo toliau tuo labiau nebezinau... Esu pasimetus, o galvoj sukas mintys apie skyrybas (kartais, dar ne nuolat), bet man jau baisu. Juk mums buvo gera, labai. Ir dabar dar gera kartais buna, bet taip daznai santykiai skaudina... Et suprantu, kad nieko nebesuprantu. Jis geras, jis nuostabus, pats geriausias vyras, bet kas mums darosi?!?
Neseniai perskaiciau straipsni "Delfi" pavadinimu "Seimoje irgi veikia gamtos desniai". Jo esme tokia - kiekvieno gyvo organizmo stadijos - susiliejimas, issiskaidymas ir atsiskyrimas. Taip ir dvieju zmoniu santykiai - prilyginami gyvam organizmui... Pradzioje isimylima, nera zodziu "tu ir as", yra "mes". Visada norisi buti kartu, nepastebima partnerio trukumu. Partneriai ir fiziskai, ir emociskai sudaro vienuma. Praejus kuriam laikui, prasideda atsalimas, tuomet daznai pasukama i sona, arba visas demesys sukoncentruojamas kompiuteriui ar TV. Pradeda isrysketi skirtumai, nevienodi poziuriai, prasideda nesutarimai. Ivyksta taip vadinamas skaidymasis. Sias 2 fazes (susijungima ir issiskaidyma) praeina praktiskai visi. Na, o trecioji priklauso nuo abieju partneriu pastangu. Nebutinai santykiai turi baigtis issiskyrimu. Galima pirminiams jausmams isblesus likti draugais, galima atrasti bendru tasku, kas vienija, kas risa, galima tiesiog keistis ir tobuleti, ir atrasti vienas kita is naujo, ir vel susizaveti... Zodziu, svarbu nenuleisti ranku, kurti santykius is naujo, i praeiti greziotis ir lyginti kas buvo ir kas yra dabar - neverta... Be abejo, turi stengtis abu... Jei stengsis vienas, manau, santykiai pasmerkti...
Na leiskit man grizt prie sios temos. Tiesiog jos tema ne si knyga, o musu blestantys jausmai. Kuo toliau tuo labiau nebezinau... Esu pasimetus, o galvoj sukas mintys apie skyrybas (kartais, dar ne nuolat), bet man jau baisu. Juk mums buvo gera, labai. Ir dabar dar gera kartais buna, bet taip daznai santykiai skaudina... Et suprantu, kad nieko nebesuprantu. Jis geras, jis nuostabus, pats geriausias vyras, bet kas mums darosi?!?
Kartą labai skaudžiai verkiau dėl išblėsusios savo meilės regis, žmogus toks nuostabus, toks man geras, aš taip jį mylėjau, ir niekaip negaliu paaiškinti, kodėl jis manęs nebetraukia, kodėl dingo meilė??? Ir , po galais, tai nutiko trečiųjų metų pabaigoje. Man buvo labai negera, kad nebemyliu to žmogaus. O jis mane myli ir gyvena dar ir dabar vienas..
Kartą labai skaudžiai verkiau dėl išblėsusios savo meilės regis, žmogus toks nuostabus, toks man geras, aš taip jį mylėjau, ir niekaip negaliu paaiškinti, kodėl jis manęs nebetraukia, kodėl dingo meilė??? Ir , po galais, tai nutiko trečiųjų metų pabaigoje. Man buvo labai negera, kad nebemyliu to žmogaus. O jis mane myli ir gyvena dar ir dabar vienas..
Ir baisiausia buna kai jauti jog zmogus nuostabus... O mudu juk ir santuoka ir vaikas sieja... Ech nezinau ka daryt... gal teisus roof gal cia mums tik romantikos truksta?
Ir baisiausia buna kai jauti jog zmogus nuostabus... O mudu juk ir santuoka ir vaikas sieja... Ech nezinau ka daryt... gal teisus roof gal cia mums tik romantikos truksta?
kažkada vieni santykiai pasibaigė irgi ties trejų metų riba, tačiau atsirado kiti:) kai atrodo, kad rutina baigia nugalėti ir jau viskas nusibodo, tada sugalvojam kazką naujo arba darom tai, ko senokai nedarėm. kartais sėdim ir kalbamės. būna sunku pradėti, šiuos santykius noriu išlaikyti. jei atsitiktų taip, kad tas žmogus manęs nebetraukia ar nusibodo - palikčiau. jei negaliu taikytis su žmogumi ar jam atleisti - gal tai ne Tas žmogus. Suprantu, iš pradžių būna aistra, tada meilė, o lieka galų gale prisirišimas. Svarbiausia, kad abiejų žmonių požiūris būtų panašus, ar ne?
naivumas yra geras dalykas.. iki tam tikro laiko..
Kiek mirksnių tau gyvent, seniai lemtis atskaitė, Tad nė vienam iš jų neduok liūdnai praeiti. Gyvenimas yra brangiausia, ką turi, - Ir jis praeina taip, kaip tu jį pats praleidi.
O gal tikrai ne meilė pasibaigė, o aistra 
