Nežinau ar elgiuosi teisingai..

Galiu, tau trumpai papasakoti kaip buvo mano artimai draugei. draugavo ji su vaikinu,jis isvaziavo dirbti i Ispanija. po keliu men. pasieme ir ja kartu. dirbo jis statybose ir tokius pagalbinius tikrai fiziskai sunkius darbus,tad gryzdavo pervarges. o drauge visa diena budavo viena, laukdavo jo, sulaukus prasydavo kazkur varyti,kazka veikti,o tas neturi jegu,eidavo anksti miegot ir t.t. jai truko to vyrisko demesio,kazkokiu pramogu. susipazino su Ispanu,po kiek laiko ir savo vaikina paliko,jis jai kelis men auksinis buvo,o paskui pradejo rysketi viskas, Ispanai karstakraujai tokie. nu ka cia aiskinti jai jau tiek laiko prabuvai. ji nuo jo pabego,pasake,kad mama aplankyti nori ir nebegryzo. bet esme ta,kad praejo sesi metai,o ji iki siol nagus griauziasi,kad paliko savo vaikina. as nezinau ka ji padarytu,kad jis jai atleistu,bet... Taip,kad gerai pagalvok, tu tikrai per trumpai pazysti. Tik neskubek,o veliau matysi...

Net po poros menesiu draugystes naujas pazistamas atrodys daug geresnis, nei senasis. Bet atsargiai! Po 2.5m gali buti ir dar blogiau. Neskubek

As visai dabar susipainiojus..
Buvo minciu pasidziaugti ispanu (aisku, aplenkiant lova), o grizus i Lietuva ziuret kaip man toliau klostysis su lietuvaiciu. Bet paskui sazine gali uzgrauzti, kad buvau emociskai neistikima..

Kitavertus, su lietuvaiciu man ir bunant Lt kildavo minciu skirtis. Tik mes jau taip ilgai buvom kartu, kad jau apsislifavom ir as prie jo pripratau.. Jis geras vaikinas, tik vis labiau pastebiu, kad jis neturi savo ateities svajoniu ir siekiu, tiesiog gyvena sia diena..
Tuo mudu labai skiriames..

o kaip tu tikiesi pasidziaugti ispanu emociskai,be jokiu intymumu?ir kaip manai,ar tas ispanas taip pat tikisi tavimi pasidziaugti tik emociskai? tu tikrai susipainiojusi,tai gal nesirink nei vieno,kur du pesasi,trecias laimes

Skaudi tikra gyvenimiška patirtis, todėl geriau įsiklausyk, o ne pulk galvą purtyti ir kartoti, kad jau kam kam, o tau taip nebus ;-)

Kai mes, moterys, užsisvajojusios spangstame apie tai, kad radome "sielos brolį", asmenį, kuris mus supranta ir išklauso, kuris kiurksos su mumis ištisus vakarus prie židinio tik dėl emocinio pasitenkinimo ir pasidalinimo gyvenimiškomis istorijomis, kažkokiomis gal intymiomis smulkmenomis, tuo tarpu tie vyrai, tie mūsų didieji "sielos broliai" planuoja, kaip mus nusitempti į lovą, atsegti liemenėles ir... toliau, manau aišku Todėl geriau net nesivelk į tokias istorijas, kur, anot tavęs, bus tik gražūs emociniai santykiai, nes tada galimos dvi atomazgos:

1. galiausiai paslysi, kas yra = būsi neištikima savo vaikinui/vyrui ir po to taip save susigrauši, kad gyvenimas bus nebemielas;
2. kai besidalindama gražiais įspūdžiais ramų vakarą su savo naujuoju draugu, suvoksi, kad jis jau nebegalvoja apie tai, kaip išspręsti tavo galbūt retoriškai užduotą klausimą apie gražesnį rytojų, o planuoja visas fantastiškai nuostabias naktis, kurias nori praleisti su tavimi lovoje, turėsi dvi galimybes:

a) žiūrėti situaciją nr. 1...
bandydama gražiai "atsifutbolinti" vis tiek įskaudinsi vyrišką aroganciją, kad netapai jo ir galiausiai vis tiek liksi... kekšė, nes... nedavei...

Sorry prieš visas žaviai nusiteikusias optimistes, kurios tuoj mane užsipuls, kad aš čia per daug juodom spalvom viską piešiu, bet... deja... dažna jau tokia ta realybė...

P.s. kalbant apie žaviai mielus vakarus su vyno taure rankoje, žvelgiant į žvaigždes ar liepsnojantį židinį su "tik draugu"... aš nebetikiu tokiu scenarijumi, jei, žinoma, tas naujasis draugas nėra gėjus (čia jokios diskriminacijos!!! ar neapykantos!!!) Taigi jei norime išvengti kuriozinių, nemaloniai pasibaigiančių situacijų, geriau net nepradėti tų visų "tik emocinių" draugysčių su priešinga lytimi! Čia grynai MANO nuomonė!!!

Manau reik dar luktelt, nes tas susizavejimas gali praeit taip pat staigiai kaip atejo..

Tikra teisybe. Tik draugas anksciau ar veliau tampa jau ne tik draugu. (nu nors viena varianta zinau,bet romantisku vakaru ten nebuna)

Būtent, tekila

Jei tik draugai, tai jokiu emocinių, kaip temos autorė minėjo, ryšių, o tiesiog... pasakysiu gal grubiai, bet sausas bendravimas apie orą. O jei jau atviravimai ir šiaip kuti-kuti meilumai ir dalinimaisi gyvenimiškomis smulkmenomis, tai vieną dieną tai peraugs į kažką daugiau - romantiškus jausmus arba aistringą sex'ą. Jei to nenorima, geriau nė nelįsti, manant, kad "ai, vat man taip nebus, aš nulaikysiu vadžias rankose ir sukontroliuosiu situaciją, kad tokie dalykai neprasidėtų netgi atvirai emociškai bendraujant..." in your dremas!!!

"Jei to nenorima, geriau nė nelįsti"

O jeigu to visgi norima?

Niu tada nerkit stačia galva, gerbiamoji, bet po kelių dienų/savaičių/mėnesių nekurkite čia temos su "Oi, prisiviriau košės, kaip išsigelbėti..." arba jei jau taip norite savęs gailėtis ir prasikeikti, kad prisidirbote, paskaitykite jau galybę tokia tematika temų kiekvienas juk savo likimo kalvis ;-)

Ko luktelt?...tai kaip žaidimas,kaip pokeris...keli varžovai...blefuoji...pasitikrini per lovą...kitaip neatvers kortų...tada laimi arba ne...arba gali išvis nežaist...mesk monetą...lietuvis ar ispanas...

mano patirtis: na radau tam uzsienyje itala ir vaikinas LT lauke, na ziuriu cia su tuo italu ateitis visai neaiski...o cia lietuvaitis ir persasi, ir ant ranku nesioja....o sirdis vis tiek pas itala trauke...ir lauke tas vaikinas kantriai salia manes, kol man smegenys atsisuks, labai graziai su manim elgesi, kol viena diena nei jis, nei as nebeistverem ir po metu dvejoniu ar abejoniu tiesiog puolem vienas kitam i glebi ir jau metai esam kartu...ir kalbam mes ta trecia anglu kalba, ir rekiam, ir pykstames, ir vis tiek nieko taip gyvenime nemylejau kaip jo...kantrus ir ramus tas mano italas, geriau pazista mane ir mano norus nei as pati...ir niekur neskubam ir nieko nezadam... nera receptu, reikia sirdies klausyti...pasitarus su protu be abejo