QUOTE(Kita Mergaitė @ 2008 05 22, 16:20)
kita istorija - pusantru metu senumo. buvau labai pavargus nuo darbo, nuo nenusisekusiu santykiu, nuo atsakomybes, nuo visko. svajojau pazodziui taip: "kad man nereiketu nieko daryt, kad viskuo butu pasirupinta uz mane, o as galeciau issimiegoti kiek noriu". rezultatas - as menesi laiko ligonineje. is tiesu - viskuo pasirupinta uz mane, as nieko neveikiu, tik miegu privaryta raminanciu.
Va va - kai pavargstu nuo vaikų/neišsimiegojimo ir pradeda kirbėti mintis apie poilsį, pagulinėjimą, iškart siunčiu ją tolyn, nes pasąmonė ui kaip gali tą poilsį suorganizuoti.
QUOTE(**SM** @ 2008 05 22, 20:29)
prašau tokio darbo, kaip tu ir sakai, kad galėčiau jame save realizuoti, kad jis būtų mielas širdžiai

bet kaip su vizualizacijom

kaip man vizualizuoti darbą, jei nežinau net kokio noriu

O tu vizualizuok save ryte pabundančią su džiaugsmu, smagiai besiruošiančią darban, vakare pasakojančią kam nors iš artimųjų, kad diena buvo sėkminga, darbas tave džiugina ir pan.

Na, man pakako frazės "ačiū, Viešpatie, už įdomų, gerai apmokamą darbą su puikiais žmonėmis" - gavau išties man labai patikusį darbą. Tiesa, po kurio laiko išlindo kabliukai, taigi jau sumaniusi darbą keisti įvertinau ir juos, kad nesikartotų.
O dėl Lazarevo pasikartosiu - man jis ko gero vienintelis iš visų autorių atsako į visus kylančius klausimus/sitacijas. Tik... skaitant jau reikia nusiteikti ir ne vien smagioms mintims, teigiamoms emocijoms. Bet neišvalius susikaupusio purvo nebus ir tikro pasitenkinimo gyvenimu...